Šiaulių apygardos teismo nutartis

2012-07-05 · Byla Nr. ATP-342-116/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ATP-342-116/2012Nutartis · 2012-07-05Šiaulių apygardos teismas
  2. ATP-440-519/2014Nutartis · 2014-08-26Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-07-05
Bylos Nr.
ATP-342-116/2012
Teisminio proceso Nr.
4-29-3-00379-2012-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Vaclovas Iždonas
Administracinė byla Nr. ATP-342-116/2012Teisminio proceso Nr. 4-29-3-00379-2012-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 39.2.; 45.4.4..; 79.1.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. liepos 5 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Iždonas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. Z. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 28 d. nutarimo V. Z. administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo V. Z. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio dalyje, nubaustas 4500,00 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (ketveriems) metams.

Teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Z. nubaustas už tai, kad 2012 m. kovo 4 d. apie 3.00 val., kelio (duomenys neskelbtini) aplinkkelyje, vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugumo salelėje, būdamas neblaivus, (nustatytas vidutinis girtumas – 2,12 promilės), nesuvaldė automobilio, trenkėsi į iškilią saugumo salelę, nulaužė nuo jos du kelio ženklus ir pervažiavęs žiedinę sankryžą, nuvažiavo į pakelės griovį bei apsivertė. Eismo įvykio metu apgadinti kelio ženklai, automobilis, susižalojo pats automobilio vairuotojas. Tokiais savo veiksmais V. Z. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 133 punktų reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 3 dalyje.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu V. Z. prašo pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 28 d. nutarimą: jam paskirtą baudą sumažinti iki 4000 Lt, o vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpinti iki 3 metų. Taip pat prašo priėmus jo apeliacinį skundą sustabdyti minėto teismo nutarimo vykdymą.

Skunde apeliantas nurodo, kad apylinkės teismo sprendimas paskirti jam ne minimalias ATPK 127 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytas nuobaudas, o jų vidurkius, esant vien tik jo atsakomybę lengvinančioms aplinkybėms, yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teigia, kad teismas šiuo atveju neteisingai taikė ATPK 30 ir 30² straipsnius.

Pažymi, kad pagal ATPK 20 straipsnį administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri ski­riama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pa­žeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Administracinė nuobauda iš esmės turi du tikslus: baudžiamąjį – nu­bausti pažeidėją ir prevencinį – įspėti pažeidėją ir kitus asmenis, kad jie daugiau nebenusižengtų. Kita vertus, tam, kad minėti tikslai iš tiesų būtų pasiekti, dar nereiškia, jog asmuo, padaręs administracinį teisės pažeidimą, gali būti baudžiamas vien tik teismo ar kito jo atsa­komybės klausimą sprendžiančio organo nuožiūra, kadangi ATPK 30 straipsnis imperatyviai nusta­to, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama tik norminio akto, numa­tančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis ATPK ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų, be to, kad skiriant nuobaudą turi būti atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę ir atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kurių sąrašą nustato ATPK 31 ir 32 straipsniai. Be to, ATPK 30² straipsnyje nurodyta, jog skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes, bei, pasak šios teisės normos, jeigu yra atsako­mybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, t. y. jis turi būti mažesnis už baudos vidurkį. Apelianto įsitikinimu, remiantis įstatymo analogijos principu tokios pat taisyklės turi būti taikomos ir skiriant kitas administracines nuobaudas.

Pažymi, kad apylinkės teismo teisėjas nustatė, kad tai, jog jis pripažino padaręs pažeidimą, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Jokių jo atsako­mybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Be to, nors teisėjas savo nutarime to ir nepabrėžė, teigia, kad jis nuoširdžiai gailėjosi dėl šio savo padaryto pažeidi­mo, už kurį baudžiamas buvo pirmą kartą gyvenime, be to, jis yra dirbantis, nebaustas ir neteistas, darbe charakterizuojamas teigiamai.

Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad jei yra at­sakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis turi būti mažinamas nuo vidurkio iki mini­mumo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-689/2011, 2011 m. spalio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-1767/2011 ir kt.). Be to, pasak šio teismo, tiek nuoširdus gailėjimasis, kai asmuo tai atlieka savo noru iki pažeidimo nagrinėjimo, tiek ir kitos aplinkybės, pvz. visiškas prisipažinimas padarius pažeidimą ir kt., paprastai laikomos pažeidėjo atsakomybe lengvinančiomis aplinkybėmis.

Anot V. Z., esant paminėtoms aplinkybėms akivaizdu, kad tiek įstatymas, tiek teismų praktika šiuo atveju pri­pažįsta, jog asmeniui, kuris prisipažino padaręs pažeidimą, nuoširdžiai dėl to gailisi, bei yra kitų jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nebėra jokio pagrindo skirti itin griežtos nuobau­dos. Mano, kad tuo atveju, jei šis asmuo anksčiau nebuvo baustas arba teistas, jo elgesys aiškiai parodo, jog paskyrus jam net minimalią nuobaudą, jis ir to­liau laikysis įstatymų, gerbs bendro gyvenimo taisykles bei nebedarys naujų teisės pažeidimų, t. y. nubaudimo tikslams pasiekti šiuo atveju tikrai pakaks skirti minimalią nuobaudą.

Apelianto vertinimu, teisėju šioje byloje nustačius jo atsakomybę lengvinančią aplinky­bę, t. y. tai, kad jis pilnai prisipažino padaręs pažeidimą, be to, akivaizdžiai esant ir kitai jo atsakomybę lengvinančiai aplinkybei – nuoširdžiam gailėjimuisi dėl padaryto pažeidi­mo, visiškai nebuvo jokio teisinio ar faktinio pagrindo skirti jam ne minimalias ATPK 127 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytas nuobaudas, o jų vidurkius. Net ir esant valstybės politikai griežtai ir negailestingai bausti pažeidėjus, siekiant sustabdyti aukų keliuose skai­čiaus augimą, šiuo atveju, V. Z. įsitikinimu, tai negali būti pagrindas teismui nesilaikyti impera­tyvių nuobaudų skyrimo taisyklių. Pažymi, kad jis dėl padaryto pažeidimo yra pakankamai nu­kentėjęs, nes įvykio metu susižalojo ir iki šiol tebėra nedarbingas, už nedarbingumo laikotarpį negauna jokios ligos pašalpos, nepataisomai sudaužė vienintelį savo automobilį ir kt. Todėl jis iki šiol gailisi dėl šios savo klaidos, pakankamai daug man kainavusios tiek pinigine, tiek ir moraline prasme, iš jos aš jau pasimokė ir padarė išvadas visam likusiam gyvenimui.

Šalies argumentai

V. Z. teigimu, apylinkės teismo teisėjui pažeidus ATPK 30 ir 30² straipsnių nuostatas bei paskyrus jam per griežtas nuobaudas buvo pažeistas ne tik įstaty­mas, bet ir jo teisė į teisingą bylos išnagrinėjimą ir teisingą teismą (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis), kadangi šiuo atveju jis yra nubaus­tas griežčiau, nei tai numato įstatymai. Nurodo, kad jis yra paprastas žmogus, neturi jokių papildomų pajamų ir santaupų, neturi kas jį vežiotų, todėl jam yra labai svarbus 500,- Lt baudos bei 1 metų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino skirtumas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į V. Z. apeliacinį skundą Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus kelių policijos poskyris prašo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 28 d. nutarimą palikti nepakeistą ir V. Z. apeliacinio skundo netenkinti.

Atsiliepime nurodoma, kad V. Z. pažeidimas priskiriamas prie ypač šiurkščių, nes eismo įvykio sukėlimas esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, padarant kitiems žalą, realiai kėlė grėsmę ne tik jo, bet ir kitų eismo dalyvių gyvybei ir sveikatai. Neatsakingas ir pavojingas transporto priemonių vairavimas yra viena iš prioritetinių krypčių eismo saugumo srityje, todėl eismo saugumą ir kontrolę vykdančių tarnybų pareiga yra užtikrinti eismo saugumą aptarnaujamojoje teritorijoje bei ATPK tikslų įgyvendinimą. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles taip pat tiek pats teisės pažeidėjas, tiek kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

Atsiliepime taip pat nurodoma, kad vien tik simbolinės, nubaustojo pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas, akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų (ATPK 20 straipsnis). Kaltas asmuo, kuriam skiriama nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių ar materialių vertybių, arba patiria kitokių teisių ar laisvių suvaržymų bei apribojimų. Tokie nemalonūs, nepalankūs nubaustajam asmeniui padariniai yra būtina sąlyga. Nuobaudos taptų beprasmiškos, jeigu nedarytų tam tikro poveikio, negrasintų pažeidėjams negatyviais padariniais. Tai, kad V. Z. pripažįsta savo kaltę ir nuoširdžiai dėl to gailisi, negali būti besąlyginis pagrindas tenkinti jo apeliacinį skundą ir tai neturėtų būti pripažįstama ypatingomis aplinkybėmis, turinčiomis lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Be to, V. Z. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės turėtų būti vertinamos kritiškai, jos nėra kažkuo ypatingai išsiskiriančios, tik susietos su nepatogumais, kuriuos gali nurodyti bet kuris asmuo. Atsiliepime pažymima ir tai, kad įstatymas suteikia teisę, bet ne pareigą išimtiniais atvejais taikyti mažesnę sankciją, nei tame pačiame įstatyme numatytą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

ATPK 127 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse numatyti veiksmai (KET pažeidimas, sukėlęs kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą arba nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą)), padaryti neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, užtraukia baudą vairuotojams nuo 4 000 Lt iki 5 000 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo 5 000 Lt iki 5 500 Lt su transporto priemonės konfiskavimu ar be jo arba administracinį areštą nuo 10 iki 20 parų su transporto priemonės konfiskavimu.

Kaip jau minėta, skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu V. Z. nubaustas pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį 4500,00 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (ketveriems) metams, t. y. teismas paskyrė apeliantui įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos vidurkį.

Apeliaciniu skundu V. Z. prašo sušvelninti jam paskirtą administracinę nuobaudą sumažinant paskirtos baudos dydį ir sutrumpinant atėmimo vairuoti transporto priemones terminą nuo vidurkio iki minimumo.

Iš apylinkės teismo nutarimo matyti, kad administracinė nuobauda, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, V. Z. paskirta nepažeidžiant ATPK 30, 30² straipsnių reikalavimų.

Kaip teisingai nurodyta apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį, administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinti eismo bei visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-745/2008). Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Byloje nėra duomenų, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui sankcijos už padarytus pažeidimus ribose paskirta nuobauda būtų aiškiai neteisinga ar neproporcinga, neatitiktų teisingumo ir protingumo kriterijų bei ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Iš skundžiamo nutarimo akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas nuobaudą už V. Z. padarytą administracinį teisės pažeidimą paskyrė įvertinęs visas reikšmingas šio klausimo sprendimui aplinkybes. Teismas įvertino pažeidėjo asmenybę, jo padaryto pažeidimo pobūdį, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, vadovavosi teisingumo ir protingumo kriterijais. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad V. Z. vairavo automobilį būdamas neblaivus – jam nustatytas 2,12 promilių girtumas, vairuodamas automobilį pažeidė ne vieną Kelių eismo taisyklių reikalavimą ir dėl jo veiksmų įvyko eismo įvykis, kurio metu susižalojo jis pats – jam buvo diagnozuotas kairiojo kulnikaulio lūžimas, galvos smegenų sukrėtimas, kaip apeliantas nurodė savo skunde, sužalojimų pasekmes jis jaučia iki šiol, iki šios dienos yra nedarbingas. Be to, autoįvykio metu buvo ne tik nepataisomai sugadintas V. Z. priklausantis automobilis, bet ir apgadinti kelio ženklai. Taigi, įvertinus minėta aplinkybes, galima spręsti, kad tik atsitiktinumo dėka nebuvo sužaloti kiti asmenys, t. y. nekilo skaudesnių, galimai ir nepataisomų pasekmių. Skundą nagrinėjantis teismas pritaria pirmosios instancijos teismo teiginiui, kad neblaivus asmuo, vairuojantis transporto priemonę, kelia grėsmę ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai, gyvybei ir turtui, todėl valstybės politika kovoje su neatsakingu ir pavojingu transporto priemonių vairavimu yra aiški ir nedviprasmiška – griežtas ir negailestingas pažeidėjų baudimas, siekiant sustabdyti aukų keliuose skaičiaus nuolatinį augimą.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, sprendžiama, kad V. Z. paskirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka jo padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tenkinti apelianto skundą jame nurodytais motyvais ir keisti skundžiamą apylinkės teismo nutarimą nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Palikti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 28 d. nutarimą nepakeistą, V. Z. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Vaclovas Iždonas