Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2022-04-05 · Civilinė byla Nr. e2YT-9303-863/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-04-05
Bylos Nr.
e2YT-9303-863/2022
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kristina Lysionok
Pareiškėjas
J. Š.
Suinteresuotas asmuo
V. P., Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybės įmonės Turto banko, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS(S)SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 5 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Lysionok,sekretoriaujant Dovilei Baronienei,dalyvaujant pareiškėjai J. Š.,suinteresuotam asmeniui V. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje – Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybės įmonės Turto banko ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, ir V. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. pareiškėja J. Š. kreipėsi į teismą CPK XXVI skyriuje nustatyta tvarka, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po savo motinos M. P. mirties palikimą priėmė, pradėjusi jį faktiškai valdyti.

1.2 Pareiškėja pareiškime ir teismo posėdyje nurodė, jog mirus motinai manė, jog į notarą būtina pasikreipti per 6 mėnesius, todėl galiausiai sužinojo, jog terminą palikimui po motinos mirties priimti per notarą praleido. Tačiau mano, jog palikimą priėmė kitu būdu, pradėjusi jį valdyti ir juo rūpintis. Paaiškino, jog po motinos mirties liko gyventi jai su motina priklausančiame name, atliko remontą, mokėjo visus mokesčius už motinos butą. Kartu paaiškino, jog mokesčių pavedimus fiziškai atliko jos sūnus V. P., tačiau jie buvo atliekami iš jos lėšų.

Atsiliepimas

2. Suinteresuotas asmuo V. P. tiek atsiliepime tiek nagrinėjant bylą teismo posėdžio metu nurodė, jog pareiškimą palaiko ir prašo jį tenkinti. Patvirtino, jog per internetinę bankininkystę mokėjo su paveldėtu turtu susijusius mokesčius, tačiau jie buvo mokami iš motinos lėšų. Taip pat nurodė, jog motina atliko name kosmetinį remontą.

3. Valstybę atstovaujančios institucijos - Valstybės įmonė Turto bankas ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimuose į pareiškimą nurodė, jog teismui nustačius pakankamai aplinkybių, patvirtinančių paveldimo turto priėmimą valdyti, neprieštaraus pareiškimo tenkinimui; bylą prašė nagrinėti atstovams nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

4. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė 2021 m. gegužės 17 d. Iš teismui pateiktos Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis matyti, kad M. P. mirė būdamas našle, turėjo vieną vaiką – dukrą J. Š..

5. Iš Testamentų registro išrašo matyti, kad Testamentų registre nėra įregistruotų M. P. sudarytų testamentų ir palikimo priėmimo faktų.

6. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad palikėjai nuosavybės teise priklausė ½ dalis žemės sklypo ir sodo pastato, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje bei butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

7. Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą, siekdama sutvarkyti savo motinos palikimą.

8. Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas.

9. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Šis teisių ir pareigų perėmimas turi būti atliekamas tam tikrais aktyviais veiksmais, nurodytais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje. Šiuo metu įstatymas įtvirtina du alternatyvius palikimo priėmimo būdus: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (5.50 straipsnio 2 dalis). Palikimas turi būti priimtas per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

10. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010).

11. Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan.

12. Byloje nustatyta, jog pareiškėja J. Š. po palikėjos mirties liko gyventi jai ir palikėjai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame Balsių sodų 8-oji g. 5, Vilniuje, pradėjo rūpintis ir valdyti juo bei palikėjai priklaususiu butu kaip savu. Šias aplinkybes byloje patvirtino pareiškėjos sūnus V. P., nurodydamas, jog motinos pavedimu mokėjo visus mokesčius, susijusius su palikėjos turtu. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog mokesčiai už butą buvo mokami palikėjos mirties mėnesį ir vėlesniu laikotarpiu. Kadangi palikimui priimti pakanka aktyvių veiksmų nukreiptų bent į dalį atsiradusio palikimo, darytina išvada, jog pareiškėja, pradėjusi valdyti ir rūpintis motinos paliktu butu iškart po jos mirties, nepraleido įstatymo nustatyto trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos termino palikimui priimti.

13. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad pakanka duomenų, leidžiančių pagrįstai teigti, kad pareiškėja J. Š. priėmė savo mirusios motinos M. P. palikimą, faktiškai pradėjusi jį valdyti. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjos prašymas nustatyti šį juridinę reikšmę turintį faktą yra pagrįstas ir tenkintinas, nes toks juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra susijęs su pareiškėjos subjektinėmis teisėmis įforminant palikimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 444, 577-578 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio (palikimo priėmimo) fakto patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo motinos M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 2021 m. gegužės 17 d., priėmė palikimą per 3 mėnesių laikotarpį, faktiškai pradėjusi valdyti paveldėtą turtą.

Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po M. P. mirties, paveldėjimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacinius skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Kristina Lysionok