Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėja Dalia Pušinskė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Šalčininkai) prokurorės Rasos Dabužinskaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje

E. B. (E. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruoti gyvenamoji vieta –

(duomenys neskelbtini), pradinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas (paskutinius kartus):

1) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį – 19 parų arešto bausme;

2) Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2018 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį – 20 parų arešto bausme;

3) Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2023 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme (bausmė atlikta);

4) Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2025 m. kovo 10 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme be intensyviosios priežiūros, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ir gydymusi, per visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį), bausmė neatlikta,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. E. B. smurtaudamas artimoje aplinkoje, sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: 2025 m. liepos 13 d., apie 16.29 val., gyvenamojo namo kambaryje, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 4,49 promilių neblaivumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – motiną B. B., t. y. žodinio konflikto metu vieną kartą kumščiu sudavė savo motinai į dešinės pusės akį. Tokiu būdu smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai B. B. fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

2. Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. liepos 14 d. apklaustas E. B. parodė, kad kaltu prisipažįsta. B. B. yra jo motina, santykiai tarp jų yra normalūs, retkarčiais kartu vartoja alkoholį. Jis gyvena name, kuris priklauso jo motinai. Motina šiame name negyvena, ji gyvena pas jo sesę J. Š., adresu (duomenys neskelbtini). Namuose gyvena vienas. 2025 m. liepos 13 d. pas jį buvo atvažiavusi motina, su ja vartojo alkoholį ir tarp jo ir girtos motinos prasidėjo žodinis konfliktas. Konflikto priežasties negali įvardinti, nes motina yra labai priekabi ir dažnai provokuoja konfliktus, tiesiog, žodis po žodžio, jis nesusitvardė ir sudavė jai kumščiu į akį. Ar kas nors girdėjo ir matė, kad tarp jo ir motinos buvo konfliktas, nežino. G. K. yra jo draugė, bet kartu su juo negyvena, ji vakar buvo kartu, bet ar ką nors matė, nežino. Kol vyks ikiteisminis tyrimas, gyvens pažymoje nurodytu adresu, nes, kaip ir minėjo, jis ten gyvena vienas, motina su juo negyvena. Dėl nusikalstamos veikos labai gailisi.

3. Kaltinamojo kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, be jo prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys:

3.1. Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. rugpjūčio 21 d. apklausta nukentėjusioji B. B. parodė, kad E. B. yra jos sūnus, su juo santykiai yra geri, su sūnumi kartu negyvena. Ji gyvena pas savo dukrą J. Š., adresu (duomenys neskelbtini), o E. B. gyvena jai priklausančiame name, adresu (duomenys neskelbtini). Dėl įvykio parodė, kad visko tiksliai neprisimena, bet kiek pamena, tai ji atvažiavo pas savo sūnų E. B. ir su juo vartojo alkoholį. Kiek išgėrė, neprisimena, bet daug, nes net įvykio aplinkybių neprisimena. Tarp jos ir E. B. įvyko greičiausiai žodinis konfliktas, nes abu buvo labai girti ir sūnus sudavė jai vieną kartą kumščiu į veido sritį. Ar buvo sukeltas jai fizinis skausmas, pasakyti negali, nes dėl savo neblaivumo neprisimena, bet greičiausiai, taip. Po sudavimo veide atsirado mėlynė. Pas medikus nesikreipė. Greitoji pagalba atvažiavusi nebuvo. Pagal paskirtą užduotį atlikti objektų tyrimą nevažiavo, nes ant veido buvo tik mėlynė. Kas iškvietė policijos pareigūnus, nežino, rodos, ji jų nekvietė. Ar dar kas nors tą dieną su jais vartojo alkoholį, neprisimena. Sūnui E. B. pretenzijų neturi. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas baudžiamuoju įsakymu. Civilinio ieškinio neteiks.

3.2. 2025 m. liepos 13 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo Sergejaus Taratasiuko (Sergej Taratasiuk) tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2025 m. liepos 13 d., apie 16 val. 29 min., adresu (duomenys neskelbtini), tarp akivaizdžiai neblaivios pilietės B. B. (nustatytas 3,38 prom. neblaivumo laipsnis) ir jos akivaizdžiai neblaivaus sūnaus E. B. (nustatytas 4,49 prom. neblaivumo laipsnis), įvyko žodinis konfliktas. Žodinio konflikto metu E. B. panaudojo fizinę jėgą prieš savo motiną B. B. – dešinės rankos kumščiu vieną kartą sudavė B. B. į dešinės pusės akį. Dėl tokių padarytų E. B. veiksmų B. B. patyrė fizinį skausmą. Pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-24667-25 pagal nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymius.

3.3. 2025 m. liepos 13 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad apžiūrėtas gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini). Stovint pagrindinėje (duomenys neskelbtini) gatvėje, didėjančia tvarka, iš dešinės pusės matomas medinis geltonos spalvos vieno aukšto medinis namas, gyvenamo namo teritorija neaptverta, vaizdo stebėjimo kameromis nefilmuojama. Užėjus už namo, iš kairės pusės matomos mėlynos spalvos medinės durys, pro kurias patenkama į prieškambarį. Stovint prieškambary, iš dešinės pusės matomos mėlynos spalvos medinės durys, vedančios į gyvenamo namo vidų. Užėjus pro duris, patenkama į virtuvės patalpą, virtuvės patalpoje yra matoma bendra netvarka, vedamas asocialus gyvenimo būdas. Iš dešinės pusės virtuvės patalpoje matomos durys, vedančios į kambarį Nr. 1. Užėjus į kambarį Nr. 1, iš kairės pusės nuo įėjimo matoma stovinti dvigulė lova, kambario vidury – medinis stalas. Apžiūros metu visame name matomas vedamas asocialus gyvenimo būdas, visuose kambariuose matomi stovintys tušti alkoholio buteliai, nešvarūs indai, baldai, drabužiai.

3.4. 2025 m. liepos 13 d. asmens apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad apžiūrimas asmuo yra B. B., gimusi (duomenys neskelbtini) m., ant moters veido, dešinėje veido srityje matoma užtinusi dešinė akis, mėlynė, taip pat ant moters veido matomi smulkūs nežymūs nubrozdinimai.

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

4. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje E. B. yra kaltinamas BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymu, t. y. tyčiniais ir smurtiniais veiksmais, pasireiškusiais smūgio sudavimu, sukėlus šeimos nariui (motinai) fizinį skausmą.

5. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Ši nusikalstama veika yra tyčinis nusikaltimas, pasireiškiantis poveikiu į žmogaus kūną, t. y. objektyviais veiksmais – mušimu ar kitokiu smurtavimu, kuomet sukeliamas žmogui (nagrinėjamu atveju – šeimos nariui) fizinis skausmas, arba nežymiai jis sužalojamas ar trumpam susargdinamas. Šia nusikalstama veika gali būti kėsinamasi į du objektus – kūno neliečiamumą ir sveikatą, sukeliant alternatyvius padarinius – fizinį skausmą, nežymų sužalojimą, trumpalaikį susargdinimą. Inkriminuojant BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusikaltimą, būtina nustatyti, kuriuos iš baudžiamajame įstatyme išvardytų alternatyvių padarinių kaltininkas sukėlė savo nusikalstamais veiksmais. Nusikaltimas laikomas padarytu tyčia, kai darydamas veiką asmuo suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl jo veikimo gali atsirasti BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyti padariniai, ir jų nori arba nors jų ir nenori, bet sąmoningai leidžia jiems atsirasti.

6. Įvertinęs aukščiau išdėstytus duomenis, kurie vadovaujantis BPK 20 straipsniu pripažintini įrodymais, konstatuotina, kad kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku E. B. panaudojo fizinį smurtą prieš savo motiną, t. y. tyčia vieną kartą kumščiu sudavė B. B. į dešinės pusės akį. Tokiu būdu smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai B. B. fizinį skausmą. E. B. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis smurtaudamas sukėlė savo šeimos nariui (motinai) fizinį skausmą. Atlikdamas šiuos veiksmus jis suvokė, kad sukels kitam asmeniui fizinį skausmą ir norėjo taip elgtis, todėl daroma išvada, jog jis veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

7. Prokurorė siūlo procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą kaltinamajam skirti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant: 1) bausmės atlikimo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 2) būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ir gydymusi; 3) per visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 4) uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį). Vadovaujantis BK 67 straipsniu, 72² straipsniu ir 72⁵ straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemones – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programoje ir dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose per 9 (devynis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad E. B. sutiko su prokurorės kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausme, jos dydžiu.

8. Skirdamas kaltinamajam bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad E. B. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis, 140 straipsnio 2 dalis), kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), veikos padarymo motyvus ir tikslus (kilus tarpusavio konfliktui panaudojo fizinį smurtą prieš motiną, t. y. šeimos narį), nusikalstamos veikos stadiją (veika baigta), nusikaltimas nesukėlė sunkių padarinių, taip pat kaltininko asmenybę: teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, nevedęs, nedirbantis.

9. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 4,49 promilių neblaivumas), o tai įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

10. Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką, paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant: 1) bausmės atlikimo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 2) būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ir gydymusi; 3) per visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 4) uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį).

11. Baudžiamąją bylą užbaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu ir skirtina galutinė bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant: 1) bausmės atlikimo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 2) būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ir gydymusi; 3) per visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 4) uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį).

12. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2025 m. kovo 10 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, bausmes visiškai sudedant, ir paskirti E. B. galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės atlikimo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ir gydymusi; per visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; taip pat uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį).

13. Vadovaujantis BK 73 straipsniu, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės vykdomos atskirai.

14. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2025 m. liepos 13 d. 17.20 val. iki 2025 m. liepos 14 d. 14.41 val., vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms.

15. Atsižvelgiant į tai, kad smurtinio pobūdžio veika padaryta šeimos nario (motinos) atžvilgiu, kartu su bausme jam skirtina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią jis turi įvykdyti per 9 (devynis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

16. Kaltinamasis E. B. nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šioje byloje nustatytos aplinkybės bei ankstesnis kaltinamojo teistumas už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, pagrindžia, kad kaltinamasis negeba kontroliuoti alkoholio vartojimo, o aplinkybė, kad jis neblaivus nesusitvardė ir sudavė nukentėjusiajai kumščiu į akį, teikia pagrindą spręsti, jog alkoholio vartojimas buvo pagrindinė priežastis panaudoti smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu. Teismas taip pat pažymi, kad aptariama baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nepriklausomai nuo to, ar asmuo vartoja psichiką veikiančias medžiagas ar jų nevartoja, ar turi priklausomybę nuo jų ar ne. Ši baudžiamojo poveikio priemonė nėra asmens priverstinis gydymas nuo alkoholio priklausomybės. Šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslai yra prevenciniai – informuoti asmenis apie alkoholio žalą, ugdyti teigiamus gyvenimo įgūdžius, pozityvias vertybines, nuostatas bei gebėjimus, stiprinančius atsparumą alkoholio vartojimui ir aplinkinių neigiamai įtakai. Duomenų, kad kaltinamasis savo iniciatyva būtų išklausęs panašaus pobūdžio prevencijos programą, byloje nėra. Todėl vadovaujantis BK 72⁵ straipsniu, yra pagrindas skirti kaltinamajam ir baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo prevencijos programoje, nustatant šiai pareigai įvykdyti 9 (devynių) mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

17. Prokurorė taip pat prašė teismo pripažinti E. B. recidyvistu. BK 27 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Sprendžiant dėl asmens pripažinimo recidyvistu, įvertinama, ar asmuo teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis. E. B. anksčiau teistas aštuonis kartus, paskutinius kartus 2023 m. gegužės 18 d.Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, bei 2025 m. kovo 10 d.Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Teismas pažymi, kad E. B. antrą kartą iš eilės teisiamas už tą pačią nusikalstamą veiką, t. y. fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui – motinai B. B.. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad šiuo atveju yra pagrindas kaltinamąjį E. B. pripažinti recidyvistu.

Dėl kitų klausimų

18. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintina.

19. Civilinis ieškinys nepareikštas, proceso išlaidų nėra.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsniu, 139 straipsnio 1 dalimi, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. B. (E. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant: 1) bausmės atlikimo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 2) būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ir gydymusi; 3) per visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 4) uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. B. (E. B.) paskirti laisvės apribojimą 1 (vieniems) metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant: 1) bausmės atlikimo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 2) būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ir gydymusi; 3) per visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 4) uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2025 m. kovo 10 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta galutine ir neatlikta laisvės apribojimo bausme, bausmes visiškai sudedant, ir paskirti E. B. galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, įpareigojant: 1) bausmės atlikimo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 2) būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ir gydymusi; 3) per visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 4) uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 73 straipsniu, E. B. (E. B.) Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2025 m. kovo 10 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę vykdyti atskirai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2025 m. liepos 13 d. 17.20 val. iki 2025 m. liepos 14 d. 14.41 val., vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms.

Pripažinti E. B. (E. B.) recidyvistu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 72² straipsniu, E. B. (E. B.) skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose – ją įvykdant per 9 (devynis) mėnesius, terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 72⁵ straipsniu, E. B. (E. B.) skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose – ją įvykdant per 9 (devynis) mėnesius, terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

Išaiškinti, kad kaltinamasis nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir jos dydžiu, turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo įsakymo gavimo paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą, bylos nagrinėjimas teisme bus rengiamas privalomai, tačiau šią bylą nagrinėjantis teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodyta bausme ir jos dydžiu, be to, galės paskirti ir bet kurią kitą sankcijoje numatytą bausmę. Nepateikus prašymo surengti nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 (keturiolika) dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas įstatymo nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Išaiškinti, kad jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas.