Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamasis A. K. kaltu prisipažino pilnai ir nurodė, kad jis „Facebooke“ žiūrėjo skelbimus dėl darbo, skambino, klausinėjo, tačiau siūlomas darbas nesudomino. Prieš pusmetį su juo per „Facebook“, susisiekė ir pasiūlė darbą - pervežti žmones. Kadangi turėjo darbą jis nesutiko. 2024 m. gegužės 9 d. su juo susisiekė telefonu, t. y. lyg buvo skambutis į „WhatsApp“ ir pasiūlė pervežti keturis žmones iš Latvijos per Lietuvą iki Lenkijos sienos. Jam sutikus per „Telegram“ programėlę į navigaciją atsiuntė koordinates kur tie žmonės lauks. Tas asmuo, kuris jam atsiuntė maršrutą, su kuriuo bendravo, pas jį buvo nurodytas kaip „Dispečeris“. Sutikimas ir koordinačių atsiuntimas vyko tą pačią dieną, t. y. iki pietų susiskambino, tarėsi, o vakare jau reikėjo važiuoti. Kai atsiuntė koordinates, jam tuos žmones reikėjo paimti prie miesto (duomenys neskelbtini). Jis pats buvo pranešęs „Dispečeriui“ kokiu automobiliu atvažiuos. Nuvykus jam priklausančiu automobiliu „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). į sutartą vietą, ten buvo kelias, miškas. Jam, automobiliu privažiavus, keturi asmenys, kuriuos turėjo vežti, išėjo lyg iš griovio ir įlipę į automobilį gale susėdo ant žemės, nes sėdynės buvo patrauktos. Tie keturi asmenys buvo tamsiaodžiai, apsirengę kaip darbininkai. Neprašė asmenų pateikti dokumentų, neturi teisės. Kai pamatė tuos keturis asmenis suprato, kad tai greičiausiai migrantai. Po to, jis susisiekęs su „Dispečeriu“ pasakė, kad viskas tvarkoje, paprašė, kad asmenys pasakytų savo vardus, jis juos nufilmavo savo telefonu „Samsung Galaxy A14“ ir pasakė, kad nuveš iki Lenkijos sienos, ir juos išleis. Kai vežė tuos asmenis, buvo siunčiamos koordinatės į telefoną „Samsung Galaxy A14“, bendravo su Lietuvos kortele, nes ten buvo internetas. Kai pradėjo kelionė jis įjungė programėlę ir „Dispečeris“ matė, kaip, kur jis važiuoja, randasi. Maršrutą, kur važiuoti, siųsdavo dalimis, t. y. mato, kad jis jau prie maršruto pabaigos, atsiųsdavo kitą maršruto dalį. Kai iš Latvijos įvažiavo į Lietuvą, ir važiavo Lietuvos Respublikos teritorija, jo vairuojamą automobilį su keturiais asmenimis prie Marijampolės, už miesto, sustabdė policija. Už tų asmenų vežimą buvo sutaręs užmokestį - už žmogų 200 dolerių, t. y. tikėjosi gauti 800 dolerių. Konkrečiai kada jam turėjo sumokėti tuos pinigus nesitarė, bet pasakė, kad atvykus į vietą. Gailisi, kad taip pasielgė, reikėjo iš karto atsisakyti. Jo pajamos apie 1000 į mėnesį, tačiau pajamos nebuvo stabilios, dėl to ir sugalvojo ieškotis papildomo uždarbio. Jo tėvai gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau jis paskutinius penkis metus gyvena Lietuvoje su sugyventine (duomenys neskelbtini), turi leidimą gyventi Lietuvoje.

A. K. kaltė įrodyta ir kitais įrodymais, teisme ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, šio kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Liudytoja G. B. parodė, kad ji dirba Marijampolės apskrities VPK Reagavimo skyriaus vyriausiąja patrule. 2024 m. gegužės 10 d. vykdė tarnybą naktinėje pamainoje Marijampolės mieste kartu su to paties komisariato Reagavimo skyriaus tyrėju J. K.. Vykdant tarnybą apie 22.10 val. gavo pranešimą iš Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo, kad gautas prašymas iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų, jog reikalinga patikrinti link Marijampolės miesto atvažiuojantį automobilį „Opel Zafira“, nurodė jo valstybinius numerius, tačiau šiuo metu tų valstybinių numerių neprisimena, žino, kad tai buvo Lietuvos Respublikos valstybinio numerio ženklai. Pasakė, kad šiuo automobiliu galimai gali būti gabenami neteisėti migrantai. Kai buvo (duomenys neskelbtini) kaime, Marijampolės savivaldybėje, jiems pasakė, kad minėtas automobilis turi būti kažkur netoliese. Jie su kolega pamatė, kad pro šalį pravažiavo pilkos spalvos automobilis „Opel Zafira“ - toks pat, kurį nurodė patikrinti. Su kolega pradėjo stabdyti automobilį, vairuotojas sustojo kelkraštyje. Priėjus prie automobilio pamatė, kad vairuotojo vietoje sėdėjo vyras, šalia jo, ant priekinės sėdynės, keleivių nebuvo. Matė, kad automobilio gale buvo keli tamsaus gymio asmenys. Atidarius dureles pamatė, kad automobilio galinė sėdynė buvo nulenkta į priekį, taigi bagažo skyriuje ir ant nulenktos sėdynės gulėjo keturi tamsaus gymio asmenys. Įtardami, kad šie asmenys gali būti gabenami kaip neteisėti migrantai, paprašė, kad vairuotojas pateiktų savo asmens tapatybės dokumentus, jis prisistatė (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiu ir pateikė leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Paprašius, kad keleiviai taip pat pateiktų savo dokumentus, nei vienas iš tamsaus gymio asmenų jokių asmens tapatybės dokumentų nepateikė, jie nurodė savo vardus, pavardes, gimimo datas, tačiau jų neprisimena. Žino, kad visi keturi asmenys prisistatė esantys nepilnamečiai. Apie sulaikytus asmenis pranešė budėtojui, buvo iškviesti Valstybės sienos apsaugos tarnybos (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos pareigūnai, kuriems perdavė sulaikytą automobilį, jį vairavusį (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietį ir keturis tamsaus gymio asmenis (1 t., b. l. 51-53).

Liudytoja I. M. parodė, kad A. K. ji pažįsta nuo 2019 m., susipažino internetu, kuris tuo metu gyveno (duomenys neskelbtini) bei paskui atvyko į Lietuvą, apsigyveno pas ją. 2023 m. birželio mėn. jie susipyko ir A. išsikraustė iš jos namų (duomenys neskelbtini). A. išvyko gyventi pas savo tėvus į (duomenys neskelbtini). Šių metų sausio mėn. A. buvo grįžęs atgal į Lietuvą, vėl apsigyveno pas ją, tačiau po maždaug mėnesio laiko vėl išvyko į (duomenys neskelbtini). A. taip gyvena – kurį laiką būna Lietuvoje, paskui išvyksta į (duomenys neskelbtini) ir vėl sugrįžta į Lietuvą pas ją. 2024 m. gegužės 8 d. A. buvo atvykęs pas ją, pabuvo iki gegužės 10 d., susitvarkė savo dokumentus, sakė, kad gegužės 17 d. vėl atvyks į Lietuvą pasiimti savo naujos banko kortelės. Gegužės 10 d. ji dirbo, A. atvežė jai į darbą raktus ir pasakė, kad kažkas atsitiko tėvams ir jis turi grįžti į (duomenys neskelbtini), o po kelių dienų grįš pas ją. A. išvyko automobiliu „Opel Zafira“, kurį A. lyg įsigijo praėjusią vasarą būnant Lietuvoje. Žino, kad A. K. šiuo metu yra suimtas už neteisėtų migrantų gabenimą iš Latvijos į Lietuvą. Kai jis buvo sulaikytas pareigūnų, A. jai skambino, pranešė, kad šiuo metu sulaikytas už tai, kad gabeno neteisėtus migrantus (1 t., b. l. 56-59).

Liudytojas M. M. parodė, kad jis yra S. F. Respublikos pilietis, tautybė - (duomenys neskelbtini). Jis gyveno (duomenys neskelbtini), tačiau šeima nusprendė, kad jis turi bandyti išvykti iš (duomenys neskelbtini) ir pasiekti Europą, konkrečiau Vokietijos Federacijos Respubliką, tikėjosi Vokietijoje pateikti prieglobsčio prašytojo prašymą. Giminės organizavo jam šią kelionę ir už ją sumokėjo. Kiek mokėjo už kelionę, jis nežino. Maždaug prieš mėnesį laiko jis iš (duomenys neskelbtini) išskrido lėktuvu į Rusijos Federacinę Respubliką, tada į Baltarusiją. Tikslas buvo patekti į Vokietiją. Būnant Baltarusijoje, jis susitiko su dar trimis S. F. Respublikos piliečiais. Į Latviją jie visi keturi pateko pėsčiomis su dar dviem tamsaus gymio vyrais, kurie žinojo, kur jiems reikia eiti ir juos lydėjo. Miške jis tuos vyrus matė pirmą kartą, jų tapatybių jis nežino, jie buvo su kaukėmis, todėl jų veidų jis nematė. Jie kalbėjo su jais labai nedaug, tai buvo galimai (duomenys neskelbtini) kalba. Minėti vyrai liepė jiems nieko neklausinėti, tik tyliai sekti paskui juos. Ar jie ėjo per Latviją, jis tiksliai nežino. Juos lydėjo du vyriškiai, iki kol privažiavo automobilis, tačiau automobilio spalvos, markės ir modelio nurodyti negali, nes buvo nakties metas, todėl jis neįsidėmėjo, buvo labai pervargęs. Tada jie susėdo visi keturi į atvykusį automobilį ir išvyko. Automobilyje turėjo gulėti, juos užklojo antklode. Jis sėdėjo ant galinės sėdynės. Automobilio vairuotojas neprašė pateikti jokių asmens dokumentų, o jis jų ir nepateikė, nes neturėjo. Jo dokumentą vedliai dar būnant Baltarusijoje liepė išmesti. Tie du vedliai, kurie juos vedė per mišką Baltarusijoje, nekalbėjo su vairuotoju. Tik jiems parodė automobilį ir liepė jame gulti ant grindų. Kelionės metu vairuotojas su niekuo nekalbėjo. Jie važiavo dvi valandas, tada sustojo, padarė trumpą pertraukėlę ir toliau tęsė kelionę. Tuomet dar vyko apie 2,5 valandos, iki kol buvo sustabdyti policijos pareigūnų. Nei vedliams vedusiems per mišką, nei vairuotojui jokių pinigų nemokėjo. Važiuojant nematė jokių valstybės ženklų, tik kiek spėja, galimai juos vežė iš Latvijos Respublikos į Lietuvos Respubliką. Prieglobsčio nei Lietuvoje, nei Latvijoje jis neprašė (1 t., b. l. 64-67).

Liudytojas F. H. H. parodė, kad jis yra S. F. Respublikos pilietis, tautybė - (duomenys neskelbtini). Iki išvykstant iš šalies jis gyveno H. J. regione, (duomenys neskelbtini) mieste, S. F. Respublikoje. Jis niekur nedirbo, padėdavo mamai, tačiau (duomenys neskelbtini) pragyvenimo lygis labai skurdus, nėra darbų, todėl mama nusprendė surasti kelionių organizatorių, sumokėjo, kad jis patektų į Vokietijos Federacinę Respubliką. Konkrečių detalių ir kokią sumą, pasakyti negali, nes nežino, kadangi viską derino mama. 2023 m. gruodžio 30 d. jis lėktuvu išskrido iš (duomenys neskelbtini) į Rusijos Federacinę Respubliką, o iš čia į Baltarusiją. Baltarusijoje kambaryje, kuriame buvo apgyvendintas, kiek vėliau kartu su juo apsigyveno dar trys (duomenys neskelbtini), su kuriais jis sulaikytas Lietuvoje. Būnant Baltarusijoje atvyko kažkoks automobilis, kurio jokių duomenų nurodyti negali, nes neįsidėmėjo, vairuotojo išvaizdos apibūdinti taip pat negali, nes neįsidėmėjo. Minėtas automobilio vairuotojas juos visus keturis atvežė iki valstybės sienos. Ten buvo du vedliai su kaukėmis, kurie juos lydėjo per mišką. Einant liepė nekalbėti ir nesižvalgyti aplinkui, todėl jokių valstybę žyminčių ženklų ar vėliavų jis nematė. Einant juos lydėję vedliai liepė išmesti asmens dokumentus, ką jie ir padarė. Eidamas jis turėjo jam priklausantį mobiliojo ryšio telefoną, kur dabar jis, nežino. Kada pateko į kitą valstybę taip pat nurodyti negali, nes buvo labai pavargęs, todėl neįsidėmėjo. Nei Baltarusijoje, nei vedliams, nei automobilio vairuotojui, kuris vežė iki tada, kol buvo sustabdyti policijos pareigūnų, jokių pinigų nemokėjo. Einant miškais vedliai jiems pasakė, kad laikas sustoti ir palaukti, nes tuoj atvyks automobilis. Jie sustojo miške ir po kurio laiko tie du vyrai jiems parodė eiti paskui juos ir atvedė iki automobilio miške. Jis negali nurodyti automobilio markės, spalvos ar valstybinių numerių, nes neprisimena. Vedliai, kurie juos atvedė iki automobilio, liepė sėsti ant galinės sėdynės, gulti, užsikloti didelę antklodę ir miegoti. Jeigu sustabdys policija, liepė miegoti. Automobilio vairuotojo jis nematė, jis su juo nekalbėjo, neklausė, ar turi asmens tapatybės dokumentus, iš kur ir į kur jis keliauja. Vairuotojas pinigų už kelionę neprašė. Negali nurodyti, kiek laiko truko jų kelionė. Važiuojant jis užmigo, todėl jis nežino, ar jie buvo kažkur sustoję. Pabudo tik tada, kai jie buvo sustabdyti pareigūnų, kurie juos sulaikė, pasakė, kad jie Lietuvoje. Jis suvokia, kad yra Lietuvoje nelegaliai, nes vyko be asmens tapatybės dokumentų, o vykstant į kitą valstybę privaloma turėti asmens tapatybės dokumentą (1 t., b. l. 70-73).

A. A. A. A. parodė, kad jis yra S. F. Respublikos pilietis, tautybė - (duomenys neskelbtini). Jis gimė ir gyveno iki šiol (duomenys neskelbtini) mieste, W. N. regione kartu su mama, trimis broliais ir seserimi. (duomenys neskelbtini) pragyvenimo lygis labai skurdus, nėra darbų, todėl giminaitis nusprendė, kad jam reikia išvykti į Austriją. Jam dar būnant (duomenys neskelbtini) dėdė agentui sumokėjo kažkokią pinigų sumą, už tai, kad jis patektų į Austriją, nes ten turi giminių. 2024 m. balandžio mėn. jis išskrido iš (duomenys neskelbtini) į Rusijos Federaciją, o iš čia į Baltarusijos Respubliką. Čia jį apgyvendino kažkokiame kambaryje su dar trimis (duomenys neskelbtini). Iš ten juos paėmė automobilis. Kada išvyko iš to kambario Baltarusijoje, nurodyti negali. Minėtas automobilis juos atvežė iki Baltarusijos valstybės sienos. Tačiau su kokia kita valstybe ribojasi, ar Lietuva, ar Latvija nurodyti negali, nes nežino. Einant nematė jokių valstybę žyminčių ženklų. Prisimena, kad ėjo miškais, juos lydėjo 2 asmenys su kaukėmis, kurie liepė eiti tyliai ir nekalbėti. Einant miške, asmenys su kaukėmis jiems liepė išmesti asmens dokumentus, ką jie ir padarė. Einant miškais vienu metu tie vyrai jiems pasakė, kad laikas sustoti ir palaukti, nes tuoj atvyks automobilis. Jie sustojo miške ir po kurio laiko tie du vyrai su kaukėmis jiems parodė eiti paskui juos ir atvedė iki automobilio, stovėjusio miške. Kokios markės, kokios spalvos buvo automobilis, jis nenurodys, nes neįsidėmėjo. Tie du vyrai su kaukėmis, kurie juos atvedė iki automobilio, jiems liepė sėsti ant galinės sėdynės ir uždengė didele antklode. Ateidamas į automobilį matė, kad automobilyje sėdėjo šviesaus gymio vairuotojas, tačiau jis nekalbėjo, neklausė jų, ar jie turi asmens tapatybės dokumentus, iš kur jie keliauja ir į kur keliauja. Automobilio vairuotojas jų neprašė sumokėti už kelionę. Jis su savimi pinigų ir neturėjo, kaip minėjo, dėdė sumokėjo už kelionę, tačiau jis nežino, kiek dėdė mokėjo ir kam. Važiuojant jis užmigo, todėl jis nežino, ar jie buvo kažkur sustoję, ar ne. Kai jų automobilį sustabdė pareigūnai, tada jis pabudo. Pareigūnai juos sulaikė, pasakė, kad jie Lietuvoje. Jis suvokia, kad Lietuvoje yra nelegaliai, nes neturi asmens tapatybės dokumentų. Jam žinoma, kad vykstant į kitą valstybę privaloma turėti asmens tapatybės dokumentą, tačiau jis vyko be jo (1 t., b. l. 76-79).

Liudytojas A. M. E. parodė, kad jis yra S. F. Respublikos pilietis, tautybė - (duomenys neskelbtini). Jis gyveno (duomenys neskelbtini) su dėde ir seserimi, tačiau dėdė nusprendė, kad jis turi bandyti išvykti iš (duomenys neskelbtini) ir pasiekti Europą, kadangi (duomenys neskelbtini) gyvenimo sąlygos labai prastos, ten nėra nei mokslo galimybių, nei tinkamo darbo. Konkrečiai jo kelionės tikslas buvo Vokietija, jis norėjo nukeliauti į šią šalį ir ten pasiprašyti prieglobsčio. 2023 m. gruodžio 26 d. jis išvyko iš (duomenys neskelbtini), lėktuvu skrido iki Rusijos, tada keliavo į Baltarusiją, buvo apgyvendintas kažkokiame kambaryje ir po kiek laiko jam pasakė, kad laikas išvykti į Europą. Pats su jokiais organizatoriais nebendravo, tai darė kiti asmenys, tačiau jis nežino, kur šiuo metu tie asmenys yra, jie gali būti jau išvykę į Europą. Gyvenant tame kambaryje, jis susitiko su dar trimis S. F. Respublikos piliečiais, kuriuos jis sutiko tik būnant Baltarusijoje, anksčiau jų nepažinojo. Į Latviją jie pateko pėsčiomis su dar dviem tamsaus gymio vyrais, kurie žinojo, kur jiems reikia eiti ir juos lydėjo. Miške jis tuos vyrus matė pirmą kartą, jų vardų ir pavardžių jis nežino, jie buvo su kaukėmis, todėl jų veidų jis nematė. Tie vyrai kalbėjo labai nedaug, tai buvo (duomenys neskelbtini) kalba. Jie liepė jiems nieko neklausinėti, tik tyliai sekti paskui juos. Tie žmonės liepė išmesti savo asmens tapatybės dokumentus, todėl jis savo S. F. Respublikos pasą išmetė miške, kaip buvo liepta. Jie kelias dienas ėjo miškais su tais vyrais, tačiau jis nežinojo, kur jie, kokioje šalyje, kadangi savo telefonu jis nesinaudojo. Einant miškais vienu metu tie vyrai jiems pasakė, kad laikas sustoti ir palaukti, nes tuoj atvyks automobilis. Jie sustojo miške ir po kurio laiko tie du vyrai jiems parodė eiti paskui juos ir atvedė iki automobilio miške. Kokios markės, kokios spalvos buvo automobilis, jis neprisimena. Tie vyrai, kurie juos atvedė iki automobilio, jiems liepė sėsti ant galinės sėdynės ir uždengė didele antklode. Ateidamas matė, kad automobilyje sėdėjo šviesaus gymio vairuotojas, tačiau jis nekalbėjo, neklausė jų, ar jie turi asmens tapatybės dokumentus, iš kur jie keliauja. Vairuotojas neprašė jų sumokėti už kelionę. Pabudo tik tada, kai juos sustabdė pareigūnai su uniformomis, jie juos sulaikė, pasakė, kad jie Lietuvoje. Jis suprato, kad Lietuvoje yra nelegaliai, nes vyko be asmens tapatybės dokumentų. Žino, kad vykstant į kitą valstybę reikia turėti asmens tapatybės dokumentą, tačiau jis vyko be jo. Prieglobsčio nei Lietuvoje, nei Latvijoje jis neprašė, nes jis nori patekti į Vokietiją (1 t., b. l. 82-85).

Vyriausiosios patrulės G. B. tarnybiniame pranešime dėl nelegalių migrantų nurodyta, kad 2024 m. gegužės 10 d. patruliuojant kartu su Marijampolės apskrities VPK Reagavimo skyriaus tyrėju J. K. tarnybiniu automobiliu „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apie 22.10 val. iš OVS budėtojų gavo pranešimą, kad kelyje Kaunas-Marijampolė galimai gali būti gabenami nelegalūs migrantai. Turima informacija pasitvirtino, buvo sustabdytas automobilis „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo Latvijos pilietis, kuris turi teisę gyventi Lietuvoje, turi išduotą Lietuvos Respublikos pažymėjimą, t. y. A. K., gim. (duomenys neskelbtini). Automobilio gale gulėjo keturi nepilnamečiai (duomenys neskelbtini) piliečiai, kurie neturėjo su savimi jokių dokumentų, automobilyje važiavo F. H. H., gim. (duomenys neskelbtini), A. M. I., gim. (duomenys neskelbtini), M. M. A., gim. (duomenys neskelbtini). A. A. A. A., gim. (duomenys neskelbtini). Visi asmenys bei automobilis buvo sulaikyti ir perduoti Valstybės sienos apsaugos tarnybai (1 t., b. l. 10).

Specialisto I. R. tarnybiniame pranešime dėl neteisėtų migrantų perdavimo nurodyta, kad 2024 m. gegužės 10 d. nuo 20.00 val. iki 2024 m. gegužės 11 d. 9.00 val. Kalvarijos pasienio užkardoje jis vykdė pasienio sargybą „Užkardos pamainos vyresnysis“. Apie 00.33 val. Vilniaus pasienio rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai informavo, kad kartu su Marijampolės apskrities VPK pareigūnais (duomenys neskelbtini), „Orlean“ degalinėje sulaikė automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (LTU reg.), kurį vairavo Latvijos Respublikos pilietis A. K., gim. (duomenys neskelbtini), asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), leidimo laikinai gyventi Lietuvoje Nr. (duomenys neskelbtini). Automobiliu kaip keleiviai vyko 4 (keturi) tamsaus gymio asmenys, kurie neturi jokių asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, visi prisistato esantys S. F. Respublikos piliečiais: M. M. A. (vyras), gim. (duomenys neskelbtini) m. (iš asmens žodžių); A. M. E. (vyras), gim. (duomenys neskelbtini) m. (iš asmens žodžių); F. H. H. (vyras), gim. (duomenys neskelbtini) m. (iš asmens žodžių A. A. A. A. (vyras), gim. (duomenys neskelbtini) m. (iš asmens žodžių). Automobilio vairuotojas Latvijos Respublikos pilietis A. K. teigė, kad pagal socialinę programėlę gavo pasiūlymą dėl asmenų pervežimo. (duomenys neskelbtini) piliečius paėmė netoli Rokiškio ir buvo duotos koordinatės, asmenis atvežti į Kalvarijos apylinkes, už asmenų gabenimą buvo pažadėtas atlygis, po 200 eurų už asmenį (1 t., b. l. 11-12).

Apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas automobilis „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini). Apžiūros protokole užfiksuota, kad <...>. Atidarius galines kairės pusės dureles matomas, kad galinės automobilio sėdynės palenktos į priekį, o bagažo skyriuje ant grindų patiesta polietileninė plėvelė, ant kurios matomi du vandens buteliai, guminiai botai, pora kojinių ir pledas. <...>. (1 t., b. l. 15-21).

Vyresniojo tyrėjo M. L. tarnybiniame pranešime dėl informacijos pateikimo nurodyta, kad atlikus kelių kamerų analizę pagal pateiktus duomenis nustatyta, kad automobilis „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra fiksuotas: 2024 m. gegužės 10 d. 16.00 val. per Obelių PKP (Rokiškio r. sav.) fiksuotas išvykimas į Latvijos Respubliką. 2024 m. gegužės 10 d. 20.54 val. 151 kelyje Pakruojis-Linkuva 14 km. (Pakruojo kryptimi). 2024 m. gegužės 10 d. 20.59 val. 151 kelyje Pakruojis-Linkuva 8 km. (Pakruojo kryptimi) (1 t., b. l. 37-38).