Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės (pirmininkė ir pranešėja), Donato Šerno ir Egidijaus Žirono,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos ,,PZU Lietuva“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. sausio 28 d. nutarties, kuria nuspręsta laikyti nepaduotu pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos ,,PZU Lietuva“ ieškinį atsakovui D. G. dėl žalos atlyginimo (bylos Nr. 2-910-324/2009), ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo teigimu, ieškovas, pateikdamas teismui ieškinį, jame turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir įrodymus, kurie patvirtina nurodytas aplinkybes, taip pat pridėti šiuos įrodymus (CPK 135 str. 1, 2 d.). Įrodymai, kuriais ieškinį pateikiantis asmuo grindžia ieškinyje išdėstytas aplinkybes, turi būti nurodyti CPK 111, 135 straipsnio reikalavimus atitinkančiame ieškinyje. Tačiau nagrinėjamu atveju jie buvo nurodomi bei skirtingai įvardijami atskiruose procesiniuose dokumentuose, todėl nustatytinas terminas aprašytajam ieškinio trūkumui pašalinti.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Įstatymų leidėjas, siekdamas vienodai visiems asmenims užtikrinti teisę į teisminę gynybą, nustatė minimalius kreipimosi į teismą reikalavimus (formos, turinio ir kt.), kurių nesilaikant, gali būti nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 138 str., 115 str. 3 d.). Pagal CPK 115 straipsnio 2 dalį, jei procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą trūkumams pašalinti. CPK nustato papildomus reikalavimus teismui pateikiamam ieškiniui ir jo turiniui (CPK 135 str.). Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą, faktinis ieškinio pagrindas yra aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, o pagal tos pačios dalies 4 punktą, ieškinio dalykas yra ieškovo reikalavimas. Ieškinys gali būti grąžintas pareiškėjui dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo tada, kai iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas, ribos, dėl ko procesas teisme apskritai negali būti pradėtas. Jei pareiškėjas teismo nustatytu terminu pašalina procesinio dokumento (ieškinio) trūkumus, dokumentas laikomas paduotu pradinę jo pateikimo teismui dieną; priešingu atveju ieškinys laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 138 str., 115 str. 3 d.).

Ieškinio priėmimo metu teismas nenagrinėja bylos iš esmės, t. y. nesprendžia, ar asmuo turi teisę į ieškinio patenkinimą. Šioje civilinės bylos stadijoje teismui tenka pareiga patikrinti, ar asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y., ar egzistuoja teisės pareikšti ieškinį (teisės kreiptis į teismą) prielaidos, tarp jų, ar pareiškėjas turi civilinį procesinį teisnumą (CK 2.1 str.), ar ginčas, kurį išspręsti kreipiamasi, priklauso teismo kompetencijai, ar egzistuoja kitos CPK 137 straipsnio antrojoje dalyje numatytos teisės kreiptis į teismą prielaidos. Pažymėtina, kad teisė pareikšti ieškinį turi būti įgyvendinta nustatyta procesine tvarka, t. y. kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatymo numatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą (teisės pareikšti ieškinį) įgyvendinimo sąlygų (CPK 137 str. 2 d.). Ieškinio pareiškimo atitikimas CPK 111, 135 straipsnių reikalavimams taip pat yra viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų.

Pagal CPK 111 straipsnio reikalavimus procesiniai dokumentai teismui pateikiami raštu, o kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente, be kitų duomenų, turi būti:

1) teismo, kuriam paduodamas procesinis dokumentas, pavadinimas;

2) dalyvaujančių byloje asmenų procesinė padėtis, vardas, pavardė, asmens kodas (jeigu jis yra žinomas), gyvenamoji vieta, o tais atvejais, kai dalyvaujantys byloje asmenys arba vienas iš jų yra juridinis asmuo, – jo visas pavadinimas, buveinė, kodas, atsiskaitomosios sąskaitos numeris ir kredito įstaigos rekvizitai. Asmeniui pageidaujant, kad procesiniai dokumentai būtų įteikti per telekomunikacijų galinį įrenginį, nurodomas tokio telekomunikacijų galinio įrenginio adresas;

3) procesinio dokumento pobūdis ir dalykas;

4) aplinkybės, patvirtinančios procesinio dokumento dalyką, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes;

5) priedai pridedami prie pateikiamo procesinio dokumento;

6) procesinį dokumentą paduodančio asmens parašas ir jo surašymo data.

CPK 135 straipsnis numato, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Ieškinyje, be kitų duomenų, turi būti nurodoma:

1) ieškinio suma, jeigu ieškinys turi būti įkainotas;

2) aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas);

3) įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes, liudytojų gyvenamosios vietos ir kitokių įrodymų buvimo vietą;

4) ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas).

Be to, prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus, taip pat duomenys, kad žyminis mokestis sumokėtas, bei prašymai dėl įrodymų, kurių ieškovas pateikti negali, išreikalavimo, nurodant priežastis, kodėl negalima pateikti šių įrodymų (CPK 135 str. 2 d.).

Bylos duomenimis, nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjo pateiktas ieškinys ir vėliau pateikti dokumentai, pašalinant teismo 2008 m. lapkričio 26 d. nutartyje nurodytus trūkumus, neatitiko aukščiau nurodytų įstatymo reikalavimų. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, teisingai nurodęs, jog ieškinys turi atitikti CPK 111 ir 135 straipsnių reikalavimus, apelianto UAB DK ,,PZU Lietuva“ ieškininį pareiškimą dėl žalos atlyginimo skundžiama nutartimi laikydamas nepaduotu ir grąžindamas pareiškėjui, be pagrindo konstatavo, kad pareiškėjas CPK nustatyta tvarka nepašalino ieškinio trūkumų, nustatytų 2009 m. sausio 14 d. nutartyje, t. y., kad ,,ieškinyje nenurodytas įrodymas, patvirtinantis ieškinio pagrindą - atsakovo buvimą apsvaigus nuo alkoholio autoįvykio metu“, be to, ,,įrodymai, kuriais ieškinį pateikiantis asmuo grindžia ieškinyje išdėstytas aplinkybes, < ... > nurodomi bei skirtingai įvardijami atskiruose procesiniuose dokumentuose, todėl nustatytinas terminas aprašytajam ieškinio trūkumui pašalinti“.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, 2009 m. sausio 14 d. nutartimi įpareigodamas pareiškėją pašalinti joje nurodytus ieškinio trūkumus, juos apibrėžė neaiškiai, t. y. nenustatė konkrečių trūkumų ir nenurodė jų pašalinimo būdo. Todėl teismo išvada skundžiamoje nutartyje, kad jų nepašalinus, ieškinio pareiškimas laikomas nepaduotu ir grąžinamas pareiškėjui, padaryta netinkamai aiškinant ir taikant paminėtas civilinio proceso taisykles (CPK 115 str.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas 2008-11-19 pateikė ieškinį, o kartu su ieškiniu ir įrodymus: Draudimo sutarties kopiją, Draudimo poliso kopiją ir kt. (b. l. 4-6, priedai voke). Be to, apygardos teismui 2008 m. lapkričio 26 d. nutartimi nustačius terminą ieškinio trūkumams pašalinti, 2008-12-09 kartu su raštu Nr. SDR-34315 pareiškėjas papildomai pateikė dokumentus apie žalos faktą ir jos dydį anglų kalba kartu su vertimu į lietuvių kalbą, Gyventojų registro tarnybos prie LR VRM 2008-11-19 pažymos Nr. (29)3V-4861 kopiją, kuriais, pareiškėjo nuomone, grindžiamos ieškinio aplinkybės ir reikalavimai (b. l. 10, priedai voke).

Kauno apygardos teismo 2009 m. sausio 14 d. nutartyje, kurioje, teismo nuomone, nurodyti šalintini ieškinio trūkumai, teigiama, kad ,,ieškinyje nenurodytas įrodymas, patvirtinantis ieškinio pagrindą - atsakovo buvimą apsvaigus nuo alkoholio autoįvykio metu“, be to, ,,įrodymai, kuriais ieškinį pateikiantis asmuo grindžia ieškinyje išdėstytas aplinkybes, < ... > nurodomi bei skirtingai įvardijami atskiruose procesiniuose dokumentuose“. Tačiau Kauno apygardos teismas 2009 m. sausio 13 d. nutartyje, kuria patenkintas pareiškėjo atskirasis skundas ir panaikinta Kauno apygardos teismo 2008 m. gruodžio 12 d. nutartis (b. l. 20, 21), teisingai konstatavęs, kad įrodymų pakankamumo klausimą teismas išsprendžia tuomet, kai ištiria įrodymus teismo posėdyje (CPK 183, 185, 260 str.), 2009 m. sausio 13 d. ir skundžiamoje nutartyje padarė priešingas išvadas, kurios neatitinka faktinių aplinkybių ir įstatymo.

Pagal CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktą teismas, priimdamas nutartį dėl procesinio dokumento trūkumų pašalinimo, privalo aiškiai bei suprantamai nurodyti pašalintinus ieškinio trūkumus, kad pareiškėjas galėtų juos tinkamai ir laiku pašalinti, ir, laikydamas, kad pareiškėjas nepašalino teismo nurodytų ieškinio trūkumų, privalo motyvuotai tai nurodyti teismo nutartyje.

Kauno apygardos teismo 2009 m. sausio 14 d. nutartyje nurodomi ieškinio trūkumai, kad ,,ieškinyje nenurodytas įrodymas, patvirtinantis ieškinio pagrindą - atsakovo buvimą apsvaigus nuo alkoholio autoįvykio metu“, be to, ,,įrodymai, kuriais ieškinį pateikiantis asmuo grindžia ieškinyje išdėstytas aplinkybes, < ... > nurodomi bei skirtingai įvardijami atskiruose procesiniuose dokumentuose“ ir ieškinio trūkumai, nurodyti skundžiamoje Kauno apygardos teismo 2009 m. sausio 28 d. nutartyje, kurių neištaisius, teismo teigimu, ieškinys laikytinas nepaduotu ir grąžintinas pareiškėjui, neaiškūs, klaidinantys ir nesuprantami. Antai, Kauno apygardos teismo 2009 m. sausio 28 d. nutartyje nurodoma, kad ,,nagrinėjamu atveju jie (įrodymai) buvo nurodyti bei skirtingai įvardinti atskiruose procesiniuose dokumentuose, todėl 2008 m. sausio 14 d. nutartimi buvo nustatytas terminas aprašytajam ieškinio trūkumui pašalinti. < ... > neištaisydama ieškinio trūkumų pagal 2008 m. sausio 14 d. nutarties reikalavimus, o pildydama jį keliais vienu egzemplioriumi teikiamais paaiškinimais, UAB DK „PZU Lietuva“ nepašalino ieškinio trūkumų“. Be to, teismas vėl nurodo, kad teismui pateiktame ieškinyje nenurodytas įrodymas, kuriuo ieškovas įrodinėja ieškinio pagrindą, nors panaikindamas 2008 m. lapkričio 26 d. nutartį, 2008 m. sausio 13 d. nutartyje tai jau buvo įvertinęs, teigdamas, jog pareiškėjas, šalindamas ieškinio trūkumus, nurodė, kad ieškinyje pateiktą žalos padarymo faktą įrodinėja Inter Europe pažymomis, eismo įvykio dalyvių surašyta deklaracija, jog teismo teigimu, ieškinyje nurodytą įrodymų pakankamumo klausimą teismas išsprendžia tuomet, kai ištiria įrodymus teismo posėdyje (CPK 183, 185, 260 str.), todėl sutiko su atskirojo skundo reikalavimu panaikinti nutartį dėl ieškinio grąžinimo. Taigi iš skundžiamos nutarties turinio apskritai neaišku, kokius ieškinio trūkumus teismas reikalavo pašalinti pareiškėją 2009 m. sausio 14 d. nutartimi ir kodėl, teismo nuomone, ieškinio pareiškimas neatitinka CPK 111, 135 straipsnių reikalavimų.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad apygardos teismas be pagrindo nurodė, jog pareiškėjas nepašalino ieškinio trūkumų, o pateiktas ieškinys neatitinka CPK 111, 135 straipsnių reikalavimų, pareiškėjui nepateikus įrodymų, pagrindžiančių ieškinyje nurodomas aplinkybes bei reikalavimą. Kolegijos nuomone, tas faktas, kad apeliantas, jo manymu, reikšmingus įrodymus pateikė vėliau nei ieškinį ar kad jie pateikti su rašytiniais paaiškinimais, nesudaro pagrindo teigti, jog ieškinys neatitinka nurodytų CPK reikalavimų. Juolab kad, kaip minėta, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo ieškinio priėmimo metu tirti ir vertinti teismui pateiktų įrodymų turinio, kurių tyrimas ir vertinimas atliekamas teismui nagrinėjant bylą iš esmės bei priimant teismo sprendimą (CPK 249-251 str., 176-220 str.).

Be to, pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai nurodė, kad byloje po ieškinio pateikimo kartu su įrodymais pateikiami rašytiniai paaiškinimai laikytini naujais ieškinio pareiškimais, dėl ko pareikštas ieškinys tampa neatitinkančiu CPK 111, 135 straipsnių reikalavimų, ir šių ieškinio trūkumų nepašalinimas CPK 115 straipsnio nustatyta tvarka, sudaro pagrindą laikyti ieškinį nepaduotu bei grąžinti pareiškėjui (b. l. 10, 25; CPK 115 str. 3 d.). Pagal CPK 42 straipsnio pirmąją dalį ieškovas turi teisę teikti įrodymus, duoti teismui rašytinius paaiškinimus, įskaitant ir papildomų įrodymų bei paaiškinimų teismui pateikimą po ieškinio padavimo. Be to, teismas, matydamas, jog geriau ir išsamiau bus pasirengta nagrinėti bylą teisme, gali skirti parengiamąjį teismo posėdį, kuriame taip pat turi teisę priimti naujus įrodymus, kurie nebuvo pateikti kartu su ieškiniu (CPK 228 str.).

Todėl konstatuotina, kad apygardos teismas, 2009 m. sausio 14 d. nutartimi nustatydamas pareiškėjui terminą pašalinti trūkumus bei skundžiama 2009 m. sausio 28 d. nutartimi grąžindamas pareiškėjui jo ieškinį, teigdamas, jog ieškinio trūkumai nebuvo pašalinti, padarė nepagrįstas išvadas, dėl to skundžiama nutartis negali būti palikta galioti (CPK 270 str. 1 d., 2 d. 2-4 p., 291 str. 1 d. 5 p., 329 str. 2 d. 4 p.).

Dėl nurodytų motyvų skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina, o ieškinio priėmimo klausimas perduotinas apygardos teismui spręsti iš naujo (CPK 338 str., 329 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2009 m. sausio 28 d. nutartį ir perduoti tam pačiam apygardos teismui pareiškėjo UAB DK ,,PZU Lietuva“ ieškinio priėmimo klausimą spręsti iš naujo.