Kauno apylinkės teismo nutartis

2017-02-08 · Byla Nr. A2.2.-4-540/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-02-08
Bylos Nr.
A2.2.-4-540/2017
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-03205-2016-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Violeta Miceikienė
Pažeidėjas
V. A.
Kategorijos
  • 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.2.-4-540/2017Teisminio proceso Nr. 4-69-3-03205-2016-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.; 2.3.4.;2.14.3. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. vasario 8 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė,sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. A.,jo atstovams advokatui V. D., T. R.,pareiškėjo atstovui A. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyv. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 50⁶ str. 1 d. (galiojusio iki 2017-01-01), ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM 2016-04-12 kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydama iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą UAB „(duomenys neskelbtini)" vadovui V. A. pagal ATPK 50⁶ str. 1 d. už tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)" įsiskolinimas valstybės biudžetui Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2016 m. kovo 24 d. duomenimis sudarė 23.764,28 Eur, iš jų: Mokestis už aplinkos teršimą 22,06 Eur, Delspinigiai 0,52 Eur, viso 22,58 Eur, Gyventojų pajamų mokestis 1.185,58 Eur, delspinigiai 251,19 Eur, viso 1.436,77 Eur, Nekilnojamojo turto mokestis 2.885,78 Eur, delspinigiai 207,07 Eur, viso 3.092,85 Eur, Pridėtinės vertės mokestis 18.240,90 Eur, delspinigiai 971,18 Eur, viso 19.212,08 Eur. Bendrovės nepriemoka susidarė Bendrovei nuo 2012-04-02 pateikus deklaracijas. 2016 m. kovo 8 d., VMI prie LR FM, vadovaujantis LR Mokesčių administravimo įstatymo suteiktomis teisėmis, atliko Bendrovės mokestinės prievolės vykdymą ir 2016 m. kovo 8 d. Pranešimu apie nesumokėtus mokesčius per elektroninę VMI autorizuotų elektroninių paslaugų sritį „Mano VMI", pranešė apie pareigą sumokėti mokestinę 23.878,02 Eur nepriemoką. Pranešimas apie nesumokėtus mokesčius Bendrovei įteiktas 2016 m. kovo 23 d. ir Bendrovės perskaitytas tą pačią dieną. Bendrovė LR Juridinių asmenų registrui yra pateikusi balansą už 2012 m. finansinius metus. Bendrovės pateiktame balanse nurodyti įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės-2012 m. per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai buvo 16 721,21 Eur (57 735 Lt), o viso turto vertė nurodyta 14 243,51 Eur (49 180Lt). Taigi, bendrovės pradelsti 2012 m. įmonės įsipareigojimai viršija puse į jos balansą įrašyto turto vertės. Tai patvirtina, kad bendrovė yra nemoki, nes bendrovės būsena atitinka ĮBĮ 2 str. 8d. įtvirtintą įmonės nemokumo sąvoką. VMI prie FM duomenimis, bedrovės vardu nekilnojamojo turto nėra įregistruota bei jos vadovas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ namai iškėlimo nesikreipė. Bendrovės vadovas V. A., žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį bei nevykdomus įsipareigojimus VMI prie FM, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau jis nevykdė ĮBĮ 8 str. 1d. numatytos pareigos.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. A. pažeidimo nepripažino ir jis bei jo atstovas paaiškino, kad V. A. nesupranta kodėl prašoma jį nubausti už 2012 m., kai jis vadovu tapo tik 2015 m. kovo mėn.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM atstovas A. B. palaikė pareiškimą ir paaiškino, kad V. A. įmonės vadovu tapo nuo 2015-03-16. VMI 2016 m. kovo mėn. atliko operatyvų patikrinimą ir nustatė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra nemoki. Buvo nustatyta 23 878,02 Eur mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui. Tuo metu bendrovė buvo pateikusi LR juridinių asmenų registrui balansą už 2012 m. Pagal vėliau vykstančio teismo proceso metu pateiktus duomenis matyti, kad bendrovė ir toliau yra nemoki.

ATPK 262 straipsnyje numatyti atvejai, kai administracinio teisės pažeidimo protokolas nesurašomas. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą šio kodekso 50⁶ bei kai kuriuose kituose straipsniuose nesurašomas ir administracinio teisės pažeidimo byla pradedama kreditorių pareiškimu, kuriame turi būti išvardyti asmenys, traukiami administracinėn atsakomybėn už šiuose straipsniuose numatytus pažeidimus. Vadovaujantis tokia įstatymo norma, kreditorių pareiškimas savo esme atitinka administracinio teisės pažeidimo protokolą bei turi atitikti jam keliamus turinio reikalavimus.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 260 straipsnio nuostatas administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai bei kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, be kitų duomenų, administracinio teisės pažeidimo protokole turi būti administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti. Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pažeidimo esme kodekso 260 straipsnio 1 dalies prasme laikytina administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių visuma. Tad nuo teisingo protokolo surašymo labai priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui (Vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. liepos 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1135/2005).

Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, turi būti pateikti visi galimi įrodymai ir kaltinimo pateikimo metu turi būti užtikrinamas traukiamojo administracinėn atsakomybėn asmens teisių, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 272 straipsnyje (administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus), įgyvendinimas (Vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16‑1673/2007).

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokolu yra apibrėžiamos ir bylos nagrinėjimo ribos: byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją. Be to, bylą nagrinėjančiai institucijai neleidžiama savo iniciatyva papildyti kaltinimą asmeniui, traukiamam administracinėn atsakomybėn, naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, o taip pat pripažinti kaltu padarius administracinį pažeidimą, nurodant naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, o tai reiškia, kad bylą nagrinėjanti institucija, negali savo iniciatyva pakeisti administracinio teisės pažeidimo protokolo ir jame suformuluoto kaltinimo turinio (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-444/06).

Be to Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje tvirtinama, kad įrodymus renka pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, o patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti pažeidimu kaltinanti institucija ir bylos sėkmę lemia parodymų tvirtumas bei jų išsamumas. <...> apylinkės teismo apkaltinamasis dokumentas negali būti grindžiamas prielaidomis ir tikėtinomis išvadomis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N 9(62)– 883/2007).

Iš byloje esančio LR juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija (b. l. 22) matyti, kad V. A. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi paskirtas 2015-03-16. Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM pareiškimo bei jos atstovo paaiškinimo matyti, kad jie prašė iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 50⁶ str. 1 d. UAB „(duomenys neskelbtini)" vadovui V. A. remiantis LR juridinių asmenų registrui pateikto bendrovės balanso už 2012 m. duomenimis. Iš byloje pateiktų rašytinių duomenų –LR juridinių asmenų registro UAB „(duomenys neskelbtini)“ balansų, pelno (nuostolių) ataskaitų (b. l. 47, 48, 72, 74,76), balansų (b. l. 79, 99) matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir 2015m., 2016 m. įsipareigojimai viršijo puse į jos balansą įrašyto turto vertės. Iš pareiškėjo atstovo paaiškinimo matyti, kas V. A. į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ namai iškėlimo kreipėsi tik 2017 m. vasario mėn., todėl tikėtina, kad V. A. galimai pažeidė LR įmonių bankroto įstatymo 8 str. 1 d. reikalavimus, tačiau pareiškime jam galimai padarytas pažeidimas grindžiamas tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012 m. finansiniais duomenimis, t.y. duomenimis už tą laikotarpį, kai V. A. nebuvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi.

Įvertinus išdėstytą, konstatuojama, kad pareiškime V. A. suformuluotas kaltinimas nėra pakankamai aiškus ir konkretus, o darant prielaidas apie tai, kuo asmuo yra kaltinamas, pažeidžiami tiek ATPK 248 straipsnyje nurodyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai, tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė į gynybą nuo pareikšto kaltinimo, tiek ir tokie principai kaip ATPK 7 straipsnyje įtvirtintas teisėtumo principas bei staigmenų negalimumo procese principas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N502-4307/2009).

Pagal suformuotą teismų praktiką, tokia situacija laikytina asmens teisės žinoti, kuo jis yra kaltinamas, ir gintis nuo šio kaltinimo, pažeidimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N62-2962/2010). Teismas šių administracinio teisės pažeidimo bylos trūkumų pašalinti negali, jie laikytini esminiais bei kliudančiais bylą nagrinėti teisme. Administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina institucijai, surašiusiai pareiškimą, pašalinti nurodytus trūkumus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 248 straipsniu, 260 straipsniu,

nutaria:

administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti institucijai, pateikusiai pareiškimą – Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM – pareiškimo trūkumams pašalinti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Violeta Miceikienė