Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu dalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovei Kristinai Baltrušaitienei,

2022 m. gegužės 2 d. viešame teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atkreipia dėmesį, jog Įstatymo 8 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad asmeniui, turėjusiam sąlytį su ligoniu, izoliavimą skirią, jo vietą ir terminus nustato apskrities vyriausiasis epidemiologas. Teigia, kad paskambino į NVSC ir atsiliepusios NVSC konsultantės paprašė jam elektroniniu paštu pateikti apskrities vyriausiojo epidemiologo sprendimą, kuriuo jam yra paskirta izoliacija ir nustatyta jos vieta bei terminas. NVSC konsultantė nurodė, kad apskrities vyriausiasis epidemiologas nepriiminėja minėtų sprendimų, tačiau patvirtino, jog pareiškėjas privalo izoliuotis, kaip tai numato Taisyklių nuostatos.

Pareiškėjas akcentuoja, jog minėtos aplinkybes patvirtina, kad NVSC veiksmai prieštarauja Įstatymo nuostatoms, yra neteisėti ir jais jam buvo padaryta didelė neturtinė žala. NVSC pateikdama neteisėtą reikalavimą izoliuotis neteisėtai apribojo pareiškėjo galimybę laisvai judėti ir bendrauti su kitais asmenimis. Pabrėžia, jog Lietuvos Respublikos Konstitucija visiems piliečiams garantuoja teisę laivai judėti, o asmenų teisės gali būti varžomos tik įstatymu. Pareiškėjo nuomone NVSC veikė viršydama savo kompetencijos ribas, nepagrįstai apribojo jo teises, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis, jis įgijo teisę į patirtos neturtinės žalos atlyginimą.

Taisyklės reglamentuoja, kad sąlytį su sergančiuoju COVID-19 liga turėjusiam asmeniui išsiunčiama trumpoji žinutė su nuoroda į anketą, kurioje yra asmens sutikimo būti izoliuotam forma. Taisyklėse yra įtvirtinta imperatyvi norma, kuri nustato, jog sąlytį su sergančiuoju COVID-19 liga turėję asmenys yra izoliuojami, vadovaujantis Taisyklių prieduose pateiktais algoritmais.

Algoritme nustatyta, kad sąlytį su asmeniu, kuriam patvirtinta COVID-19 liga, turėjusiems kartu gyvenantiems asmenims yra privalomas 7 dienų izoliavimas nuo asmens, kuriam patvirtinta COVID-19 liga, teigiamo PGR tyrimo ar laboratorijoje atlikto greitojo antigeno testo dienos.

Pareiškėjui, dėl turėto sąlyčio su sergančiuoju COVID-19 liga, 2022 m. sausio 31 d. buvo išsiųsta SMS žinutė. Pabrėžia, kad pareiškėjo skundo teiginiai, kad jis užpildė anketą yra melagingi. NVSC neturi duomenų, kad pareiškėjas užpildė anketą. Pabrėžia, jog duomenys informacinėje sistemoje tikrino, tiek pagal pareiškėjo asmens kodą, tiek pagal jo mobilaus telefono numerį. Pareiškėjui neužpildžius anketos, jo epidemiologiniai ir asmens duomenys nebuvo perduoti informacinei sistemai.

Paaiškino, kad informacinės sistemos tikslas – informacinių technologijų priemonėmis surinkti, apdoroti ir pateikti analizei epidemiologiškai reikšmingus duomenis, padėsiančius užkrečiamųjų ligų, galinčių išplisti ir kelti grėsmę, stebėseną ir kontrolę. Vienas iš minėtos sistemos duomenų tvarkymo tikslų – karantino ar izoliavimo reikalavimų laikymasis. Jeigu pareiškėjas būtu užpildęs anketą ir ją pateikęs NVSC, informacinėje sistemoje asmens statusas būtu žymimas – „Stebimas:. Kadangi pareiškėjas minėtų veiksmų neatliko, jo statusas buvo „Nestebimas“ ir izoliacijos laikymosi kontrolė jo atžvilgiu nebuvo vykdoma.

Pažymi, jog vadovaujantis CK įtvirtintomis teisės normomis, pareiškėjo prašymas atlyginti žalą gali būti tenkinamas tik nustačius neteisėtus NVSC veiksmus, žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp patirtos žalos ir neteisėtų veiksmų. NVSC nuomone ji neatliko jokių neteisėtų veiksmų, o pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jis realiai patyrė neturinė žalą ir kaip grindžia patirtos neturtinės žalos dydį, todėl skundas privalo būti atmestas kaip nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas A. M. prašo iš Lietuvos valstybės priteisti neturtinę žalą, jo teigimu, atsiradusią dėl neteisėtų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos veiksmų.

Žala, kilusi dėl neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, atlyginama remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatomis. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Taigi, CK 6.271 straipsnyje numatytas civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

Pažymėtina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą.

Pareiškėjas skunde prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš to, kad NVSC, dėl sąlyčio su sergančiuoju COVID-19 liga, įpareigojo jį izoliuotis, taip nepagrįstai apribojant jo teisę laisvai judėti ir bendrauti su kitais žmonėmis.

Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, jog NVSC 2022 m. sausio 31 d. išsiuntė pareiškėjui SMS žinutę, kurioje nurodoma, jog jis 2022 m. sausio 29 d. turėjo sąlytį su sergančiuoju COVID-19 liga, todėl pareiškėjas turi pareigą izoliuotis iki 2022 m. vasario 4 d. ir užpildyti anketą. Anketoje pareiškėjui buvo pateikta informacija, kad jam nesilaikant Taisyklių reikalavimų, vadovaujantis Įstatymo 9 straipsniu, jam gali būti taikomas būtinasis hospitalizavimas ir (ar) būtinasis izoliavimas. Nesilaikant Įstatymo ar Taisyklių reikalavimų, pareiškėjui gali būti taikoma administracinė, baudžiamoji ar civilinė atsakomybė. Įvertinus minėtas aplinkybes darytina išvada, jog NVSC nustatė, kad pareiškėjas 2022 m. sausio 29 d. turėjo sąlytį su sergančiuoju COVID-19 liga ir jį įpareigojo izoliuotis iki 2022 m. vasario 4 d. bei užpildyti anketą.

Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo 2 straipsnio 7 dalis reglamentuoja, kad ekstremalioji situacija – dėl ekstremaliojo įvykio susidariusi padėtis, kuri gali sukelti staigų didelį pavojų gyventojų gyvybei ar sveikatai, turtui, aplinkai arba gyventojų žūtį, sužalojimą ar padaryti kitą žalą. Ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas – civilinės saugos sistemos subjekto valstybės tarnautojas, darbuotojas ar valstybės politikas, paskirtas vadovauti visoms civilinės saugos sistemos pajėgoms, dalyvaujančioms likviduojant ekstremalųjį įvykį ar ekstremaliąją situaciją ir šalinant jų padarinius ekstremaliosios situacijos židinyje (Civilinės saugos įstatymo 2 straipsnio 13 dalis).

Civilinės saugos įstatymo 9 straipsnio 11 punktas teigia, kad Vyriausybė, įgyvendinama civilinės saugos sistemos uždavinius, nustato abiejų lygių ekstremaliųjų situacijų skelbimo ir atšaukimo tvarką, skelbia ir atšaukia valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, skiria valstybės operacijų vadovą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ nutarė paskelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje dėl koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės. Vyriausybė 2020 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. 1419 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos valstybės operacijų vadovo paskyrimo“ nutarė valstybės lygio ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės valstybės operacijų vadovu paskirti sveikatos apsaugos ministrą. Pažymėtina, jog minėti Vyriausybės nutarimai galiojo iki 2022 m. gegužės 1 d. t. y. SMS žinutės išsiuntimo metu Lietuvos Respublikoje buvo paskelbta ekstremalioji situacija, o jos operacijų vadovu buvo sveikatos apsaugos ministras.

Vadovaujantis Civilinės saugos įstatymo 15 straipsnio 2 dalimi gyventojai, ūkio subjektai ir kitos įstaigos privalo: 1) rūpintis, kad savo veikla nesukeltų pavojaus kitų gyventojų gyvybei ar sveikatai, turtui, aplinkai ir nesutrikdytų normalaus (įprasto) gyvenimo ar veiklos ritmo; 2) pranešti civilinės saugos sistemos pajėgoms apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją; 3) Vyriausybės nustatyta tvarka atlikti būtinas užduotis; 4) vykdyti gelbėjimo darbų vadovo, operacijų vadovo teisėtus nurodymus ir ekstremalių situacijų komisijos sprendimus, reikalingus įvykiui, ekstremaliajam įvykiui ar ekstremaliajai situacijai likviduoti, o neatidėliotinais atvejais, kai kyla didelis pavojus gyventojų gyvybei, sveikatai, turtui ar aplinkai, leisti naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiais materialiniais ištekliais; 5) kaupti apsaugos priemonių atsargas (šis punktas netaikomas gyventojams). Ūkio subjektus ir kitas įstaigas, pagal šį punktą privalančius kaupti apsaugos priemones, apsaugos priemonių sąrašus, kiekį ir laikotarpį, kuriam turi būti sukauptos šių apsaugos priemonių atsargos, nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą konstatuotina, jog esant paskelbtai ekstremaliajai situacijai, tiek gyventojai, tiek įstaigos, turi prievolę vykdyti ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo t. y. sveikatos apsaugos ministro, teisėtus nurodymus, reikalingus ekstremaliajai situacijai likviduoti.

Kaip ir anksčiau minėta, Taisykles (bylai aktuali redakcija galiojusi nuo 2022-01-24 iki 2022-02-05) patvirtino sveikatos apsaugos ministras. Taisyklių 1³ punktas teigia, jog sąlytį su sergančiuoju COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) turėję asmenys izoliuojami vadovaujantis Taisyklių prieduose pateiktais algoritmais. Sąlytį su sergančiuoju COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) turėję asmenys, (išskyrus asmenis, nurodytus Taisyklių 1³.2 – 1³.4 papunkčiuose), izoliuojami vadovaujantis Sąlytį turėjusių asmenų izoliavimo algoritmu (Taisyklių 8 priedas) (Taisyklių 1³.1 papunktis). Remiantis anksčiau minėtu teisiniu reguliavimu darytina išvada, kad pareiškėjas, kaip asmuo turėjęs sąlytį su sergančiuoju COVID-19 liga, turėjo prievolę izoliuotis Taisyklių 8 priede nustatyta tvarka.

Taisyklių 7.1 papunktis teigia, jog sąlytį su sergančiuoju COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) turėjusiam asmeniui išsiunčiama trumpoji SMS žinutė su nuoroda į Asmens, turėjusio sąlytį su asmeniu, sergančiu COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), anketą, kurioje yra ir Asmens, sutikimo būti izoliuotam forma. Akivaizdu, jog NVSC nustatęs, kad pareiškėjas turėjo sąlytį su COVID-19 liga sergančiuoju asmeniu, turėjo imperatyvią prievolę jį apie tai informuoti SMS žinute ir joje pateikti nuorodą į anketą. Nagrinėjamu atveju NVSC veiksmai visiškai atitiko Taisyklėse įtvirtintas teisės normas.

Pareiškėjas NVSC veiksmų neteisėtumą iš esmės grindžia aplinkybe, jog jam nebuvo pateiktas apskrities vyriausiojo epidemiologo sprendimas dėl privalomo izoliavimosi, izoliacijos vietos bei termino.

Įstatymo 8 straipsnio 9 dalis reglamentuoja, kad asmuo, turėjęs sąlytį su ligoniu ar asmeniu, įtariamu, kad serga ypač pavojinga liga, įrašyta į šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sąrašą, arba šios ligos sukėlėjo nešiotoju, privalo būti izoliuotas savivaldybės vykdomųjų institucijų specialiai šiam tikslui įrengtose patalpose, stacionariose asmens sveikatos priežiūros įstaigose arba šių asmenų namuose, jeigu higienos sąlygos leidžia tai padaryti. Izoliavimą skiria, jo vietą bei terminus nustato apskrities vyriausiasis epidemiologas.

Pareiškėjas skunde nurodo, jog jo gyvenamoji vieta yra Šilalės rajone t. y. Tauragės apskrityje. NVSC internetiniame tinklalapyje www.nvsc.lrv.lt galima rasti Vyriausiojo Tauragės apskrities epidemiologo 2022 m. vasario 8 d. sprendimą Nr. (7.16.1.17 Mr)BV-2351 „Dėl asmens izoliavimo pavojingų ar ypač pavojingų arba nežinomos kilmės užkrečiamųjų ligų protrūkių, epidemijų židiniuose arba dėl užkrečiamųjų ligų sukėlėjų nešiojimo“. Minėto sprendimo 2 punktas teigia, jog asmenims (išskyrus 90 dienų laikotarpiu persirgusius asmenis, kai diagnozė buvo patvirtinta teigiamu PGR tyrimo ar antigeno testo, atlikto laboratorijoje, rezultatu), turėjusiems sąlytį su COVID-19 (koronaviruso infekcija) sergančiu šeimos nariu ar kitu kartu gyvenančiu asmeniu arba su COVID-19 (koronaviruso infekcija) sergančiu asmeniu darbo vietoje ar ugdymo įstaigoje (pagal Izoliavimosi taisyklių priedus Nr. 6, Nr. 7, Nr. 9), izoliuotis 7 dienas nuo asmens, kuriam patvirtinta COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), teigiamo PGR tyrimo ar laboratorijoje atlikto greitojo antigeno testo atlikimo dienos (t. y. dienos, kai susirgusiam asmeniui patvirtintas teigiamas PGR tyrimo ar greitojo antigeno testo rezultatas), kai asmuo turėjo sąlytį su kartu gyvenančiu asmeniu, ar nuo paskutinės sąlyčio dienos, kai asmuo turėjo sąlytį darbo vietoje ar ugdymo įstaigoje.

Vertinant anksčiau pateiktą teisinį reguliavimą ir aplinkybes darytina išvada, jog Įstatymo nuostatos nenumato vyriausiems apskričių epidemiologams pareigos visų asmenų, turėjusių sąlytį su COVID-19 liga sergančiu asmeniu, atžvilgiu priimti atskirus (personalius) individualius administracinius aktus, kuriuose nustatoma pareiga izoliuotis, izoliacijos vietos bei trukmės. Akivaizdu, kad apskričių vyriausieji epidemiologai priimdavo sprendimus, galiojančius visiems asmenims atitinkantiems jame pateiktus kriterijus, todėl konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju Įstatymo 8 straipsnio 9 dalies reikalavimų pažeidimų nenustatyta.

Kaip ir anksčiau minėta viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (įstatymuose nustatytos pareigos neįvykdymo (neteisėtas neveikimas) arba įstatymuose draudžiamų veiksmų atlikimo (neteisėtas veikimas)); 2) asmens patirtos žalos; 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais.

Nenustačius būtinųjų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, pareiškėjo skundas atlyginti neturtinę žalą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos, negali būti tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnio 5 dalimi, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo A. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.