Dėl duomenų bazės atnaujinimo darbų apie 21 val. kelias minutes neveiks Teisora. Atsiprašome už nepatogumus

Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-05-15 · Administracinė byla Nr. eI-1773-629/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-05-15
Bylos Nr.
eI-1773-629/2018
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00415-2018-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Kaminskas, Jolita Rasiukevičienė, Milda Vainienė
Atsakovas
Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Pareiškėjas
I. G., N. G., P. G., L. G.
Advokatai
Aivaras Gilys
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-1773-629/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00415-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Jolitos Rasiukevičienės ir Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjų atstovui advokatui Aivarui Giliui,

atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Eglei Krūminytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų I. G. (I. G.), N. G., I. G. (I. G.), P. G. (P. G.) ir L. G. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjai Rusijos Federacijos piliečiai I. G. (toliau – ir pareiškėjas) ir jo šeimos nariai N. G., I. G., P. G. bei L. G. su skundu (I t., b. l. 1–6) kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2018 m. sausio 18 d. sprendimą Nr. (15/4-1)3I-52(00020, 00021, 00022, 00023, 00024) „Dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos piliečiams I. G., N. G., I. G., P. G., L. G.“ bei įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymus dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje keitimo.

Nurodė, jog 2017 m. birželio 28 d. tuo pagrindu, kad yra UAB „Bianco vela“ (toliau – ir Bendrovė) dalyvis (akcininkas), pareiškėjas I. G. Migracijos departamentui pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Tą pačia dieną prašymus pakeisti leidimus šeimos susijungimo pagrindu pateikė ir pareiškėjo sutuoktinė N. G., o 2017 m. rugpjūčio 22 d. pareiškėjas pateikė prašymus pakeisti leidimus ir savo nepilnamečiams vaikams I. G., P. G. bei L. G.. Pareiškėjų teigimu, jų prašymai turėjo būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymų pateikimo atitinkamoje institucijoje dienos. Be to, pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtinto Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatas, jeigu nepakanka prašymą išduoti arba pakeisti leidimą pagrindžiančių duomenų ir (ar) dokumentų sprendimui dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ar pakeitimo priimti, tai ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo išduoti arba pakeisti leidimą gavimo dienos, tarnautojas privalo išsiųsti pranešimą šį prašymą pateikusiam asmeniui apie tai, kad nepakanka prašymą išduoti ar pakeisti leidimą pagrindžiančių duomenų ir (ar) dokumentų. Šiame pranešime nurodomi duomenys ir (ar) dokumentai, kuriuos būtina pateikti Migracijos departamentui, nagrinėjančiam užsieniečio prašymą išduoti arba pakeisti leidimą ir kartu pateiktus dokumentus, arba migracijos tarnybai, nagrinėjančiai užsieniečio prašymą pakeisti leidimą ir kartu pateiktus dokumentus, ir jame nustatomas pagrįstas terminas reikiamiems duomenims ir (ar) dokumentams pateikti. Nagrinėjamu atveju atsakovas pažeidė Apraše nustatytą tvarką, nes tik po 4 mėn. nuo prašymų pateikimo kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybą (toliau – ir Migracijos valdyba) dėl Bendrovės patikrinimo. Atsakovas rinko įrodymus pažeisdamas pagrindines procedūras ir taisykles. Migracijos valdybos patikrinimas atliktas neišsamiai, apklausti ne visi įmonės darbuotojai, apklausiant E. M., Migracijos valdybos darbuotojas neprašė darbo sutarčių, kuriose nurodyta, kad darbuotojai dirba nuotoliniu būdu, patikrinimas truko 5 minutes, apie kitų darbuotojų funkcijas nebuvo klausta, O. L. nebuvo asmeniškai kviečiama atvykti ir pateikti paaiškinimus. Pabrėžė, jog I. G. apklausos metu atsakė į visus pateiktus klausimus, taigi iš ginčijamo sprendimo visiškai neaišku, kokia informacija remiantis padaryta išvada, kad įmonė fiktyvi. Pažymėjo, kad Migracijos departamentas visiškai nesilaikė ir Aprašo X skyriaus reikalavimų.

Pareiškėjai taip pat paaiškino, kad I. G. yra UAB „Bianca vela”, įsteigtos 2010 m., akcininkas. Leidimus laikinai gyventi gauna nuo 2015 m. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ) 45 straipsnio pagrindu. Bendrovė niekada nėra sustabdžiusi veiklos vykdymo, aplinkybės, dėl kurių pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, nepasikeitė. Abejonių kelia nepagrįstas ir neargumentuotas Migracijos departamento teiginys, kad pareiškėjas apie Bendrovės veiklą kalbėjo abstrakčiai, darbuotojai nežino kitų darbuotojų funkcijų, įdarbinti formaliai. Pabrėžė, jog su darbuotojais sudarytos realios darbo sutartys ir mokamas realus atlyginimas, sumokami visi reikalingi mokesčiai valstybei. Visiškai nepagrįstas faktais yra ir skundžiamo sprendimo teiginys dėl Bendrovės buhalteriją tvarkančios įmonės „Finatra“, kad ji Migracijos departamentui žinoma kaip įmonė, kuri aktyviai užsiima fiktyvių įmonių dokumentacijos tvarkymu. Pareiškėjas pažymėjo, kad į Lietuvos Respubliką su šeima atvyko 2015 metais, yra įmonės dalyvis ir akcininkas, laiku moka mokesčius, turi gyvenamąją patalpą, yra deklaravęs gyvenamąją vietą. Šeima atvyko kartu, nes vaikai turi problemų su sveikata. Bendrovė dirba jau 7 metus, užsiima marketingu, reklama, teikia konsultacijas vandentiekio srityje, turi sutartis su vandentiekio sistemų gamintojais Rusijoje, ieško klientų šių sistemų pirkimui Lietuvoje. Be to, verslo plane numatytas logistikos objektų įsigijimas sandėliuoti produkcijai, vedamos derybos. Per visus veiklos metus sumokėtų mokesčių į Lietuvos Respublikos biudžetą suma siekia 44 000 Eur, įmonė nevengia mokėti mokesčių, šiuo metu neturi skolų, atlyginimai darbuotojams mokami tvarkingai, todėl atsakovo išvada, kad pareiškėjas realiai nevykdo veiklos, bei pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, nėra pagrįstas ir motyvuotas, be to jį priimant buvo pažeistos procedūrinės taisyklės, kurios šiuo atveju turėjo užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Mano, jog Bendrovės negalima vertinti tik pagal buhalterinės apskaitos dokumentus, nes veikla susideda ne tik iš pajamų gavimo.

Anot pareiškėjų, iš skundžiamo sprendimo nėra aišku, ar Migracijos departamentas jį priėmė nustatęs, jog įmonė fiktyvi, ar remdamasis tuo, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius dokumentus. Be to, pareiškėjo nuomone, atsakovas neturėjo teisinio pagrindo remtis UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 12 punktu, nes neturi Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išvadų, kuriose būtų konstatuota, kad pareiškėjas kelia nelegalios migracijos grėsmę. Migracijos departamentas neteisingai traktavo UTPĮ 39 straipsnio nuostatą, siejamą su neteisėtu atvykimu į Lietuvos Respubliką, neteisėtu buvimu, bei neteisėtu gyvenimu. Pareiškėjas pabrėžė, jog jis nuo 2012 m. iki skundžiamo sprendimo priėmimo legaliai gyveno ir aktyviai siekė įteisinti savo gyvenimą Lietuvos Respublikoje, todėl neįrodyta nelegalios migracijos grėsmė. Atsakovas UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu jau ne vieną kartą buvo išdavęs pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, tuo pripažindamas ir UAB „Bianco vela“ vykdomos veiklos pagrįstumą, todėl ginčijamas sprendimas, pareiškėjo nuomone, priimtas neatlikus išsamaus patikrinimo ir pažeidus teisės aktais nustatytų procedūras.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (II t., b. l. 1–9). Paaiškino, kad Aprašo 71.2 papunkčio reikalavimai šiuo atveju nėra taikomi, nes Migracijos departamentas prašymą atlikti Bendrovės patikrinimą išsiuntė, vadovaudamasis Aprašo 84.1 papunkčiu, kuriame nėra nustatytas terminas, per kurį Migracijos departamentas turi teisę kreiptis į kitas institucijas dėl informacijos gavimo, taigi, tokie veiksmai gali būti atliekami visą prašymo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi nagrinėjimo laikotarpį. Sutinka, kad pareiškėjo prašymas pakeisti leidimą laikinai gyventi buvo nagrinėjamas ilgiau nei tai yra nustatyta teisės aktuose, tačiau mano, kad ši aplinkybė nelaikytina esminiu pažeidimu, nulėmusiu neteisėto ar nepagrįsto sprendimo priėmimą. Atkreipė dėmesį, jog nagrinėjant pareiškėjo prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi, kilo įtarimų dėl pareiškėjo ketinimų vykdyti teisėtą veiklą realumo, dėl Bendrovės veiklos vykdymo, taigi, siekdamas išsiaiškinti visas sprendimo priėmimui reikšmingas aplinkybes, Migracijos departamentas išsiuntė prašymą Migracijos valdybai atlikti Bendrovės patikrinimą. Nors Migracijos departamentas prašė atlikti patikrinimą ir pranešti apie jo rezultatus iki 2017 m. gruodžio 10 d., tačiau patikrinimo išvada Migracijos departamente buvo gauta tik 2018 m. sausio 8 d. Pareiškėjas taip pat buvo apklaustas dėl Bendrovės veiklos ir jo funkcijų Bendrovėje, taigi prašymo nagrinėjimas užtruko dėl objektyvių priežasčių – būtinybės surinkti informaciją iš kitų institucijų, įvertinti pareiškėjo apklausos metu pateiktus duomenis ir papildomai pateiktus dokumentus. Taip pat pažymėjo, kad pareiškėjo nurodomas Aprašo X skyrius reglamentuoja leidimų laikinai gyventi panaikinimo tvarką, o ne prašymų pakeisti leidimą laikinai gyventi nagrinėjimo tvarką, todėl nebuvo jokio teisinio pagrindo vadovautis Aprašo X skyriaus nuostatomis.

Atsakovas taip pat pažymėjo, kad kiekvieno prašymo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi pateikimo metu užsienietis turi pateikti dokumentus, kurie įrodytų jo valdomos įmonės vykdomą veiklą už ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ar pakeitimo, taigi, kreipiantis dėl kiekvieno naujo leidimo, užsienietis privalo pateikti būtent šiam prašymui nagrinėti aktualius duomenis. Nagrinėjant kiekvieną prašymą išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi, turi būti vertinamos būtent su šiuo prašymu susijusios aplinkybės. Pareiškėjui buvo išduotas tik vienas leidimas laikinai gyventi, galiojęs nuo 2015 m. gruodžio 22 d. iki 2017 m. gruodžio 22 d., jokių kitų leidimų laikinai gyventi pareiškėjas nėra gavęs. Nagrinėjant pareiškėjo 2017 m. birželio 28 d. prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi, buvo įvertinti ne tik pareiškėjo pateikti dokumentai, bet ir jo apklausos dėl Bendrovės veiklos rezultatai, Migracijos valdybos atlikto tyrimo rezultatai. Pabrėžė, kad net ir tuo atveju, jeigu užsieniečiui buvo išduotas ar pakeistas leidimas laikinai gyventi, tačiau vėliau paaiškėja, kad jis neatitinka imperatyvių teisės aktų reikalavimų, išaiškėja naujų aplinkybių, leidimas laikinai gyventi turi būti panaikintas arba atsisakoma išduoti naują leidimą laikinai gyventi. Atsižvelgiant į tai, aplinkybė, jog pareiškėjui anksčiau buvo išduotas vienas leidimas laikinai gyventi, nesudaro pagrindo teigti, kad ginčijamas sprendimas yra neteisėtas ar nepagrįstas.

Nors pareiškėjas nurodo skunde, kad jis su šeima į Lietuvos Respubliką atvyko 2015 metais, per visus metus įmonė sumokėjo 44 000 Eur mokesčių, neturi skolų valstybės biudžetui, tačiau šių teiginių jokiais dokumentais nepagrindžia. Migracijos departamento vertinimu, su skundu pridėtos pelno- nuostolių ataskaitos bei balansai savaime neįrodo nei aplinkybių, kad Bendrovė mokėjo nurodytus mokesčius, nei kad Bendrovė vykdė deklaruojamą veiklą. Būtent pareiškėjas turėjo pareigą prašymą dėl leidimo laikinai gyventi pagrįsti visais turimais įrodymais, įrodyti savo ketinimų realumą ir pagrįstumą, tačiau šios pareigos neįvykdė. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas ir teismui nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių jo įmonės veiklos vykdymo realumą, o Migracijos departamentas nustatė, kad pagal pateiktus dokumentus visos Bendrovės finansinės operacijos iš esmės vyko tik su užsienyje registruotomis įmonėmis, todėl tai kelia pagrįstų įtarimų, kad Bendrovės veikla Lietuvos Respublikoje iš tiesų nėra vykdoma. Be to, nors Bendrovės verslo plane nurodyta, kad Bendrovės direktorius ir darbuotojai teikia konsultacijas bei marketingo paslaugas vandentiekio inžinerijos sektoriuje, tačiau darbuotojas E. M. pažymėjo, kad Bendrovė užsiima vamzdžių prekyba, o apie Bendrovės veiklą nieko konkrečiai papasakoti negalėjo. Migracijos valdybai susisiekti su O. M., kuris dirba Bendrovės pardavimų vadybininku ir yra deklaravęs gyvenamąją vietą buveinės registracijos adresu, nepavyko, kadangi, kaip pažymėjo E. M., jis nuolat važinėja į Rusijos Federaciją. Atsakovo nuomone, Bendrovėje įdarbinti asmenys faktiškai nedirba jų darbo sutartyse nustatytomis sąlygomis, o tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad yra rimtas pagrindas manyti, jog Bendrovėje darbuotojai buvo įdarbinti tik tam, kad pareiškėjas (ir kiti bendrovės akcininkai) atitiktų visas UTPĮ sąlygas leidimui laikinai gyventi gauti. Tikrasis pareiškėjo tikslas yra ne kurti verslą ir darbo vietas Lietuvoje, o tik legalizuoti savo buvimą Europos Sąjungoje. Pažymėjo, kad tokios išvados buvo paremtos ne tik pareiškėjo pateiktų dokumentų analize, bet ir jo apklausos rezultatais, Migracijos valdybos atlikto tyrimo rezultatais.

Atsakovas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas į klausimus, susijusius su Bendrovės veikla, atsakė labai abstrakčiai, nieko konkrečiai įvardinti negalėjo. Pareiškėjui buvo suteikta galimybė apklausos metu pateikti papildomus paaiškinimus ir įrodyti savo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą, tačiau pareiškėjas šia teise naudojosi neveiksmingai. Be to, pareiškėjas patvirtino, kad Lietuvos Respublikoje jis negyvena nuolat, o tik epizodiškai atvyksta. Pagrindinė Bendrovės veikla yra susijusi su užsienyje registruotomis įmonėmis, nors verslo plane nurodyta, kad pagrindinė Bendrovės veikla vykdoma Vilniaus mieste, tačiau bendrovė paslaugas gali teikti iš bet kurios pasaulio vietos nuotoliniu būdu. Migracijos departamento vertinimu, šios aplinkybės taip pat patvirtina ginčijamo sprendimo išvadas, kad tikrieji pareiškėjo ketinimai yra ne vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje, o tik gauti leidimą laikinai gyventi ir tokiu būdu laisvai keliauti po visą Šengeno erdvę. Pabrėžė, kad Bendrovėje įdarbintų darbuotojų žinios apie Bendrovę ir jos veiklą buvo paviršutiniškos, taigi yra ne vienas Aprašo 100 punkte įtvirtintas fiktyvios įmonės veiksnys. Pareiškėjas skunde nepateikė jokių argumentų ar dokumentų, galinčių paneigti šias Migracijos departamento išvadas.

Atsakovas paaiškino, kad VSAT yra tik viena iš institucijų, teikiančių nuomonę dėl užsieniečių nelegalios migracijos grėsmės, tačiau galutinį sprendimą priima Migracijos departamentas. Nei UTPĮ, nei kituose teisės aktuose nėra įtvirtinta, kad Migracijos departamentas išvadą dėl užsieniečio nelegalios migracijos grėsmės priima išimtinai tik pagal VSAT nuomonę. Pažymėjo, kad VSAT nevertina užsieniečio pateikto prašymo, užsieniečio pateiktų dokumentų, iš kitų institucijų gautų dokumentų. Tik Migracijos departamentas, įvertinęs užsieniečio pateiktus dokumentus, institucijų išvadas, t. y. duomenų visumą, priima galutinį sprendimą, kuriame pateikia išvadą dėl užsieniečio nelegalios migracijos grėsmės.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pareiškėjų atstovas prašė skundą tenkinti, remdamasis skunde išdėstytais argumentais.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje atsakovo atstovė prašė skundą atmesti kaip nepagristą, remdamasi Migracijos departamento atsiliepime išdėstytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilęs dėl Migracijos departamento 2018 m. sausio 18 d. sprendimo Nr. (15/4-1)3I-52(00020, 00021, 00022, 00023, 00024) „Dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos piliečiams I. G., N. G., I. G., P. G., L. G.“, teisėtumo ir pagrįstumo.

Žemesnės instancijos teismas

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2017 m. birželio 28 d. pateikė Migracijos departamentui prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nurodydamas, kad užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje – yra UAB „Bianco vela“ akcininkas (II t., b. l. 181–188). Tą pačia dieną prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi šeimos susijungimo pagrindu pateikė ir pareiškėjo sutuoktinė N. G. (II t., b. l. 122–129). 2017 m. rugpjūčio 22 d. pareiškėjas pateikė prašymus dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pakeitimo ir jo nepilnamečiams vaikams I. G., P. G. ir L. G. (II t., b. l. 167–173, 237–244, 277–285).

Atsakovas, vertindamas pareiškėjo prašymą ir su juo pateiktus dokumentus, 2017 m. lapkričio 20 d. kvietimu paprašė pareiškėjo atvykti į apklausą Migracijos departamente dėl Bendrovės veiklos (II t., b. l. 55). 2017 m. lapkričio 28 d. vykusios apklausos metu pareiškėjas, be kita ko, nurodė, kad UAB „Bianco Vela“ įstatinis kapitalas – maždaug 78 000 Eur, nuosavas kapitalas mažesnis už įstatinį, bet tikrai didesnis nei 28 000 Eur, tačiau tikslaus dydžio negalėjo pasakyti. Tapo akcininku, nes tai šeimos įmonė. Pažymėjo, kad taip pat yra individualus verslininkas Maskvoje, UAB „Bianco vela“ komercijos direktorius, A kategorijos direktorius „Triple Unity SARL“. Kaip akcininkas dirbti Bendrovėje neketina, tačiau verslo likimas jam yra labai svarbus, jis deda daug pastangų verslo plėtrai, pavyzdžiui, sudarė sutartį su bendrove „Uwatec“, taip pat konsultavo UAB „Spark“, pradėjo reklamos konsultavimą Bendrovėje. Apie Bendrovės teiktas paslaugas 6 mėn. laikotarpiu iki prašymo pakeisti leidimą pateikimo pareiškėjas nieko atsakyti negalėjo, nurodė, kad šį klausimą reikia užduoti direktoriui, nes į pareiškėjo pareigas nepatenka operatyvus įmonės valdymas, tačiau žinojo vieną Bendrovės verslo partnerį – įmonę „Slavich“. Paklaustas apie Bendrovės darbuotojus ir jų funkcijas paaiškino, kad UAB „Bianco vela“ visą darbo dieną dirba du darbuotojai, savo funkcijas nuotoliniu būdu, darbo užmokesčio mokėjimą jiems organizuoja rangovas UAB „Finatra“. Taip pat nurodė, kad važinėja darbo reikalais, todėl nuomoja apartamentus, įprastai Panerių g. 6 (III t., b. l. 1–12).

Be to, atsakovas 2017 m. lapkričio 30 d. kreipėsi į Migracijos valdybą, prašydamas patikrinti UAB „Bianco vela“, t. y. patikrinti, ar Bendrovė užsiima deklaruojama veikla, ar darbas joje nėra imituojamas, taip pat apklausti Bendrovės darbuotojus (II t., b. l. 110).

Migracijos valdyba 2018 m. sausio 5 d. raštu persiuntė atsakovui 2018 m. sausio 4 d. tarnybinį pranešimą Nr. 10-PR2-548 (II t., b. l. 11–113) dėl Bendrovės veiklos patikrinimo, kuriuo informavo, jog registracijos adresu Bendrovė nerasta, registracijos adresu savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs įmonės darbuotojas O. M., su kuriuo susisiekti nepavyko, bei dar 10 asmenų. Namas priklauso UAB „Finatra” darbuotojui. Migracijos valdybos teigimu, Bendrovė jokios veiklos nevykdo. Įmonės darbuotojas E. M. apie įmonės veiklą nieko konkrečiai papasakoti negalėjo – nors nurodė, kad vykdo klientų paiešką, tačiau, kiek klientų rado bei kas buvo klientai, neatsiminė, kaip ir kur konkrečiai ieško klientų, paaiškinti negalėjo. Anot E. M., Bendrovė užsiima prekyba. Migracijos valdyba taip pat atkreipė dėmesį, jog UAB „Finatra“, kuri teikia buhalterines paslaugas Bendrovei, užsiima įmonių, filialų steigimu ir tarpininkavimu trečiųjų šalių piliečiams kreipiantis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo teisėtos veiklos vykdymo ar atvykimo dirbti į Lietuvos Respublikoje esantį filialą, t. y perka arba steigia įmones, kurios imituoja savo veiklą tam, kad trečiųjų šalių piliečiai galėtų gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje bei laisvai keliauti po Šengeno erdvę.

Atsakovas, išanalizavęs pareiškėjo pateiktus dokumentus, jo parodymus apklausos metu bei Migracijos valdybos atlikto Bendrovės patikrinimo rezultatus, vadovaudamasis UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktais, priėmė ginčijamą sprendimą nepakeisti pareiškėjams leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Sprendimą motyvavo tuo, kad UAB „Bianco vela“ yra fiktyvi, taigi pareiškėjas kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo, pateikė tikrovės (gyvenimiškos realybės, faktinės situacijos) neatitinkančius duomenis apie savo buvimo Lietuvoje būtinumą vykdant Bendrovės veiklą. Kadangi pareiškėjo tikslai yra kitokie nei oficialiai deklaruoti, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti šio užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė. Kadangi leidimas nepakeistas pareiškėjui I. G., leidimus pakeisti atsisakyta ir jo šeimos nariams (I t., b. l. 11–15).

UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio įstatymo 45 straipsnio nuostatas. Leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo pareiškėjai metu galiojusiame UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte (redakcija, galiojuosi iki 2017 m. gruodžio 31 d.) buvo nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius, ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.

Pagal UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, arba priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, yra fiktyvi. UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 12 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, o UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 14 punktas nustato, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame įstatyme nustatytu pagrindu.

Kadangi pareiškėjas I. G. leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje siekė gauti savo veiklos UAB „Bianco vela” pagrindu, svarbu nustatyti, ar ši bendrovė iš tiesų vykdo veiklą ir atitinka kitus UTPĮ keliamus reikalavimus. Pažymėtina, kad UTPĮ 45 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog išduodant ar keičiant leidimą laikinai gyventi užsieniečiui šiame straipsnyje nustatytais pagrindais, vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka turi būti įvertinama, ar nėra rimto pagrindo manyti, kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra šis užsienietis, yra fiktyvi.

Pagal UTPĮ 2 straipsnio 6 dalį fiktyvi įmonė apibrėžiama kaip juridinių asmenų registre įregistruotas privatusis juridinis asmuo arba užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialas ar atstovybė, kurie buvo įsteigti ar įsigyti siekiant ne vykdyti šio juridinio asmens steigimo dokumentuose ar užsienio valstybėje įsteigtos įmonės filialo ar atstovybės nuostatuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, o užsieniečiui – šio juridinio asmens dalyviui, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, vadovui arba perkeliamam įmonės viduje užsieniečiui – gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Įmonių fiktyvumo nustatymo kriterijus detaliau reglamentuoja Aprašas.

Teismas pabrėžia būtent pareiškėjui tenka pareiga įrodyti savo ketinimų vykdyti teisėtą veiklą Lietuvoje realumą ir UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintų sąlygų egzistavimą. Administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog vertinant užsieniečio atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą būtina ne tik formaliai įsitikinti, kad pateikti dokumentai, patvirtina leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą, bet ir įvertinti realias jo galimybes gyventi bei užsiimti verslu Lietuvos Respublikoje. Vien tik UTPĮ 45 straipsnyje numatytų sąlygų egzistavimas savaime nereiškia, kad turi būti išduotas atitinkamas leidimas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3442-756/2017).

Kaip minėta, atsakovas, vertindamas, ar nėra rimto pagrindo manyti, kad UAB „Bianco vela” yra fiktyvi, apklausė patį pareiškėją, kuris yra šios įmonės akcininkas, be to, Migracijos valdybos atlikto patikrinimo metu buvo apklaustas ir vienas Bendrovės darbuotojas. Sutiktina su Migracijos departamento pozicija, kad pareiškėjo ir Bendrovės darbuotojo paaiškinimai apie veiklą Bendrovėje kelia pagrįstų įtarimų UAB „Bianco vela” veiklos realumu. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjo žinios apie Bendrovės veiklą labai ribotos. Pareiškėjas nežinojo nuosavo kapitalo dydžio, save nurodė UAB „Bianco vela“ komercijos direktoriumi, nors realiai tokių pareigų neužima, ką ir pats patvirtino tolesnės apklausos metu. Pareiškėjas nežinojo, kokias paslaugas teikė Bendrovė, galėjo nurodyti tik vieną verslo partnerį, taip pat nežinojo Bendrovės darbuotojų pareigų ir jų darbo funkcijų. Aplinkybė, kad pareiškėjas pateikė vien tik formalius, paviršutiniškus paaiškinimus, rodo, kad pareiškėjas yra tik pasyvus UAB „Bianco vela“ akcininkas ir jis realiai neužsiima ir neketina užsiimti Bendrovės veikla Lietuvoje.

Be to, pareiškėjo pateikti dokumentai apie Bendrovės veiklą neįrodo Bendrovės veiklos Lietuvoje, nors pagal UTPĮ reikalavimus įmonė, kurios dalyvis yra užsienietis, ne mažiau kaip 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą pagal verslo planą turi vykdyti būtent Lietuvoje. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Bendrovės veikla yra susijusi iš esmės tik su užsienyje registruotomis įmonėmis („Vintex limited LTD“, „Vasser-Logik“, „ITC Slavich“), taigi Bendrovė Lietuvoje jokios veiklos pagal savo verslo planą nevykdo. Nors pareiškėjas buvo pateikęs ir vieną sutartį, sudarytą su Lietuvoje registruota UAB „Spark LT“ dėl reklamos gamybos konsultavimo paslaugų teikimo (II t., b. l. 44–47), tačiau minėta sutartis yra vienkartinio pobūdžio, todėl nepatvirtina Bendrovės veiklos 6 mėn. laikotarpiu, be to, minėta sutartis nepatvirtina ir Bendrovės veiklos pagal verslo planą. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal pateiktą verslo planą (II t., b. l. 200–211) UAB „Bianco vela“ veikia vandentiekio inžinerijos sektoriuje, o sutartyje su UAB „Spark LT“ nenurodyta, kokioje srityje bendrovė teikia konsultavimo paslaugas.

Tai, kad Bendrovė neatitinka UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų, patvirtina ir Bendrovės darbuotojo E. M. apklausa (II t., b. l. 114). Nors pastarasis nurodė esantis Bendrovės vadybininkas, ieško Bendrovei klientų, dirba iš namų, tačiau, jokių surastų klientų įvardinti negalėjo, kur tiksliai randa klientus, taip pat neprisiminė. Be to, minėto darbuotojo teigimu, UAB „Bianco vela“ užsiima vamzdžių prekyba, nors pagal verslo planą Bendrovės veikla – konsultacijos bei marketingo paslaugo vandentiekio inžinerijos sektoriuje.

Nustatytų aplinkybių visumą, teismo vertinimu, atsakovui sudarė rimtą pagrindą konstatuoti, jog Bendrovės veikla yra tik imituojama, darbuotojai Bendrovėje įdarbinti fiktyviai, o Bendrovė Lietuvoje jokios realios veiklos nevykdo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas iš skundžiamo sprendimo sužinojęs apie savo pateiktų dokumentų trūkumus, teismui jokių atsakovo išvadas paneigiančių dokumentų nepateikė, todėl teismas pritaria Migracijos departamento pozicijai, jog yra rimtas pagrindas manyti, kad UAB „Bianco vela” yra fiktyvi, kadangi ši bendrovė atitinka ne vieną Apraše nurodytą įmonių fiktyvumo kriterijų, t. y. pateikti dokumentai neįrodo, kad Bendrovė realiai vykdo veiklą Lietuvos Respublikoje (Aprašo 100.4 p.), be to, yra požymių, kad darbuotojų įdarbinimas bendrovėje yra fiktyvus (Aprašo 100.9 p.). Minėtos aplinkybės pagrindžia atsakovo išvadą, kad Bendrovė neatitinka UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų, todėl pareiškėjui leidimas negali būti pakeistas UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu.

Kadangi pareiškėjas prašyme dėl leidimo pakeitimo nurodė, jog vykdo veiklą Lietuvos Respublikoje, tačiau Migracijos departamento surinkti duomenys šį pareiškėjo teiginį paneigia, darytina išvada, kad pareiškėjas, teikdamas prašymą, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Pareiškėjo siekis tik formaliai atitikti UTPĮ reikalavimus leidimui gauti, nors realiai jokia Bendrovės veikla Lietuvoje nėra vykdoma, sudaro pagrindą daryti išvada, jog kyla šio užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, todėl atsakovas skundžiamu sprendimu pagrįstai atsisakė pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Atkreiptinas dėmesys, jog būtent Migracijos departamentas, o ne VSAT ar policija vertina užsieniečio pateikto prašymo pakeisti ar išduoti leidimą laikinai gyventi pagrįstumą, todėl būtent ši institucija, įvertinusi surinktus duomenis, gali priimti sprendimą ir dėl užsieniečio nelegalios migracijos grėsmės UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 12 punkto aspektu.

Pareiškėjo teiginiai, kad atsakovas rinko įrodymus pažeisdamas procedūras, vertintini kritiškai. Kaip teisingai pažymėjo Migracijos departamentas, Aprašo X skyriaus, reglamentuojančio įvertinimą, ar nėra leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų, nuostatos nagrinėjamu atveju netaikytinos, nes atsakovas sprendė klausimą ne dėl leidimo panaikinimo, bet dėl leidimo pakeitimo. Kaip minėta, pagal UTPĮ 45 straipsnio 5 dalį, atsakovas turi ne tik teisę, bet ir pareigą įvertinti, ar įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra šis užsienietis, nėra fiktyvi. Šiuo atveju sutiktina, kad pats skundžiamo sprendimo priėmimas užtruko ilgiau nei nustatyta teisės aktuose, tačiau terminas sprendimui priimti yra instrukcinio pobūdžio, todėl šio termino pasibaigimas nedaro negaliojančiu administracinio sprendimo, priimto pasibaigus šiam terminui. Termino sprendimui priimti nesilaikymas, negali būti laikomas esminiu pažeidimu, nulėmusiu neteisėto ar nepagrįsto sprendimo priėmimą, nes šiuo atveju terminas buvo praleistas iš esmės dėl objektyvių priežasčių – atliktų pareiškėjo prašyme nurodytų aplinkybių patikrinimo veiksmų.

Pagal UTPĮ 43 straipsnio 1 dalies 2 punktą leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui šeimos susijungimo atveju, kai Lietuvos Respublikoje gyvena nepilnamečio užsieniečio tėvai ar vienas iš jų arba vieno iš jų, globojančio nepilnametį užsienietį, sutuoktinis, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis arba turi leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, o pagal UTPĮ 43 straipsnio 1 dalies 5 punktą – kai Lietuvos Respublikoje gyvena užsieniečio sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis ir kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis arba užsienietis, turintis leidimą gyventi. Kadangi I. G. leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nepakeistas pagrįstai, toks leidimas šeimos susijungimo pagrindu negali būti pakeistas ir jo sutuoktinei N. G. bei vaikams I. G., P. G. ir L. G..

Teismo vertinimu, skundžiamo Migracijos departamento sprendimo motyvai yra iš esmės aiškūs, skundžiamas sprendimas pagrįstas priėmimo metu žinomais duomenimis, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo panaikinti skundžiamą Migracijos departamento sprendimą ir įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjų prašymus dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pakeitimo, todėl pareiškėjų skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniai, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjų I. G. (I. G.), N. G., I. G. (I. G.), P. G. (P. G.) ir L. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Arūnas KaminskasJolita RasiukevičienėMilda Vainienė