Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja Daiva Pranytė–Zalieckienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-593/2012

Teisėjas Antanas Virbalas Teisminio proceso Nr. 1-12-1-03404-2007-5

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

2012 m. spalio 23 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Daivos Pranytės - Zalieckienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. G. (J. G.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 15 d. nuosprendžio, kuriuo J. G. nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 2 p., už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės apėmimo būdu subendrintos ir paskirta J. G. galutinė subendrinta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Iš J. G. UAB (duomenys neskelbtini) priteista 63 051 Lt turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. G. nuteistas už tai, kad jis neteisėtai pagamino netikrą dokumentą ir jį panaudojo, o būtent:

jis 2007 metų liepos mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, pagamino atsispausdindamas UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojo pažymėjimą, uždėdamas UAB (duomenys neskelbtini) atspaudą ir šį pažymėjimą panaudojo 2007-07-12, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, UAB (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), kur jį pateikė (duomenys neskelbtini)darbuotojams.

Be to, J. G. nuteistas už tai, kad jis apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent:

jis niekur nedirbdamas, 2007-07-12, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nuvyko į UAB (duomenys neskelbtini) patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), kur (duomenys neskelbtini) darbuotojams prisistatęs UAB (duomenys neskelbtini) komercijos direktoriumi, nors šioje įmonėje nedirbo, ir, pateikęs paties pasigamintą UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojo pažymėjimą, sudarė, kaip UAB (duomenys neskelbtini) atstovas, su UAB (duomenys neskelbtini) įrankių aptarnavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu tęstinės veikos metu pagal sutarties priedą C išsinuomojo ir laikotarpiu nuo 2007-07-13 iki 2007-09-24 paėmė iš UAB (duomenys neskelbtini) patalpų (duomenys neskelbtini), bendrai 23 įrankius, neplanuodamas jų grąžinti bei negrąžindamas:

kampinį šlifuoklį DC 230-S serijos Nr. 0783006201 , kurio vertė 1101 litas;

gręžtuvą SR 16 serijos Nr. 283420, kurio vertė 1119 litai;

akumuliatorinį suktuvą SF 121 serijos Nr. 2293593, kurio vertė 1554 litai;

akumuliatorinį suktuvą SF 121, serijos Nr. 2308008, kurio vertė 1554 litai, akumuliatorinį suktuvą SF 121, serijos Nr. 2307995, kurio vertė 1554 litai,

taip išsinuomodamas nurodytus įrankius, kurių bendra vertė 63 051 Lt (įskaitant ir PVM), kaip UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojas, nors šioje įmonėje nedirbo, ir paimdamas juos bei neplanuodamas jų grąžinti ir negrąžindamas, apgaule, tęstinės veikos metu užvaldė svetimą UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį didelės vertės 63 051 Lt turtą.

Liudytoja J. K. apklausos metu paaiškino, kad ji vienintelė turi įmonės antspaudą, antspaudą laiko seife ir jis juo pasinaudoti negalėjo, taip pat liudytoja teigė, kad darbuotojo pažymėjimo blankas, kuris buvo pas jį, visai kitoks nei jų įmonės. Liudytoja nurodė ir tai, kad ji atspausdintų darbuotojo pažymėjimų blankų neturi, jų nelaiko, jeigu darbuotojui reikalingas pažymėjimas, tai jį atspausdina arba ji pati, arba buhalterė. Ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai nepareikalavo pateikti įmonės darbuotų pažymėjimų tam, kad juos sulyginti su jo turėtu, rėmėsi tik UAB (duomenys neskelbtini) direktorės J. K. pateiktu darbo pažymėjimu, kurį ji, pateikdama pareigūnams, galėjo nevaržomai atsispausdinti bet kokios formos ir uždėti antspaudą. Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad iš liudytojos J. K. parodymų seka, jog UAB (duomenys neskelbtini) antspaudas visada būna pas ją arba jeigu jos nebūna, palieka atspaudą buhalterei, tuo tarpu liudytoja K. J. teigė, jog direktorė J. K. jai asmeniškai šio atspaudo nėra niekada palikusi.

Apeliantas skunde pažymi, jog jis jokių galimybių pasinaudoti įmonės antspaudu bei registracijos pažymėjimu neturėjo, manė, kad yra įdarbintas bendrovėje ir teisėtai dirba. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas šališkai išnagrinėjo bylą pagreitinto proceso tvarka, nors ikiteisminis tyrimas vyko puspenktų metų, pareigūnai aplaidžiai ištyrė bylos aplinkybes, ko pasėkoje jis yra nuteistas už nusikaltimą, kurį darė, nežinodamas, kad veikia nusikalstamai, o manydamas, kad dirba teisėtai, legaliai bei atlieka jam pavestus darbus.

Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens, kaltinamo padarius nusikaltimą, teisė, kad jo bylą teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Šios nuostatos įgyvendinamos ir BPK 58, 59 straipsniuose, pateikiant sąrašą aplinkybių, kurioms esant teisėjas ar teisėjų kolegija negali būti laikomi nešališki ir galintys konkrečioje byloje vykdyti teisingumą. Bylą apeliacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija nenustatė pirmosios instancijos teismo išankstinio nusistatymo ar tendencingumo, taip pat nenustatė ir kitų aplinkybių (LR BK 58 str., 59 str.), kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog bylą išnagrinėjo šališkas teismas, todėl atmestini kaip nepagrįsti apelianto skundo argumentai, susiję su pirmosios instancijos teismo šališkumu. Tai, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus vertino ne taip, kaip norėjo apeliantas bei priėmė pastarojo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, negali būti vertinama kaip teismo šališkumas. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad priešingai nei nurodoma apelianto skunde, baudžiamoji byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama ne pagreitinto proceso tvarka, o pagal Baudžiamojo proceso kodekso V dalyje nustatytas taisykles.

Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, jas įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, ko pasėkoje pagrįstai J. G. atžvilgiu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, byloje esančių įrodymų visuma įrodyta, jog J. G. pagamino netikrą dokumentą ir jį panaudojo, be to, apgaule savo naudai įgijo svetimą UAB (duomenys neskelbtini) turtą, t.y. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., 182 str. 2 d.

Apeliantas viso proceso metu neigė 2007 metų liepos mėnesį pagaminęs netikrą UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojo pažymėjimą ir 2007-07-12 būtent neteisėtai pagamintą netikrą dokumentą UAB (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), pateikęs (duomenys neskelbtini) darbuotojams. J. G. apklausų metu nurodė, jog 2007 m. liepos mėnesį buvo įdarbintas UAB (duomenys neskelbtini), buvo pasirašyta darbo sutartis ir išduotas darbuotojo pažymėjimas, tačiau skirtingai aiškino įsidarbinimo UAB (duomenys neskelbtini), sutarties su UAB (duomenys neskelbtini) sudarymo, įrankių paėmimo aplinkybes.

2007-10-27 apklausos metu J. G. nurodė, jog jis 2007 m. liepos mėnesio pradžioje buvo parašęs prašymą, kad jį UAB (duomenys neskelbtini) priimtų į darbą, kurį padavė buhalterei vardu K.. Iš pradžių apklausos metu apeliantas nurodė, jog darbo sutartis ir darbuotojo pažymėjimas jam buvo paduoti į rankas, vėliau jau parodė, kad pasirašytą darbo sutartį jis rado kitą dieną ant stalo. Jis buvo įdarbintas komercijos direktoriaus pareigose. Kur šiuo metu yra darbo sutartis, jis nežino ir jos neturi. Kai jis darbinosi, tai kartu su juo į darbą UAB (duomenys neskelbtini) buvo priimtas S. M.. Liepos mėnesį, dienos neprisimena, J. D., (direktorės vyras), liepė nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini) centrą (duomenys neskelbtini), ir sudaryti sutartį tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini), kad išsinuomoti įrankius. Nuvykus į UAB (duomenys neskelbtini), vadybininkas surašė sutartį ir atidavė jam, su kuria jis grįžo atgal į UAB (duomenys neskelbtini) ir ant sutarties buhalterė K. uždėjo įmonės antspaudą. Kitą dieną jis grįžo atgal ir nuvežė sutartį. Tą dieną jis nieko neėmė, kažkur po savaitės J. D. jam pasakė, kad reikia nuvažiuoti į UAB (duomenys neskelbtini) ir paimti perforatorių pagal nuomos sutartį, kurią jis jau buvo sudaręs. 2007 m. liepos mėnesį jis vienas nuvyko ir paėmė perforatorių. Perforatorių (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės jis atidavė J. D.. Po kurio laiko D. vėl jam liepė nuvykti į UAB (duomenys neskelbtini) ir paimti įrankius. Taip į UAB (duomenys neskelbtini) jis važiavo apie septynis kartus paimti įrankių, kuriuos atiduodavo D.. Kartais su juo į UAB (duomenys neskelbtini) važiuodavo ir D., bet į ofisą neidavo, laukdavo jam priklausančiame automobilyje. Kur šiuo metu yra visi jo paimti įrankiai, jis nežino, nes juos visus atidavė D.. Jis su direktore J. K. niekada nekalbėjo apie įrankių nuomą, ar ji ką nors žinojo apie tai, jis nežino (b.t. 2, b.l. 59-61).

2011-10-12 vykusios apklausos metu J. G. parodė, jog 2007 m. birželio mėnesį G. V. pasiūlė jam darbą UAB (duomenys neskelbtini), jis sutiko. Kartu su juo nuvyko į UAB (duomenys neskelbtini) ofisą, kur tuo metu buvo tik buhalterė. G. V. paskambino D. ir šis su žmona J. atvyko į ofisą. Jie pakalbėjo ir D. jį priėmė į darbą. Po kelių dienų jis nuvažiavo į ofisą su G. V., kur nuvežė savo ir S. M. pasus ir Sodros pažymėjimus. Šiuos dokumentus paliko buhalterei vardu K.. Dar po poros dienų jis nuvažiavo į ofisą ir ant stalo rado savo ir S. dokumentus bei J. D. (tos įmonės direktorės) pasirašytas darbo sutartis. Jis viską paėmė ir važiavo toliau dirbti į objektą, darbo sutartį paliko automobilio (šios firmos) daiktinėje. Po kiek laiko į telefoną paskambino D. ir liepė jam, kaip UAB (duomenys neskelbtini) atstovui, nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini), tiksliai adreso nepamena, ir sudaryti lizingo sutartį. Jis nuvažiavo į minėtą įmonę, darbuotojams pasakė kokios sutarties jam reikia ir darbuotojai surašė sutartį. Paėmęs sutartį, jis nuvažiavo į UAB (duomenys neskelbtini) ofisą, paliko ją ant stalo, apie tai telefonu pranešė J.. Palikęs sutartį ant stalo, jis nuvažiavo dirbti į (duomenys neskelbtini). Po kelių dienų jam paskambino D. ir pasakė, kad reikės nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini) ir paimti lizingu įrankius. Jis nuvyko į UAB (duomenys neskelbtini) ir nuo stalo paėmė jau jo pasirašytą ir su antspaudu sutartį (kai paėmė užantspauduotą sutartį, ofise buvo buhalterė) bei popieriaus lape D. parašytų įrankių, kuriuos reikia išsimokėtinai paimti, sąrašą. Nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) ir pagal tą sąrašą paėmė įrankius. Paėmęs įrankius pasirašė už juos. Apie paimtus įrankius paskambinęs pranešė D., kuris atvažiavęs juos pasiėmė. Tokiu pat būdu jis keletą kartų paėmė įvairius įrankius. Visais atvejais įrankius jis atidavė D. (b.t. 2, b.l. 69-70).

Teisiamojo posėdžio metu apeliantas nurodė, jog 2007 m. liepos pradžioje jis susitiko su G. V., kuris pasiūlė jam darbą UAB (duomenys neskelbtini), jis sakė, kad įmonė yra merdinti, jokių didelių objektų neturi, o G. V. turi planų, jis (J. G.) ir sutiko. Vieną dieną jis su G. nuvyko į UAB (duomenys neskelbtini) ofisą (duomenys neskelbtini), kur buvo tik buhalterė, kiek vėliau atvažiavo Z. D. ir direktorė J. K., su kuriais pasikalbėjo apie darbo sąlygas. J. K. jam pasakė, kad bus įdarbintas, tačiau konkrečios pareigybės neįvardijo. Po kokių 3-4 dienų jam paskambino G. V. ir pasakė, kad yra objektas (duomenys neskelbtini), bei paprašė paimti kokį nors pažįstamą, kuris norėtų įsidarbinti į tą pačią įmonę. Jis paklausė S. M., ar šis norėtų dirbti oficialiai UAB (duomenys neskelbtini), ir jis sutiko. Apie tai, kad S. M. sutinka dirbti, jis pranešė G. V., kuris pasakė, kad reikia S. M. Sodros pažymėjimo ir paso kopijų, kurias reikės perduoti buhalterei K. J.. Jis paėmė minėtus dokumentus iš S. M. ir nuvežė į UAB (duomenys neskelbtini) buveinę (duomenys neskelbtini). Jam pasakė, kad buhalterė paruoš sutartis. Po to jie nuvažiavo į objektą (duomenys neskelbtini), šiame objekte tvarkėsi 3-4 dienas. Viename objekte reikėjo išvalyti plyteles, todėl iš UAB (duomenys neskelbtini) ofiso jie pasiėmė plytelių valymo mašiną. Kai jie atvažiavo į ofisą pasiimti plytelių valymo mašinos, buhalterė jam pasakė, kad ant stalo yra padėtos jų darbo sutartys ir darbo pažymėjimai. S. M. buvo įdarbintas valytoju, o jis – komercijos direktoriumi. Jis pasiėmė savo ir S. M. darbo sutartis, darbuotojo pažymėjimus, tuo momentu jie dar dirbo (duomenys neskelbtini) ir turėjo tos įmonės automobilį „Ford Transit”, kuriame jie ir pasidėjo darbo sutartis bei darbuotojo pažymėjimus. Kai baigė objektą (duomenys neskelbtini), S. M. pasakė, kad toliau nebedirbs, nes G. V. jį apgavo, nesumokėjo visų žadėtų pinigų, todėl dirbti liko jis vienas. Po to jam paskambino Z. D. ir pasakė, kad reikia nuvažiuoti į įmonę (duomenys neskelbtini), pasikalbėti dėl išperkamosios nuomos sutarties. Jis nuvažiavo į minėtą įmonę, pasikalbėjo ir darbuotojai jam pasakė, kad bus reikalingas įmonės registracijos pažymėjimas ir bus galima sudaryti sutartį. Jis nuvažiavo pas Z. D. į namus, kur pastarasis jam padavė registracijos pažymėjimo kopiją. Jis vėl nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), padavė darbuotojams savo asmens dokumentą, darbo pažymėjimą bei įmonės registracijos pažymėjimo kopiją. Po 15-20 min. padavė jam sutartį ir pasakė, kad reikalingas parašas ir įmonės antspaudas. Jis paėmė sutartį ir paskambinęs D. pasakė, kad reikia pasirašyti sutartį ir uždėti antspaudą. Z. D. jam liepė nuvažiuoti į ofisą, kur bus buhalterė K. J. ir uždės antspaudą. Sekančią ar tą pačią dieną jis nuvažiavo į ofisą ir pasakė buhalterei, kad D. liepė uždėti ant sutarties įmonės antspaudą, ką ji ir padarė. Ant stalo Z. D. buvo paliktas geltonas lapukas, ant kurio buvo surašyti įrankiai, kuriuos jis turėjo išsinuomoti iš (duomenys neskelbtini), kurį jam parodė buhalterė. Jis nuvežė sutartį į (duomenys neskelbtini) ir padavė ją vadybininkui, pasakė, kad nori paimti įrankį pagal išperkamosios nuomos sutartį, pasakė įrankio kodą. Jis pasiėmė tą įrankį, gavo sąskaitą – faktūrą, pats pasirašė priėmimo – perdavimo akte. Išeidamas iš (duomenys neskelbtini) jis paskambino Z. D. paklausti, ką jam daryti su paimtu įrankiu, pastarasis paklausė, kur jis yra, ir, po 20-30 min. privažiavęs prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės (duomenys neskelbtini), paėmė įrankius. Po kelių dienų vėl jam paskambino Z. D. ir pasakė, kad reikia vėl paimti įrankių, kadangi jie nori plėsti veiklą statybos srityje. Telefonu Z. D. jam dar pasakė, kad jis paskambintų kai nuvažiuos į (duomenys neskelbtini), kad jis būtų privažiavęs. Nuvažiavęs į minėtą įmonę jis paėmė D. nurodytus įrankius, kurių kodus jam atsiuntė D.. Išėjus iš pastato D. pastoviai jo laukdavo prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės, kur jam perduodavo paimtus įrankius kartu su išduotomis sąskaitomis – faktūromis bei priėmimo – perdavimo aktais. Tai tęsėsi 5-6 kartus. J. K. jis matė vieną kartą ir su ja nebendravo. Buhalterę jis matė 3-4 kartus. Raktai nuo ofiso buvo duoti G. V., jis jokių raktų neturėjo ir negamino (b.t. 3, b.l. 50-54).

Teisėjų kolegijos vertinimu, tikėti aukščiau išdėstytais apelianto parodymais pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo, kadangi J. G. apklausų metu skirtingai nurodė įvykių aplinkybes, jo parodymai buvo nenuoseklūs ir prieštaringi, be to, jie prieštarauja kitų byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų pagrindu nustatytoms aplinkybėms.

Baudžiamojoje byloje liudytojais apklausti UAB (duomenys neskelbtini) vyr. buhalterė K. J., minėtos įmonės direktorė J. K. bei įmonės bendrasavininkas Z. D., G. V. patvirtino, jog J. G. 2007 metų liepos mėnesį norėjo įsidarbinti UAB (duomenys neskelbtini), tačiau nebuvo įdarbintas. Netikėti šiais liudytojų parodymais nėra pagrindo, kadangi aplinkybę, jog J. G. nebuvo įdarbintas UAB (duomenys neskelbtini), patvirtina ir byloje esantys Sodros duomenys apie asmenį ir jo draudėjus (b.t. 2, b.l. 81, 84). Priešingai nei teigia apeliantas, iš liudytojų J. K., K. J. parodymų seka ir tai, jog su J. G. ne tik, kad nebuvo pasirašyta darbo sutartis, jam gi nebuvo išduotas ir įmonės darbuotojo pažymėjimas. Liudytojos nurodė, jog įmonės darbuotojams pažymėjimus atspausdindavo viena iš jų ir tik tada, kai to prireikdavo, išspausdintų darbuotojo pažymėjimų ofise nebuvo palikta. Pas J. G. buvusio darbuotojo pažymėjimo forma skiriasi nuo jų spausdinamų pažymėjimų formos. Be to, J. G. turėtame pažymėjime nėra įmonės direktorės parašo. Aplinkybę, jog apelianto UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojams pateikto darbuotojo pažymėjimo forma skiriasi nuo UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojams išduodamų pažymėjimų formos patvirtina ir UAB (duomenys neskelbtini) direktorės J. K. pateiktas jos pačios darbuotojo pažymėjimas. Sulyginus J. K. darbuotojo pažymėjimą (b.t. 2, b.l. 25-26) su J. G. UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojams pateiktu darbuotojo pažymėjimu (b.t. 1, b.l. 22) matyti, kad J. G. turėtame pažymėjime skiriasi ne tik rekvizitai (nėra darbuotojo asmens kodo, darbo sutarties datos, pažymėjimą išdavusio asmens pareigų pavadinimo), bet ir jų išdėstymo tvarka, be to, nėra pažymėjimą išdavusio asmens, J. K., parašo. Abejoti UAB (duomenys neskelbtini) direktorės J. K. pateikto darbuotojo pažymėjimo tikrumu, teismui nebuvo pagrindo. Tuo tarpu apeliaciniame skunde išdėstytos argumentai dėl J. K. pateikto pažymėjimo tikrumo tėra tik apelianto niekuo nepagrįstos abejonės. Taip, Lietuvos teismo ekspertizės centro 2007-11-29 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad tirti pateiktuose dokumentuose: Įrankių aptarnavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) ir darbo pažymėjime, kuris išduotas J. G. vardu, esantys antspaudo „Lietuvos Respublika“ Vilnius UAB (duomenys neskelbtini) atspaudai yra atspausti UAB (duomenys neskelbtini) antspaudu, kurio eksperimentiniai atspaudų pavyzdžiai pateikti palyginimui (b.t. 1, b. l. 50-61). Tyrimą atlikusi specialistė J. V. apklausos metu nurodė, kad tirti pateiktuose dokumentuose: Įrankių aptarnavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) ir darbo pažymėjime, kuris išduotas J. G. vardu, esantys antspaudo „Lietuvos Respublika“ Vilnius UAB (duomenys neskelbtini) atspaudas buvo atspaustas antspaudo kliše, o ne nukopijuotas, ne perkeltas (pvz. spausdintuvu arba plokščia kliše) (b.t. 1, b. l. 63). Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, jog nors apeliantas ir nebuvo UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojas, jis, kaip seka iš liudytojų J. K., Z. D., G. V. parodymų ne kartą lankėsi UAB (duomenys neskelbtini) ofise, be to, turėjo ir įmonės ofiso raktus, kas patvirtina aplinkybę, jog J. G. būtent tokiu būdu ne tik sužinojo darbuotojo pažymėjimui pagaminti reikalingus duomenis apie įmonę, gavo įmonės registracijos pažymėjimo kopiją, bet ir pasinaudojo įmonės antspaudu. Juolab, kad byloje liudytojomis apklaustos J. K. bei K. J. neatmeta galimybės, jog įmonės antspaudas galėjo būti paliktas ofise ant stalo ir neįdėtas į seifą, tuo tarpu įmonės dokumentai, pasak liudytojų, buvo ofise laisvai prieinami, jie nebuvo laikomi seife.

Liudytoju apklaustas N. S., kuris nusikalstamos veikos padarymo metu dirbo UAB (duomenys neskelbtini) vadybininku, patvirtino, jog 2007-07-12 pas juos atėjo J. G., UAB (duomenys neskelbtini) komercijos direktorius, kuris su jų firma sudarė ilgalaikės nuomos įrankių aptarnavimo sutartį. Anksčiau jis jo nematęs ir nepažinojo. Jam jis pateikė savo asmens dokumentą, UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojo pažymėjimą bei įmonės registracijos pažymėjimo kopiją. Ar J. G., būdamas jų ofise, pasirašė ant sutarties ar minėtą sutartį jis išsinešė ir jau kitą dieną atnešė pasirašytą ir su antspaudu, neprisimena. J. G. jiems paaiškino, kad jis įrankius ima statybos darbams, kadangi jų įmonė plečia veiklą ir jiems reikia vis daugiau įrankių. Kai J. G. atvežė pasirašytą ir su antspaudu sutartį, jam buvo išduoti įrankiai, kuriuos jis norėjo nuomotis. J. G. pasirašė prekių priėmimo – perdavimo akte. J. G. į jų firmą išsinuomoti įrankių visada atvykdavo vienas. Kelis kartus jis J. G. padėjo nusinešti įrankius iki automobilio, automobilyje kito žmogaus nebuvo. Už įrankių nuomą UAB (duomenys neskelbtini) niekada nemokėjo.

Liudytoju apklaustas UAB (duomenys neskelbtini) bendrasavininkas Z. D. parodė, jog 2007 metų vasarą pas juos į ofisą (duomenys neskelbtini) atvažiavo buvęs jų direktorius G. V. su savo pažįstamu J., kuris pasakė, kad turi užsakymų atlikti plovimo – valymo darbams už 30 000 litų ir siūlė viską kartu padaryti, nes jų įmonė turi įrangą ir priemones. Jie sutarė sumokėti mokesčius, o kas liks pasidalinti. Po keleto dienų J. atvažiavo į ofisą paėmė keletą siurblių ir dingo. Po kelių savaičių jie juos grąžino, ir daugiau jis jų nematė. J. jų įmonėje niekada nedirbo. Jie jo į darbą priėmę nebuvo. Iš kur pas J. jų įmonės pažymėjimas jis nežino. Jokių darbo instrumentų jis nematė ir jam jų niekas nėra davęs. Be to, iš liudytojos J. K. parodymų seka, jog ji apie įrankių nuomą iš UAB (duomenys neskelbtini) nieko nežino, J. G. įgaliojimo sudaryti nuomos sutartį nedavė, nei ji, nei kas kitas iš jų įmonės neliepė J. G. išnuomoti jokių įrankių, nes jų įmonė turi savo įrangą. Liudytoja K. J. taip pat patvirtino, kad UAB (duomenys neskelbtini) užsiiminėjo patalpų tvarkymu, jokių sutarčių dėl įrankių nuomos nesudarinėjo, įmonė turėjo savo įrankius, visos sąskaitos – faktūros ėjo per buhalteriją, liudytoja nebuvo girdėjusi, kad įmonė turėjo planų verstis statybos verslu.

Byloje esantys UAB (duomenys neskelbtini) pateikti dokumentai: sąskaitos – faktūros, prekių priėmimo – perdavimo aktai, įrankių sąrašas, patvirtina, jog J. G. apgaulės būdu iš UAB (duomenys neskelbtini) įgijo būtent kaltinime nurodytus įrankius, kurių vertė atitinka pateiktuose dokumentuose nurodytą vertę. Taip pat įmonės pareiškimu bei liudytojo N. S. parodymais nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) J. G. išduoti įrankiai nebuvo grąžinti.

Esant aukščiau išdėstytiems įrodymams, teisėjų kolegija daro išvadą, jog naikinti skundžiamą nuosprendį ir apelianto atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį, nėra pagrindo. Priešingai apelianto parodymams, byloje liudytojais apklaustų asmenų N. S., J. K., K. J., Z. D., G. V. parodymais nebuvo pagrindo netikėti, kadangi jie dėl esminių aplinkybių sutampa tarpusavyje, atitinka byloje esančius rašytinius įrodymus. Tuo pačiu pažymėtina ir tai, jog apelianto parodymų nepatvirtina ir byloje liudytoju apklausto S. M. parodymai. Nors liudytojas S. M. nurodė, jog jis buvo oficialiai įdarbintas UAB (duomenys neskelbtini), tačiau kaip matyti iš Sodros duomenų apie asmenį ir jo draudėjus, S. M., kaip ir apeliantas, UAB (duomenys neskelbtini) niekada nedirbo (b.t. 2, b.l. 38). Be to, prieštaringi liudytojo S. M. parodymai dalyje dėl darbo sutarties jam perdavimo. Liudytojas S. M. ikiteisminio tyrimo metu vykusioje apklausoje parodė, jog J. G. buvo atvažiavęs pas jį į namus, paėmė dokumentus reikalingus įdarbinimui bei tos pačios dienos vakarą, atvežęs pas jį, grąžino jo dokumentus ir davė darbo sutarties du egzempliorius, kuri buvo surašyta tarp jo ir UAB (duomenys neskelbtini) bei darbo pažymėjimą. Jis pasirašė darbo sutartyje ir vieną egzempliorių grąžino J.. Su J. G. sutarė, kad jau kitą dieną jis dirbs, reikės tvarkyti kavinės (duomenys neskelbtini) aplinką. Liudytojas nurodė, jog UAB (duomenys neskelbtini) ofise niekada nėra buvęs, kas ten ir kiek žmonių dirbo, jis nežino. Apeliacinės instancijos teisme liudytojas parodė, jog įdarbinimo UAB (duomenys neskelbtini) dokumentus paėmė ir sutvarkė J. G.. Liudytojo teigimu, jis buvo nuvykęs į UAB (duomenys neskelbtini), įmonės patalpose bendravo su J. ir dar vienu žmogumi, kurio nei vardo, nei pavardės nežino, jis dirbo toje įmonėje. Kai buvo įdarbinamas pasirašė darbo sutartį.

Teisėjų kolegija pažymi, jog byloje surinktų ir ištirtų įrodymų pilnai pakanka apelianto kaltei pagrįsti, todėl apelianto skunde nurodytų procesinių veiksmų byloje neatlikimas nagrinėjamu atveju negali būtų pagrindu skundžiamo nuosprendžio panaikinimui.

Kita vertus atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas, bendrindamas apeliantui už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, jog J. G. neteisėtai pagamino netikrą dokumentą, kurį panaudodamas, apgaulės būdu savo naudai užvaldė svetimą UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį didelės vertės turtą, t.y. nusikalstamas veikas padarė idealiosios sutapties sąlygomis. Tuo tarpu esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės bendrinamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 1 punkto nuostatomis. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms skundžiamas nuosprendis keistinas dalyje dėl už atskiras nusikalstamas veikas paskirtų bausmių subendrinimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p.,

nusprendžia:

nuteistojo J. G. (J. G.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 15 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 2 p., už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės apėmimo būdu subendrintos ir paskirta J. G. galutinė subendrinta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes apėmimo būdu subendrinti ir paskirti J. G. galutinę subendrintą 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.