- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-18
- Bylos Nr.
- II-448-1072/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-49-3-00122-2019-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Eglė Venckienė
- Suinteresuotas asmuo
- S. A.
institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą administracinio nusižengimo byloje – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato – (toliau – Institucijos) atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. J. skundą dėl 2019 m. liepos 4 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną ROIK Nr. 19103042891.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato 2019 m. liepos 4 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje ROIK Nr. 19103042891 (toliau ir – Skundžiamas nutarimas) nutarė nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal A. J. pateiktą skundą, kadangi nenustatyta administracinio nusižengimo požymių turinti veika.
Šalies argumentai
A. J. nesutikdama su Skundžiamu nutarimu Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmams pateikė skundą (b. l. 1), prašydama atnaujinti administracinio nusižengimo teiseną. Pareiškėja skunde pažymi, kad nesutinka su Skundžiamame nutarime nurodytomis aplinkybėmis, t. y. A. J. pažymi, kad B. Š. parodymai yra išgalvoti, taip pat, kad S. A. dovanojimo sutartį sukūrė pats, kadangi nespėjo atidirbti už A. J. tėvo garažą ir nenorėjo už minėtą garažą sumokėti pareiškėjos mamai. Skunde A. J. parodė, kad nėra jokių įrodymų dėl S. A. pirktos ar pagamintos spynos. Be to, S. A. negalima pasitikėti ir dėl to, kad, pasak A. J., jis dalyvauja teisminiame procese dėl neteisėtai užvaldyto nekilnojamojo turto (b. l. 1).
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime į skundą (b. l. 5-6) nurodo, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariate 2019 m. liepos 4 d. priimtas Skundžiamas nutarimas, kuriuo atsisakyta pradėti administracinę teiseną pagal A. J. pareiškimą. A. J., susipažinusi su Skundžiamo nutarimo bylos medžiaga, pateikė skundą, kuriame išdėstė savo nuomonę, dėl kai kurių medžiagoje nustatytų aplinkybių, proceso dalyvių duotuose parodymuose išsakytų teiginių. Institucija atsiliepime pažymi, kad A. J. skunde nepateikia jokių reikšmingų motyvų, kodėl turi būti panaikintas priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje, išdėsto savo nuomonę, kuri nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis. Atsižvelgiant į tai, Institucija nurodo, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas D. K. administracinio nusižengimo byloje priėmė nutarimą įvertinęs visas nustatytas aplinkybes visapusiškai ir objektyviai, jo nutarimas nepradėti administracinės teisenos yra motyvuotas, teisėtas ir pagrįstas. A. J. skunde išdėstyti motyvai yra vertinami kaip nuomonė, kuri nėra pagrįsta jokiais objektyviais duomenimis, todėl prašoma A. J. skundo netenkinti, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo turėjo D. K. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. II-448-1072/2019 palikti nepakeistą.
Teisme A. J. savo skundą palaikė, prašė jį tenkinti jame nurodytais motyvais, nurodydama, kad S. A. nemokamai naudojosi tėvo A. J. garažu ir tik tada, kai ji paveldėjo jį, sužinojo, kad jis „tipo“ dovanotas, bet jis neturėjo jokių pretenzijų, nes ji įtaria, kad jis sufalsifikavo dovanojimo dokumentą, nenorėdamas jai mokėti likutį pinigų, kurį jis buvo suderėjęs su A. J., tai yra, neatidirbo tūkstančio litų, kuriuos buvo suderėjęs. Mirus tėvui, mama pasakė, kad S. A. liko skolingas. Kai ji paskambino S. A., jis jai pasakė, kad jis neskolingas. Po garažo paveldėjimo, ji (A. J.) jį atgavo tik po policijos įsikišimo. Buvo sutarta, kad S. A. išsikraustys ir atiduos A. J. raktą. Sužinojusi, kad garažas iškraustytas, atvažiavo ir pamatė, kad spyna, kurią tėčiui gamino gamykloje „Vienybė“ senas meistras pagal užsakymą, ir kokios dabar niekas nesugebėtų pagaminti, išardyta – pusė paimta, o kita pusė, kuri privirinta, palikta. Ant durų matosi gręžimai, kurie padaryti prieš 30 metų, kas rodo, kad jokios kitos spynos S. A. nebuvo pritvirtinęs. Kitas įrodymas, kad S. A. meluoja yra tai, jog jis nepastebėjo, kad kita dalis spynos yra neprisukta, o privirinta.
Institucijos atstovas teisme prašė Z. I. skundą atmesti ir Skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą, kadangi tyrimas atliktas objektyviai, apklausus tiek skundą padavusį asmenį, tiek asmenį, kurį prašyta traukti administracinėn atsakomybėn, apklausti liudytojai, nustatyta, jog nėra padaryta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių, todėl priimtas teisėtas ir pagrįstas nutarimas nepradėti administracinės teisenos.
Apklaustas teismo posėdžio metu S. A. parodė, kad Aloyzas ir A. J. jam padovanojo garažą už jų priežiūrą senatvėje. 2014 metais jis pradėjo naudotis garažu, o kadangi buvo sugedusi, užrūdijusi prie durų privirinta spyna, teko pagaminti kitą spyną – varžtinį užraktą. Jį sukonstravo ir pritaisė A. M., dabar jau miręs. Garažo dovanojimo aktas buvo juridiškai negaliojantis, todėl J. mirus, garažą paveldėjo jų dukra A. J. ir pareikalavo jį atlaisvinti. Išsikraustydamas S. A. parodė pasiėmęs savadarbį varžtinį užraktą, durų valktį. A. J. reikalauja varžtinį užraktą grąžinti, aiškindama, kad tai privirintos prieš 30 metų spynos dalis. Į teismo posėdį jis atnešė surūdijusį raktą nuo tos senosios spynos, kuri neveikė ir kuria jis nesinaudojo, ir grąžina A. J.. Jo pritaisytas varžtinis užraktas nesusijęs su senąja privirinta spyna, jis jį pasiėmė, nes tai jo nuosavybė.
Iš A. J. 2019 m. liepos 2 d. pareiškimo nustatyta, kad 2019 m. birželio 25 d., apie 16 val. 00 min., A. J. atsivežė pažįstamą asmenį į (duomenys neskelbtini), kurio paprašė nupjauti garažo spyną. Garažas pagal paveldėjimą priklauso A. J.. A. J. tėvas, kuris jau yra miręs, minėtu garažu žodinio susitarimo pagrindu leido naudotis B. ir S. manais į tai, kad jie už 1000 litų vežios A. J. tėvą į (duomenys neskelbtini). A. J. manymu, S. garažo dovanojimą surašė už skolą, kurios neišvežiojo į (duomenys neskelbtini) ir už A. J. mamos „priežiūrą“. Minėtas dovanojimas nėra notariškai patvirtintas. A. J. pareikalavus S. išsikraustyti iš garažo ir grąžinti raktus, jis nesutiko. B. išsikvietus policiją ir su jais pabendravus, jie atidarė garažą ir per 7 dienas sutiko išsikraustyti iš garažo, taip pat sutarė, kad 2019 m. liepos 2 d., 10 val. 00 min., grąžins A. J. garažo raktus. Sutartą dieną A. J. nuvykus pas S., pastarasis neatidarė durų. Bibliotekoje sutikus B., ji pasakė, kad garažas yra atidarytas, o raktų niekas neatiduos. Nuvykus į garažą, A. J. pamatė, kad išneštos lentynos ir išmontuota spyna. A. J. nežino, kokia žala jai padaryta, kadangi minėta spyna yra neįkainojama, vienetinė, pagaminta 1930 m. (duomenys neskelbtini) pagal užsakymą. A. J. nori, kad minėti asmenys jai grąžintų garažo spyną ir viską, ką nuėmė nuo garažo durų (ROIK: 19103042891, b. l. 4).
Iš B. Š. 2019 m. liepos 3 d. paaiškinimo nustatyta, kad jos šeima į (duomenys neskelbtini) atvažiavo 2006 m. iš (duomenys neskelbtini), prižiūrėti jos mamos, kadangi ji sirgo. Po mano mamos mirties šeima pasiliko gyventi (duomenys neskelbtini). Su kaimynais sugyveno ir iki šiol gyvena draugiškai. Padeda vieni kitiems, nes dauguma yra pensininkų. Nuo 2012 m. sausio mėn. iki 2017 m. liepos mėn. buvo išrinkta (duomenys neskelbtini) seniūnaite. Iš savo pašaukimo prižiūrėjo ir rūpinosi seneliais, vaikais ir visais, kurie prašė pagalbos. Veždavo į ligoninę, užsiimdavo su vaikais, tvarkydavo aplinką. Prižiūrėjo ir senelius J. Kol buvo gyvi J., jiems daugiau padėdavo jos vyras S. A.. Juos veždavo visur, kai tik būdavo namuose, padėdavo su namų ruošos darbais. J. sode nudirbti didesnius darbus, tokius kaip: nušienauti žolę, išnešti šakas, skinti uogas, ji organizuodavo talką. Kai jos vyro nebūdavo namuose, juos vežiodavo kiti kaimynai, tokie kaip B. S.. Po A. J. mirties, jo žmonai P. J. daugiau padėdavo ji. Suskaičiuodavo mokesčius, sutvarkydavo namus, nueidavo į parduotuvę. Jos kaimynė V. Š., gyv. (duomenys neskelbtini) padėdavo jai nueiti į bažnyčią ir parvesdavo iki namų durų, kadangi P. J. sunkiai vaikščiodavo. Jos dukra A. J. atvažiuodavo tik kelioms minutėms. Ji man yra pasakiusi, kad man priklauso padėti P. J., kadangi gavo garažą dovanų. Seneliai J. apie 2013 m., tikslios datos neatsimena, ant balto lapo savo ranka surašė garažo dovanojimą jos vyrui S. A.. Jie lapą turi išsisaugoję. Jo notariškai neįtvirtino, kadangi manė, kad seneliai J. buvo laimingi už jų priežiūrą ir taip atsidėkodami jie parašė dovanojimą. Kol buvo gyva P. J., su jos dukra A. J. sutardavo draugiškai. Po senolės mirties prasidėjo pykčiai. 2019 m. birželio pabaigoje A. J. atvažiavusi reikalavo atiduoti garažo raktus, nes turi susitvarkiusi garažo paveldėjimo dokumentus. Prieš Jonines ji buvo atvažiavusi nupjauti spynos, bet su pareigūnų pagalba buvo sutarta, kad iki liepos 2 d. atlaisvins garažą. 2019 m. liepos 2 d. apie 10 val. 00 min. atvažiavus A. J. jos ėjo link garažo ir ties (duomenys neskelbtini) namu ji netikėtai trenkė B. Š. į galvą su ranka, nuo pečių traukė rankinę, tampė už megztuko, draskė rūbus, provokavo, kad B. Š. trenktų jai, šaukė, kad, jei neatiduos garažo raktų. B. Š. stengėsi nuo jos atsitraukti, kad nesudraskytų su nagais. A. J. B. Š. trenkė su ranka daug kartų į įvairias kūno vietas. B. Š. stengėsi iš A. J. rankų ištraukti savo rankinę, nes ten buvo telefonas. Ištraukusi iš jos rankinę bėgo toliau nuo jos ir skambino 112, prašė pagalbos. Po kelių minučių B. Š. perskambino pareigūnas ir paklausė, ar reikia jų pagalbos ir greitosios. Kadangi buvo pabėgusi nuo A. J., pagalbos atsisakė, kadangi jos tuo metu nebereikėjo. A. J. buvo nuėjusi link garažo. B. Š. kalbant telefonu pamatė, kad A. J. vyras, jo vardo ir pavardės nežino, ėjo link jos ir kažką šaukė rankas iškėlęs (ROIK: 19103042891, b. l. 5-6).
Iš S. A. 2019 m. liepos 3 d. paaiškinimo nustatyta, kad 2019 m. birželio 25 d. (duomenys neskelbtini) įvyko konfliktas su A. J., dėl garažo, kuri jį paveldėjo po savo tėvų A. J. ir P. J. mirties. S. A. sugyventinė iškvietė policijos pareigūnus, kad konfliktas praeitų taikiai, nes A. J. norėjo nupjauti garažo, pažymėto 7-uoju numeriu, kuriuo jie naudojosi, durų spynas ir visus daiktus išmesti į lauką. Atvykus policijos pareigūnams buvo sutarta, kad jie iš garažo išsikraustys per savaitę, t. y. iki 2019 m. liepos 2 d. 10 val. 00 min. Per minėtą laiką S. A. atlaisvino garažą, išsinešė savo daiktus, garaže jokių lentynų nebuvo, nes garažas mažas ir įvažiavus su automobiliu, buvo sunku net iš jo išlipti. Taip pat nuo garažo durų išsuko savadarbį varžtą su gaubtu, prie kurio kabindavosi spyna. Minėtą varžtinį užraktą pasidarė 2014 metais, kuomet pradėjo naudotis garažu po dovanojimo, nes kuomet pradėjo naudotis garažu, pažymėtu 7-uoju numeriu, jo durys neužsirakindavo, minėtame garaže rinkdavosi vietinis jaunimas. Taip pat S. A. sutvarkė garažo stogą, nes pro jį bėgdavo vanduo, dėl ko skundėsi garažo kaimynai. 2013 m. gruodžio 21 d. S. A. su sugyventine minėtą garažą padovanojo garažo savininkas A. J. su sutuoktine P. J.. Kadangi garažas buvo neįformintas, tai yra neturėjo jokių dokumentų, buvo neregistruotas, kaip ir visi kiti garažai minėtoje eilėje, todėl dovanojimo nebuvo galima įforminti pas notarą. A. J. ir P. J. ant balto popieriaus lapo surašė dovanojimo aktą, kuri abu pasirašė. Dovanojimo aktą surašė A. J. savo ranka asmeniškai, S. A. dalyvaujant. S. A. su sugyventine B. Š. prižiūrėdavo A. J. ir P. J., vežiodavome juos į ligoninę, į vaistinę, padėdavome ūkio darbuose, todėl norėdami jiems atsidėkoti, pasakė, kad pinigų duoti neturi, o kaip kompensaciją už pagalbą, nutarė padovanoti minėtą garažą. Apie tai, kad garažą A. ir P. J. S. A. padovanojo žinojo ir dukra A. J., kaimynai Š., Š., taip pat tai gali paliudyti V. D., kuri gyvena (duomenys neskelbtini) ir buvo A. J. ir P. J. šeimos draugė. S. A. dėl garažo priklausomybės pretenzijų jokių neturi, jokių svetimų daiktų iš garažo neėmė, paėmė tik savo daiktus. 2019 m. birželio 25 d. S. A. A. J. paklausė, ar ši galėtų parduoti minėtą garažą, bet A. J. atsakė, kad S. A. tikrai neparduos, todėl ir buvo sutarta, kad iš minėto garažo S. A. išsikels per savaitę laiko (ROIK: 19103042891, b. l. 7-8)
Iš S. A. 2019 m. liepos 2 d. paaiškinimo nustatyta, kad S. A. nuo 2012 m. lapkričio mėnesio nutarė padėti kaimynams P. ir A. J.. Minėti kaimynai prašydavo, kad S. A. juos nuvežtų į vaistinę, gydymo įstaigą, atneštų malkų, pakūrentų pečių, nušienautų sodą ir atliktų kitus darbus. Paklausus, ar minėtų kaimynų dukra neatvažiuoja, jie sakydavo, kad ji užsiėmusi, daug dirba ir neturi laiko. 2013 m. žiemą, norėdami atsilyginti S. A. atsilyginti už nuolatinį rūpestį, prieš artėjančias Kalėdas, J. už pagalbą padovanojo garažą, esantį (duomenys neskelbtini) prie kelio, sakydami, kol nesugriuvo, susitvarkyk, užsidenk stogą ir naudokis, neturėjo nuosavybės dokumentų, tai atidavė pagal savo norą. J. surašė dovanojimo aktą, kurį savo ranka pasirašė abu sutuoktiniai A. J. ir P. J.. S. A. buvo šalia, kai buvo surašytas dovanojimo aktas. Apie garažo dovanojimą už priežiūrą pasisakę savo draugei V. D. iš (duomenys neskelbtini). J. dukra žinojo apie, kad garažas yra dovanotas ir nebuvo prieštaravimų. A. J. 2019 m. birželio 19 d., po to, kai numirė P. J., pareikalavo, kad S. A. atlaisvintų garažą ir parodė nuosavybės dokumentus (ROIK: 19103042891, b. l. 9-10).
Iš užrašų, esančių kalendoriuje, nustatyta, kad S. A. nuveždavo P. ir A. J., pagal jų prašymus (ROIK: 19103042891, b. l. 11-13).
Iš dovanojimo akto nustatyta, kad A. J. padovanojo S. A. garažą, esantį (duomenys neskelbtini) prie kelio Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: 19103042891, b. l. 14).
Iš Nekilnojamojo turto Registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog 2019 m. birželio 18 garažą (18G1p-7) adresu (duomenys neskelbtini), paveldėjo A. J. (ROIK: 19103042891, b. l. 21).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 641 straipsnis įpareigoja teismą nagrinėjant bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrinti institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Skundžiamu nutarimu buvo atisakyta pradėti administracinio nusižengimo tyrimą dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 108 straipsnyje.
ANK 108 straipsnis numato, jog vagystė, sukčiavimas, turto pasisavinimas ar iššvaistymas, kai pagrobto, įgyto, pasisavinto ar iššvaistyto turto vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą nuo devyniasdešimt iki keturių šimtų eurų.
Asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Teisės pažeidimo sudėtis – tai visuma jo požymių, susidedančių iš keturių elementų: objekto, objektyviosios pusės, subjekto, subjektyviosios pusės. Pažeidimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai, jeigu bent vieno jų nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos, todėl nebus ir faktinio atsakomybės pagrindo. Analizuojant komentuojamo administracinio nusižengimo sudėties požymius, atkreiptinas dėmesys, kad ANK 108 straipsnyje įtvirtintas nusižengimas gali būti padarytas tik tyčia, todėl kiekvienu atveju būtina nustatyti, jog nusižengimą padaręs asmuo suprato pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, arba suprato pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti ANK numatytų padarinių ir jų norėjo (tiesioginė tyčia), arba suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti ANK numatytų padarinių ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia) (ANK 8 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktai, 3 dalis).
Atkreiptinas dėmesys, kad veika kaip vagystė, pasisavinimas kvalifikuojama tuomet, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės. Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad paima svetimą daiktą, numato, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori. Be to, pagal teismų praktiką vagystės atveju kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą.
Iš bylos medžiagos matyti, kad A. J. padovanojo S. A. garažą, esantį (duomenys neskelbtini) prie kelio Nr. (duomenys neskelbtini). Iš Nekilnojamojo turto Registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog 2019 m. birželio 18 d. garažą paveldėjo A. J.. Teismo vertinimu, spyna nėra statinio – garažo inžinerinių sistemų dalis, todėl pagal CK 4.2 straipsnio 5 dalies nuostatas ji nelaikytina nekilnojamojo daikto dalimi, o tai reiškia, kad jos neištinka pagrindinio daikto likimas. Tarp pareiškėjos ir S. A. yra kilęs ginčas dėl nuosavybės teisės į spyną – varžtinį užraktą, o ginčo objektu esantis turtas negali būti pasisavinimo dalykas, kol šis klausimas nėra išspręstas teisme. S. A. parodė, jog A. J. tėvai parašė už jų priežiūrą garažo dovanojimo sandorį 2014 metais, bet paaiškėjo, kad jis nėra juridiškai galiojantis, todėl po J. mirties garažą paveldėjus jų dukrai A. J., jis išsikraustė, nes A. J. atsisakė garažą jam parduoti, o spyną ir valktį pasiėmė. Teisme jis taip pat paaiškino, kad kai pradėjo naudotis garažu, jame buvo privirinta spyna, bet kadangi ji buvo neveikianti, teko pagaminti varžtinį užraktą. Jį padarė ir pritaisė A. M., miręs 2018 m. rugsėjo 26 d. (b. l. 11). Spyna S. A. naudojosi 5 metus, tai nėra jam svetimas daiktas, o tai reiškia, kad nėra nusikalstamos veikos sudėties – dalyko. Be to, teismo nuomone, S. A. parodė, jog pasiėmė savo daiktus, svetimų daiktų neėmė, teismo posėdžio metu A. J. atidavė raktą nuo privirintos garaže spynos, kuri buvo iki jam įsikraustant, ir kuri neveikia, dėl to jam ir teko tvirtinti kitus užraktus. A. J. teismo posėdžio metu nevienareikšmiškai teigė, jog tai tas raktas, po to pasakė, jog ne tas raktas, bet paims jį kaip suvenyrą. Išdėstytos aplinkybės reiškia, kad nėra administracinio nusižengimo sudėties subjektyviosios pusės – tiesioginės tyčios.
Skundą nagrinėjančio teismo nuomone, tarp šalių susiklostę išimtinai civiliniai teisiniai santykiai, nagrinėjamoje byloje jokių objektyvių duomenų, remiantis kuriais būtų galima konstatuoti S. A. veiksmuose esant administracinio nusižengimo, numatyto ANK 108 straipsnyje, požymius. Teismas vertina, jog šiuo metu tarp A. J. ir S. A. kilęs ginčas dėl daikto priklausomybės, kaltinant vieną iš konfliktuojančių pusių administracinio nusižengimo padarymu, neįvertinant kitų teisės šakų, šiuo atveju civilinės teisės veiksmingumo, atkuriant vienos iš šalies galbūt pažeistas teises, neatitinka administracinės teisės paskirties. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai, sprendžiant civilinius ginčus, taikomos baudžiamosios teisės ar administracinės teisės normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo padarymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, 2K-409/2011, 2K-7-85/2013).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 2 straipsnį civilinio proceso tikslai – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad A. J. dėl galimai pažeistų materialinių subjektinių teisių turi teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka, prašydama grąžinti daiktą iš svetimo neteisėto valdymo.
Nustatytos faktinės aplinkybės ir aptartas teisinis reguliavimas sudaro pagrindą pripažinti, kad Institucija tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, visas reikšmingas aplinkybes, ir priėmė teisingą procesinį sprendimą atsisakyti pradėti administracinę teiseną. Skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ar keisti A. J. skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639, 641, straipsniais, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi,
nutaria:
A. J. skundą atmesti.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato 2019 m. liepos 4 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje ROIK Nr. 19103042891 palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per bet kuriuos Vilniaus regiono apylinkės teismo rūmus.