- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-23
- Bylos Nr.
- e2A-1282-565/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-29942-2016-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Neringa Švedienė, Jūra Marija Strumskienė
- Ieškovas
- M. V.
- Atsakovas
- A. D.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūros Marijos Strumskienės ir Neringos Švedienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės M. V. ieškinį atsakovui A. D. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo bei pagal atsakovo A. D. priešieškinį ieškovei M. V. dėl priteisto išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui pakeitimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, išvadą teikusi institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė M. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. D., prašydama pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-3055-755/2008, dalį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir nepilnamečio sūnaus N. D., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; iš atsakovo sūnaus N. išlaikymui priteisti 150 Eur periodines išmokas kas mėnesį iki sūnus sulauks pilnametystės; nustatyti ieškovės 2017 m. rugpjūčio 30 d. ieškinio papildyme siūlomą atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką.
2. Ieškovė nurodė, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3055-755/2008 šalių santuoka buvo nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią šalių sūnaus N. D. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakovu. Ieškovė po santuokos nutraukimo išvyko gyventi į Angliją, susirado mėgstamą darbą su stabiliomis pajamomis, (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su T. A. W.. Nuo 2011 metų tarp ieškovės ir sūnaus užsimezgė labai glaudus ir gilus emocinis ryšys, sūnus, važinėdamas į Angliją, puikiai išmoko anglų kalbą, susirado draugų ieškovės gyvenamojoje aplinkoje. Tarp ieškovės sutuoktinio ir berniuko susiklostė labai artimi ir šilti santykiai, berniukas noriai bendrauja su ieškovės vyro šeima. Ieškovė su sutuoktiniu gyvena nuosavame 3 aukštų kotedže. Pastaruoju metu ieškovė pradėjo pastebėti, kad sūnus vis labiau nenori grįžti į Lietuvą nuolat gyventi su atsakovu. N. papasakojo, kad gyvendamas su atsakovu jaučiasi vienišas ir nesaugus. Atsakovas susirado gyvenimo draugę, su kuria pradėjo gyventi kartu, porai gimė dukra R., kuriai yra skiriamas pagrindinis dėmesys, ir sūnus tą labai jaučia. Berniukui mokslai sekasi sunkiai, jis didelių gabumų neturi. Atsakovas reikalauja gerai mokytis ir už nepažangius įvertinimus sūnų baudžia emociniu atstūmimu ir niekinimu. Ieškovė su vyru aktyviai ieškojo berniukui mokyklos Anglijoje, 2016 m. rugpjūčio 15 d. gavo teigiamą atsakymą žodžiu iš (duomenys neskelbtini). Ieškovė teigia, kad šiame gyvenimo etape, atsižvelgiant į vaiko interesus, jo gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ieškove.
Atsiliepimas
3. Atsakovas A. D. su ieškiniu nesutiko.
4. Atsakovas nurodė, kad sūnus nuo trejų metų gyvena su atsakovu. Ieškovė daugiau nei pusantrų metų po santuokos nutraukimo nelankė sūnaus, vėliau lankymai buvo itin reti ir tik dabar, kai sūnus įžengė į paauglystę ir pati ieškovė sudarė santuoką, jų bendravimas tapo dažnesnis. N. šiuo metu išgyvena ankstyvosios paauglystės laikotarpį, kiekvienas vaikui siūlomas malonumas ar pramoga jį vilioja, nepaisant to, kad po gautų malonumų ir pramogų jam teks grįžti į kasdieninį gyvenimą, kuris nepriklausomai nuo valstybės, kurioje vaikas gyvena, kartais yra nelengvas, monotoniškas, jame vyrauja ne tik pramogos, bet ir pareigos. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad sūnus atsakovo šeimoje jaučiasi vienišas ir nesaugus. Atsakovas su savo gyvenimo drauge daugiau nei 5 metus veda bendrą ūkį ir gyvena sutuoktinių gyvenimą, yra susilaukę dukters. N. ir atsakovo dukra yra susiję labai artimu dvasiniu ryšiu, o atsakovo gyvenimo draugė ilgus metus atstoja N. motiną.
5. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme pateikė išvadą, kad nepilnamečio N. D. gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ieškove.
6. Bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu šalys sudarė taikos sutartį dalyje dėl išlaikymo sūnui dydžio ir bendravimo su sūnumi tvarkos, nurodydamos, kad tarp šalių liko ginčas tik dėl to, su kuriuo iš tėvų turi būti nustatyta sūnaus nuolatinė gyvenamoji vieta.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 26 d. sprendimu ieškinio dalį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo atmetė, patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, kuria šalys susitarė dėl išlaikymo nepilnamečiam sūnui N. D. dydžio ir bendravimo su sūnumi tvarkos, ir bylos dalį dėl šių reikalavimų nutraukė.
8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tiek ieškovės, tiek atsakovo gyvenamojoje vietoje yra nustatytos tinkamos sąlygos šalių sūnui vystytis ir augti, abi šalys turi darbus ir pakankamas pajamas išlaikyti save ir sūnų. Teismas sprendė, jog ieškovės nurodyta aplinkybė dėl atsakovo fizinės prievartos naudojimo sūnaus atžvilgiu yra neįrodyta.
9. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šalių sūnaus nuomonė dėl jo gyvenamosios vietos nustatymo bylos nagrinėjimo metu keitėsi. Skyriaus specialistams 2016 m. rugpjūčio mėn. nepilnametis N. D. nurodė, kad norėtų gyventi su tėčiu, nes yra pripratęs prie jo, jo draugės M., sesers R. ir savo aplinkos. 2017 m. balandžio 5 d. - gegužės 12 d. teismo psichologijos ekspertizės akte Nr.103MS-58/2017 yra nurodyta, kad stipresnį emocinį artumą bei pasitikėjimą vaikas išgyvena santykyje su mama; į savo ir tėčio ryšį vaikas projektuoja daugiau liūdesio, baimės ir nepasitenkinimo, kurie yra susiję ne tik su griežtu auklėjimo stiliumi, bet ir emociniu tėvo ir sūnaus nutolimu vienas nuo kito. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nors nepilnametis N. D. teismo psichologijos ekspertizės metu išreiškė norą gyventi su ieškove, tačiau šis noras sąlygotas ieškovės siūlomoms pramogoms, malonumams, kurių metu nereikia ruošti pamokų ar turėti kitų pareigų, nes vaikui viešint atostogų metu pas ieškovę, ji stengiasi vaikui duoti viską, kas yra geriausia, atribodama jį nuo kasdieninių rūpesčių bei darbų.
10. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad N. sunkiai sekasi matematika ir lietuvių kalba, jam vasaros atostogų metu buvo paskirti papildomi darbai. N. viešint pas ieškovę, jis turėjo atlikti papildomas užduotis, tačiau iš devynių užduočių jis padarė tik vieną. Ieškovė 2017 m. spalio 6 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji neketino su vaiku atlikti visų mokslo metų darbų, o padarė tiek, kiek abu sugebėjo. Teismas, įvertinęs tokį ieškovės požiūrį, sprendė, kad ieškovei yra našta per atostogas papildomai ugdyti vaiką. Tuo tarpu atsakovas ir jo gyvenimo draugė M. realiai imasi atitinkamų veiksmų, t. y. M. vaikui padėjo paruošti visas papildomas užduotis, kurių vaikas neatliko viešėdamas pas ieškovę vasaros atostogų metu, atsakovas sumokėjo už papildomas N. lietuvių kalbos pamokas. Iš teismo psichologinės ekspertizės akto matyti, kad berniuko noras gyventi su mama sąlygojamas ir tuo aspektu, kad jis kartais su tėčiu susipyksta dėl pastabos ar dėl jo elgesio. Tačiau toje pačioje išvadoje vaikas nurodė, kad tėtis jį pažįsta labiau negu mama ir žino, ką jis moka ir ko ne. Jei būtų nelaimė, vaikas pasakytų tėčiui, nes tėtis stipresnis. Visos šios aplinkybės, pirmosios instancijos teismo nuomone, tik patvirtina, kad šalių sūnus nėra emociškai nutolęs nuo tėvo, o priešingai – vaikas juo pasitiki, nes tėvas jį pažįsta kur kas geriau, negu jo mama.
11. Nors pagal teismo psichologinės ekspertizės akto išvadas N. į savo ir atsakovo ryšį projektuoja daugiau liūdesio, baimės ir nepasitenkinimo, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ši būsena sąlygojama kasdieniniu gyvenimu, kuriame vyrauja ne tik pramogos, bet ir pareigos. Šalių nepilnametis sūnus niekada negyveno Anglijoje, jam sunkiai sekasi mokslai (lietuvių kalba, matematika), o užsienio kalba mokytis bus dar sudėtingiau. Berniuko socialinė aplinka yra susiformavusi: jis turi draugų, berniuką su sesute R. sieja stiprus dvasinis ir emocinis ryšys, jis kartą per mėnesį lankosi pas senelius (tėvo tėvus) Panevėžyje. Pirmosios instancijos teismo vertinimu atsakovo gyvenamojoje vietoje N. yra sudarytos geresnės gyvenimo sąlygos nei ieškovės gyvenamojoje vietoje. Jei šalių sūnus gyventų Anglijoje, jo ir atsakovo tarpusavio ryšys žymiai susilpnėtų ar netgi apskritai nutrūktų, kadangi atsakovo galimybės aplankyti sūnų būtų itin ribotos, nes nurodytam tikslui įgyvendinti būtų reikalingos didelės lėšos. Remiantis nurodytu, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šalių sūnaus gyvenimas su atsakovu atitinka vaiko interesus ir jiems neprieštarauja. Šalių sūnus Anglijoje ne tik prarastų tautiškumą, tačiau jam maksimaliai būtų apribota teisė bendrauti su sesute R., seneliais (atsakovo tėvais).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
12. Ieškovė M. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. sprendimą dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-770-400/2011 nustatytą vaiko gyvenamąją vietą ir nustatyti, kad N. D., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta yra ieškovės nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. ieškinys dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo iš esmės buvo grindžiamas tuo, kad atsakovas netinkamai auklėja vaiką, naudodamas psichologinį smurtą jo atžvilgiu, vaiko noru gyventi su ieškove ir tinkamomis vaiko gyvenimo sąlygomis pas ieškovę. Visos šios aplinkybės yra įrodytos. Vaiko noras gyventi su ieškove ir jo emocinis ryšys su ieškove bei psichologinis nesaugumas gyvenant su atsakovu yra patvirtintas 2017 m. balandžio 5 d. – gegužės 12 d. teismo psichologijos ekspertizės akte Nr.103MS-58/201. Skundžiamame teismo sprendime nėra remiamasi teismo psichologijos ekspertizės išvadomis;
12.2. sprendimas priimtas visiškai neatsižvelgiant į vaiko norus, nors vaikui jau yra 13 metų. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Byloje yra įrodymai, kad N. aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė didelį norą nuolat gyventi su ieškove Anglijoje. Teismas skundžiamame sprendime nenurodė jokių motyvų, kaip būtų pakenkta berniukui, jam pradėjus gyventi su motina Anglijoje, kaip nukentėtų kokie nors esminiai jo interesai. Vaiko artimųjų giminaičių teisėms matytis su vaiku negali būti suteikiamas prioritetas prieš vaiko teisėtą interesą gyventi su motina;
12.3. matematikos pamokų patenkinami ar nepatenkinami rezultatai nėra ir negali būti pagrindas apriboti vaiko teisę gyventi su savo motina, jeigu ji įrodo, kad sugeba pasirūpinti vaiku ne blogiau, negu jo tėvas. Vaikas puikiai bendrauja anglų kalba, turi artimų draugų ratą, yra pilnai socializuotas Anglijoje, tai patvirtina byloje esantys ieškovės paaiškinimai, jos sutuoktinio parodymai;
12.4. ieškovė su vyru aktyviai ieškojo sūnui Anglijoje tinkamos mokyklos. Vaikai čia yra priimami mokytis atlikus testą ir nustačius, kokioje klasėje vaikas yra pasirengęs tęsti mokslus. Byloje yra pateikti dokumentai iš (duomenys neskelbtini), kad ši mokykla yra pasirengusi priimti mokytis N. D.. Tai yra valstybinė akademija, mišri, tiek berniukų, tiek mergaičių. Mokykla yra trys mylios nuo ieškovės namų, mašina nuvažiuoti užtrunka 13 minučių, ir sūnus gali bet kada pradėti ją lankyti;
12.5. teismo posėdžio metu atsakovas pats patvirtino, kad vaiką auklėja griežtai, nevengia psichologinio ir „lengvo“ fizinio smurto savo sūnaus atžvilgiu, šias aplinkybes patvirtino ir Vilniaus miesto savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė. Tuo tarpu tiek ieškovės, tiek jos vyro požiūris į vaiko auklėjimą yra visiškai priešingas – jie siekia N. sukurti saugią ir emociškai stabilią aplinką, kurioje galėtų formuotis atvira ir pasitikinti savimi ir aplinkiniais vaiko asmenybė. N. labai noriai kalbasi su mama apie įvairiausius dalykus, vaikas domisi, klausia. Ieškovės nuomone, sūnui šito labai trūksta Lietuvoje, gyvenant su tėvu ir jo naująja šeima;
Atsiliepimas
13. Atsakovas A. D. su pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka. Nesutikimas su apeliaciniu skundu grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
13.1. apeliantės teiginiai, kad N. susirado draugų jos gyvenamojoje aplinkoje yra nepagrįsti. Apeliantės vyras ir N. vienas su kitu susipažino prieš 6 metus ir per tą laiką matėsi nedaug, todėl jų santykiai per šį laiką negalėjo tapti tokie artimi, kokius bandoma pristatyti;
13.2. emocinis atsakovo gyvenimo draugės M. Š. ryšys su N. užsimezgė pačioje jos ir atsakovo draugystės pradžioje. Iš byloje surinktų įrodymų galima spręsti, jog M. Š. nepalyginamai aktyviau ir nuoširdžiau už apeliantę stengiasi visais būdais auklėti N., rasti kelią, kaip jį motyvuoti mokytis (ne vien pramogauti, linksmintis, tenkinti jo norus ir kitaip stengtis įtikti), kaip jį užauginti ne tik doru, bet ir sąmoningu, protingu žmogumi.;
13.3. apeliacinio skundo teiginiai, kad atsakovas griežtai auklėja savo vaiką, ,,baudžia psichologiškai atstūmimu ir niekinimu bei nevengia bent kartą per mėnesį taikyti fizinių bausmių“ yra deklaratyvaus pobūdžio. Šių teiginių apeliantė net nebandė įrodinėti, inter alia nesutikdama su atsakovo prašymu teismo posėdžio metu per profesionalų psichologą apklausti N.. Jau nuo pat šio teismo proceso pradžios, o ypač paskutinį pusmetį, atsakovo santykiai su vaiku tapo itin šilti ir artimi. Jie vis daugiau laiko praleidžia kartu, nevengia apsikabinimų, N. atvirai pasakoja atsakovui apie savo laisvalaikį, praleistą su draugais, ir pan.;
13.4. apeliantė nepagrįstai sureikšmina tik vieną kartą rašytiniuose įrodymuose užfiksuotą N. norą gyventi su motina ir ignoruoja visus kitus teisiškai reikšmingus dalykus. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino visas aplinkybes, o pirmiausia – ne vaiko norus, bet jo poreikius bei didelį persikraustymo stresą dėl visų įmanomų aplinkybių pasikeitimo (gyvenamosios vietos pakeitimas lemtų ne tik namų, bet ir visos socialinės aplinkos pakeitimą (išsiskyrimą su tėčiu, seserimi, tėčio sugyventine, draugais, giminaičiais, mokyklos, užklasinės veiklos, kalbos vartojimo įpročių, kultūrinės terpės, klimato ir pan. pasikeitimus)). Tame pačiame įrodyme, kuriame yra užrašytas N. noras gyventi su mama, yra parašyta ir tai, kad vaikas pasitiki tėvu ir kad tėvas jį geriau pažįsta;
13.5. šioje byloje svarstant vieno vaiko poreikius bei interesus kartu yra svarstomi ir kito vaiko, N. sesers R. D., poreikiai ir interesai. Jei N. liktų gyventi Lietuvoje, jokio mažamečio vaiko (jo brolio ar sesers) interesai nenukentėtų. Perkėlus N. gyvenamąją vietą į Angliją, sesuo būtų atskirta nuo brolio, taip pakenkiant abiem vaikams.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
15. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus, tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
16. Apeliacinis skundas tenkinamas.
17. Byloje sprendžiamas ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atsisakyta tenkinti ieškovės ieškinio dalį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, pagrįstumo ir teisėtumo.
18. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 str.). Kartu su apeliaciniu skundu ieškovė pateikė naujus rašytinius įrodymus – 2017 m. lapkričio 11 d. lituanistinės ugdymo studijos (duomenys neskelbtini) kvietimą, kuriuo N. D. kviečiamas įsijungti į lituanistinės ugdymo studijos (duomenys neskelbtini) užsiėmimus. Atsakovas kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė 2017 m. gruodžio 13 d. (duomenys neskelbtini) pažymą apie N. D. lankomas pamokas bei dukters R. D., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo liudijimo kopiją. Teisėjų kolegija priima šiuos įrodymus, nes dalis įrodymų gauta po skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, naujų įrodymų apimtis nėra didelė, dalyje įrodymų nurodytos aplinkybės buvo nurodytos bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, šalys turėjo galimybę susipažinti su naujai pateiktais įrodymais ir dėl jų pasisakyti.
19. Nepilnametis N. D., gimęs (duomenys neskelbtini), yra ieškovės M. V. ir atsakovo A. D. sūnus. Šalių santuoka nutraukta Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.2-3055-755/2008. Šiuo sprendimu taip pat patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią N. D. gyvenamoji vieta buvo nustatyta kartu su atsakovu. Ieškovė ieškiniu prašo pakeisti sūnaus gyvenamąją vietą ir ją nustatyti su ieškove.
20. Pagal CK 3.174 str. 2 d. teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams.
21. EŽTT savo sprendimuose nuosekliai laikosi pozicijos, kad geriausių vaiko interesų įvertinimas apima ir vaiko nuomonės (gebančio ją pareikšti tiesiogiai ar per atstovą) apsvarstymą, o kuo vaikas brandesnis, tuo kyla didesnis poreikis gerbti jo autonomiją (EŽTT 2015 m. rugsėjo 3 d. sprendimas byloje M. ir M. prieš Kroatiją, peticijos Nr. 10161/13). Vis dėlto vaiko noras tėra vienas iš reikšmingų įrodymų byloje (EŽTT 2006 m. gegužės 9 d. didžiosios kolegijos sprendimas byloje C. prieš Suomiją, peticijos Nr. 18249/02) ir pati vaiko nuomonė gali ir neatitikti teismo nuomonės, koks sprendimas būtų tinkamiausias byloje (EŽTT 2013 m. kovo 7 d. sprendimas byloje Raw and Others prieš Prancūziją, peticijos Nr. 10131/11). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje taip pat pažymi, kad, sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi būti vertinama bylai svarbių aplinkybių visuma. Vaiko nuomonė yra viena iš jų, tačiau ne visa lemianti. Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę (CK 3.174 str. 2 d.), tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 str. 2 d.). Dėl nebrandumo, auklėjimo spragų ir panašiai vaiko norai ir interesai ne visada sutampa, todėl kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar vaiko norai atitinka jo interesus. Svarbiausias ir esminis vaiko interesas yra augti sveikoje, saugioje ir ramioje aplinkoje, kurioje vaikas nepatiria psichologinės įtampos, baimės ar nuolatinių konfliktinių situacijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-57/2007; 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2018 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241-687/2018).
22. Siekiant išsiaiškinti nepilnamečio N. D. nuomonę dėl jo gyvenamosios vietos, pirmosios instancijos teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartimi buvo paskirta teismo psichologijos ekspertizė. Ekspertizės atlikimo metu N. buvo suėję (duomenys neskelbtini) 2017 m. balandžio 5 d. – gegužės 12 d. teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-58/2017 išvadoje nurodyta, kad N. D. gali išreikšti savarankišką nuomonę dėl gyvenamosios vietos – jis reiškia norą gyventi su mama.
23. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šis N. noras sąlygotas ieškovės siūlomomis pramogomis, malonumais, kurių metu nereikia ruošti pamokų ar turėti kitų pareigų, neįvertinus to, kad po gautų malonumų ir pramogų jam teks grįžti į kasdienį gyvenimą, kuris, nepriklausomai nuo valstybės, kurioje gyvena vaikas, yra kartais nelengvas, monotoniškas, kuriame vyrauja ne tik pramogos, bet ir pareigos. Su šia pirmosios instancijos teismo išvada nėra pagrindo sutikti.
24. Iš teismo psichologijos ekspertizės akto tiriamojoje dalyje nustatytų aplinkybių matyti, kad N. noras gyventi su ieškove sąlygotas ne ieškovės siūlomomis pramogomis, malonumais, o stipresniu emociniu ryšiu su ieškove. Akto tiriamojoje dalyje nurodyta, kad santykyje su N. atsakovas atlieka auklėtojo vaidmenį – aktyviau dalyvauja valdant netinkamą sūnaus elgesį, tačiau yra pasyvesnis ir labiau emociškai nutolęs palaikant individualų ryšį su vaiku; ieškovė demonstruoja aktyvesnes pastangas kuriant individualų kontaktą su sūnumi – skatina jo atsivėrimą, bendravimą, jausmų raišką; individuali N. ir atsakovo sąveika nėra įprasta ir reguliari veikla, todėl abu joje jaučiasi šiek tiek įsitempę, stokoja laisvumo ir aktyvesnio bendravimo; aktyvios ieškovės pastangos kurti su sūnumi kontaktą sukuria sąlygas emocinio artumo su juo stiprinimui – vaikas, jausdamas teigiamą dėmesį ir susidomėjimą juo, taip pat yra pasirengęs drąsiau ir atviriau kurti ryšį; išreikšdamas nuomonę dėl gyvenamosios vietos pasirinkimo, N. gali savarankiškai rinktis, atsižvelgdamas į tai, kaip jis jaučiasi, būdamas su kiekvienu iš tėvų; stipresnį emocinį artumą ir pasitikėjimą vaikas išgyvena santykyje su mama; į savo ir tėčio ryšį vaikas projektuoja daugiau liūdesio, baimės ir nepasitenkinimo, kurie yra susiję ne tik su griežtu auklėjimo stiliumi, bet ir emociniu tėvo ir sūnaus nutolimu vienas nuo kito.
25. Nors teismo psichologijos akto tiriamojoje dalyje nurodyta, kad N. vis dar nėra pajėgus numatyti tolimųjų savo pasirinkimo pasekmių (pvz., visapusiškai samprotauti apie galimus pokyčius svetimoje šalyje pradėjus lankyti mokyklą ar ilgesniam laikui palikus Lietuvoje gyvenančius šeimos narius ir draugus), tačiau iš toliau šio akto tiriamojoje dalyje nurodytų aplinkybių matyti, kad N. vertina kai kuriuos gyvenimo Anglijoje aspektus: „ ... Anglijoje yra daugiau išvykų, pramogų. Aš suprantu, kad man ten visąlaik nebus atostogos. Kai reikės Anglijoje eiti į mokyklą, galvoju, kad priprasčiau. ... Jei reikėtų išvykti į Angliją, nelabai liūdėčiau dėl draugų, nes bendraujame per Facebook, Skype. Man atrodo, kad nebūtų sunku Anglijoje susirasti draugų. Jei eičiau ten į mokyklą, tikrai susirasčiau. Aišku, ne visi būtų mano draugai, bet kažkas galėtų būti mano draugas. ... Jei gyvensiu su mama, norėčiau gal 2-3 kartus grįžti į Lietuvą aplankyti tėčio“.
26. Teismo psichologijos ekspertizės akto tiriamojoje dalyje aprašyta, kad N. pas ieškovę į Angliją pradėjo važiuoti nuo pirmos klasės, angliškai bendrauja su ieškovės vyru T. W., leidžia laisvalaikį tiek kartu su juo, tiek su juo ir su ieškove, su jais važiuoja atostogauti į kitas šalis. Taigi, N. yra gerai susipažinęs su ieškovės gyvenamąja aplinka, gerai sutaria su jos vyru.
27. Ta aplinkybė, kad N. su juo bendravusiam Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojui nurodė, kad norėtų gyventi su atsakovu, o teismo psichologijos ekspertizės atlikimo meti išreiškė norą gyventi su ieškove, nepatvirtina berniuko nuomonės nepastovumo. Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojas su N. bendravo 2016 m. rugpjūčio 31 d., teismo ekspertai – daugiau kaip po pusės metų (2017 m. balandžio 5 d.). Per šį laikotarpį N. turėjo galimybę apsvarstyti galimą gyvenamosios vietos pakeitimą, nes pas teismo ekspertus berniukas atvyko jau žinodamas, kad tarp tėvų vyksta ginčas dėl to, su kuriuo iš jų jis turėtų gyventi, tuo tarpu apklausiamas Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojo apie šią aplinkybę N. galimai nežinojo, galimai nebuvo svarstęs realios galimybės gyventi su ieškove.
28. Tai, kad N. atostogų metu viešėdamas pas ieškovę Anglijoje iš devynių jam papildomai vasarai skirtų užduočių atliko tik vieną, neparodo, kad ieškovė neskiria ar neskirs dėmesio N. mokymosi problemoms spręsti. Kaip jau minėta, N. pas ieškovę vieši tik kelis kartus per metus, per vasaros atostogas praleidžia apie pusantro mėnesio, todėl natūralu, kad visas ieškovės ir N. buvimas kartu nebuvo skirtas tik mokyklos užduočių atlikimui. Ieškovės dėmesį N. mokymuisi rodo ieškovės pastangos rasti jos gyvenamojoje vietoje tinkamą mokyklą N. – ieškovės pateiktas 2016 m. rugpjūčio 18 d. P. miesto tarybos švietimo skyriaus raštas patvirtina apie N. pasiūlytą vietą (duomenys neskelbtini) akademijoje.
29. Akivaizdu, kad išvykimas gyventi į kitą šalį, susiformavusios socialinės aplinkos pakeitimas, mokymasis kitoje šalyje kita kalba yra nemenkas iššūkis. Tačiau teismo psichologijos ekspertizės akte konstatuotas stiprus emocinis N. ir ieškovės ryšys, pasitikėjimas ieškove, leidžiantys N. drąsiai reikšti emocijas, atsiskleisti, nebijoti prašyti pagalbos, geri N. santykiai su ieškovės vyru, per kelerius bendravimo metus su ieškove tapusi pažįstama jos gyvenamoji aplinka, leis N. lengviau adaptuotis naujoje aplinkoje. N. nėra baigiamosiose pagrindinio ugdymo klasėse, kaip nurodė ieškovė, N. yra gerai išmokęs anglų kalbą, todėl berniukas turi galimybę laiku išlyginti mokyklinio ugdymo Lietuvoje ir Anglijoje netolygumus. Lietuvių kalbos žinioms išlaikyti ir gilinti, kultūrinei tapatybei išlaikyti N., ieškovės iniciatyva, turės galimybę ieškovės gyvenamojoje vietoje lankyti lituanistinės studijos (duomenys neskelbtini) užsiėmimus.
30. Nėra pagrindo teigti, kad N. gyvenamosios vietos pakeitimas nutrauks susiformavusius berniuko ryšius su atsakovu ir sesute R. D.. Pagal šalių sudarytą ir teismo patvirtintą taikos sutartį N. praleistų su atsakovu ( o taip pat ir kartu su atsakovu gyvenančia sesute) pusę kasmetinių vasaros atostogų, 2018, 2020 ir 2021 m. mokyklines, Velykų ir Kalėdų atostogas, atsakovas turės teisę dalyvauti N. gimtadienyje, netrukdomai susiekti su N. telefonu, internetu. Nėra duomenų, kad būtų ribojama atsakovo galimybė aplankyti N. Anglijoje ir kitu metu. Kelionė ir trumpalaikė viešnagė Anglijoje vieną ar du kartus per metus nereikalauja ypatingai daug laiko ir lėšų. N. teismo psichologijos ekspertizės atlikimo metu išsakė norą du tris kartus per metus grįžti į Lietuvą aplankyti atsakovą. Todėl atsakovas turi visas galimybes išsaugoti ryšį su N., taip pat skatinti N. bendrauti su sesute telefonu, internetu, kai N. neviešės Lietuvoje.
31. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo teigti, kad N. išsakytas noras gyventi su ieškove prieštarauja N. interesams, pažeidžia N. interesą augti sveikoje, saugioje ir ramioje aplinkoje, taigi, nėra pagrindo į šį N. norą neatsižvelgti sprendžiant dėl jo gyvenamosios vietos pakeitimo. Po Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 27 d. sprendimo priėmimo pasikeitusi aplinkybė yra ta, kad ieškovė sugebėjo sukurti su N. emocinį artumą ir pasitikėjimą, tuo tarpu N. su atsakovu yra emociškai nutolę vienas nuo kito, į savo ir atsakovo ryšį N. projektuoja daugiau liūdesio, baimės ir nepasitenkinimo. Todėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovės ieškinio reikalavimas dėl N. D. gyvenamosios vietos pakeitimo, naikinama ir šioje dalyje priimamas naujas sprendimas - pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-3055-755/2008, dalį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, ir nepilnamečio N. D., gimusio (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove M. V. (CPK 326 str. 1 d. 2 p., 330 str.).
32. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstomos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 str. 5 d.).
33. Ieškovė už ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo sumokėjo 31 Eur žyminį mokestį, už teismo psichologinės ekspertizės atlikimą – 176,78 Eur, įrodymų apie išlaidas advokato pagalbai ieškovė nepateikė. Patenkinus ieškovės reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, šios išlaidos ieškovės naudai priteisiamos iš atsakovo (CPK 93 str. 1 d.). Atitinkamai, nėra pagrindo priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 1 200 Eur atsakovo išlaidas advokato pagalbai. Kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, susijusi su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, paliekama nepakeista.
34. Ieškovės apeliacinį skundą patenkinus, iš atsakovo ieškovės naudai priteisiamas 31 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą (CPK 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. sprendimą pakeisti.
Panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės M. V. ieškinio reikalavimas dėl N. D. gyvenamosios vietos pakeitimo, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-3055-755/2008, dalį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, ir nepilnamečio N. D., gimusio (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove M. V..
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. sprendimo dalį, kuria iš ieškovės M. V. atsakovo A. D. naudai priteistos 1 200 Eur išlaidos už advokato pagalbą.
Priteisti iš atsakovo A. D. ieškovės M. V. naudai 207,78 Eur bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme.
Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo A. D. ieškovės M. V. naudai 31 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.