- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-01-16
- Bylos Nr.
- 2-105-853/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andželika Butkuvienė
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
- Atsakovas
- V. P., R. P.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams V. P. ir R. P. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras kreipėsi į teismą prašydamas iš atsakovų V. P. ir R. P. solidariai priteisti 17 775,18 Lt nuostolių atlyginimo regreso teise, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o taip pat visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2010 m. rugsėjo 23 d. Voverių k., Mažeikių r., dėl V. P., vairavusio R. P. priklausančią transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta G. J. priklausanti transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Minėto eismo įvykio metu transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl AAS „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialas (buvusi UAB DK „(duomenys neskelbtini)“), veikdamas ieškovo vardu, atsižvelgdamas į nukentėjusiojo asmens prašymą bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) nuostatomis, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir atlygino ją, išmokėdamas nukentėjusiajam 23 221,36 Lt dydžio draudimo išmoką, kurią vykdydamas minėtos sutarties 2.1.3 p. nuostatas, ieškovas AAS „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialui, tokiu būdu įgydamas teisę reikalauti, kad dėl padarytos žalos išmokėtą sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo (šiuo atveju – V. P.) arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (šiuo atveju – R. P.). Ieškovas pažymėjo, kad iki kreipimosi į teismą dienos buvo sumokėta 2 386,36 Lt, antstolės E. M. priverstinai išieškota – 3 059,82 Lt.
Atsiliepimas
Teismui pateiktame atsiliepime atsakovės R. P. atstovas advokatas J. J. su ieškiniu nesutiko nurodydamas, jog sprendžiant klausimą dėl solidarios civilinės atsakomybės už atsakovo V. P. kaltais veiksmais 2010-09-23 padarytą žalą, pažymėtina tai, jog nors bendraatsakoviai tuo metu nebuvo nutraukę santuokos ir buvo automobilio bendrasavininkiais, tačiau atsakovė R. P. po 2010-06-25 jos sutuoktinio prieš ją panaudoto smurto išvyko gyventi bei dirbti į užsienį, žalos padarymo metu automobiliu nedisponavo ir neabejotinai nedavė sutikimo neblaiviam V. P. jį vairuoti. Ta aplinkybė, jog žalos padarymo metu minėtas automobilis nebuvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, nėra priežastiniame ryšyje su R. P. veiksmais, nes ji nežinojo ir negalėjo žinoti, kad jos sutuoktinis važinės neapdraustu automobiliu, jį vairuos, būdamas neblaivus, ir sukels autoįvykį, padarydamas materialinę žalą.
Teismui pateiktame atsiliepime atsakovo V. P. atstovas advokatas G. G. nurodė, jos atsakovas su ieškiniu sutinka iš dalies. Jis neginčija savo atsakomybės dėl eismo įvykio metu atsiradusios žalos ir yra pasiryžęs pagal išgales šią žalą atlyginti. Taip pat V. P. pritaria atsakovės R. P. atstovo atsiliepime į ieškinį išdėstytiems argumentams, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog prievolė ieškovui laikytina asmenine V. P. prievole ir, jo buvusi sutuoktinė neturėtų būti atsakinga už dėl jo kaltės kilusio eismo įvykio metu atsiradusią žalą.
Ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Gautas prašymas civilinę bylą teismo posėdyje nagrinėti ieškovo atstovui nedalyvaujant, kuriame ieškovas pažymėjo, kad atsižvelgus į tai, kad bendraatsakoviai V. P. ir R. P., kaip transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkai, nesudarė privalomojo draudimo sutarties, todėl TPVCAPDĮ įtvirtinto imperatyvo nevykdymo neigiami padariniai – atlyginti Biurui minėto eismo įvykio metu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdrausta transporto priemone padarytą žalą tenka jiems abiems solidariai.
Atsakovas V. P. ir jo atstovas advokatas G. G. teismo posėdyje nedalyvavo, gautas prašymas bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.
Atsakovė R. P. ir jos atstovas advokatas J. J. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jiems pranešta tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Pagal TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalies nuostatas pareiga sudaryti valdytojo atsakomybės draudimo sutartį yra nustatyta tik savininkui arba asmeniui, transporto priemonę valdančiam lizingo, išperkamosios nuomos ar panašios sutarties pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 7 d. nutartis byloje Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras v. V. D., bylos Nr. 3K-7-300/2010). Draudikų biuro teisė reikalauti, kad transporto priemonės valdytojas ar asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, įtvirtinta Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 23 straipsnyje.
Bylos duomenimis nustatyta, jog 2010 m. rugsėjo 23 d. eismo įvykio metu susidūrus atsakovo V. P. vairuotam privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu neapdraustam automobiliui (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir G. J. vairuotam automobiliui (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apgadinti abu automobiliai, o eismo įvykio kaltininku pripažintas V. P. (3 b. l.). Atsakovo V. P. vairuoto automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininku VĮ Regitra įregistruota atsakovė R. P. (4 b. l.), transporto priemonė įgyta atsakovams būnant santuokoje, kuri nutraukta 2013 m. spalio 14 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimu (c. b. Nr. L2-401-853/2013 29 b. l.), todėl pripažintina bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Nustačius eismo įvykio metu apgadintos transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertę prieš apgadinimą, transporto priemonės atkūrimo kaštus, įvertinus keičiamų detalių nuvertinimą, apgadinto transporto priemonės likutinę vertę (31, 32-33 b. l.), jos savininkui G. J. AAS „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialas išmokėjo 23 221,36 Lt draudimo išmoką (54, 55 b. l.). Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, vykdydamas 2002 m. kovo 29 d. paslaugų teikimo sutartimi Nr. 7 / Nr. 50 prisiimtus įsipareigojimus kompensavo AAS „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialas išmokėtą 23 221,36 Lt draudimo išmoką (56 b. l.) ir kreipėsi į atsakovus V. P. ir R. P. siūlydamas per nustatytą terminą atlyginti išmokėtą draudimo išmoką bei nurodydamas, kad nesulaukęs apmokėjimo per pretenzijose nurodytą terminą, kreipsis į teismą (60, 61, 62, 63, 64, 65, 66 b. l.). Atsakovams atlyginus dalį ieškovo išmokėtos draudimo išmokos dėl neatlygintos draudimo išmokos dalies ieškovas kreipėsi į teismą.
Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui suteikta teisė reikalauti visos išmokos, sumokėtos tretiesiems asmenims už žalą, padarytą neapdrausta transporto priemone, tiek iš asmens, atsakingo už žalos padarymą, tiek iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį.
Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų teisėjų kolegija yra pasisakiusi, kad įstatymo formuluotės aiškinimas kaip subjektų atsakomybės alternatyva, kai atsako vienas, pažeidęs teisės reikalavimus, bet neatsako kitas, neatitiktų nei dalinės, nei solidariosios atsakomybės taikymo kriterijų. Transporto priemonės nedraudimas tuo atveju, kai ją privaloma apdrausti, tokios transporto priemonės perdavimas naudoti ir jos naudojimas yra tyčiniai draudžiamųjų ir imperatyviųjų teisės normų reikalavimų pažeidimai (2008-06-16 LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-325/2008).
Nagrinėjamu atveju buvo išmokėta draudimo išmoka, kai kaltininkas V. P. padarė žalą, naudodamas jam ir atsakovei R. P. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiančią neapdraustą transporto priemonę. Dėl žalos padarymo atsirado transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė, ir ieškovas reikalavimo teisę įgijo tiek į atsakingą už žalos padarymą asmenį, tiek į asmenį, neįvykdžiusį pareigos sudaryti draudimo sutartį. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyto imperatyvo teismas yra saistomas, todėl negali riboti ieškovo teisės reikalauti taikyti civilinę atsakomybę įstatymo nurodytiems subjektams. Dėl to konstatuotina, kad minėto įstatymo 23 straipsnio 1 dalies formuluotė negali būti suprantama kaip atsakomybės subjektų alternatyva, o turi būti taikomos solidariosios atsakomybės sąlygos (CK 6.6 straipsnio 3 dalis).
Vadovaujantis minėtomis įstatymo nuostatomis darytina išvada, kad ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro reikalavimas priteisti išmokėtą draudimo išmoką, kurią sprendimo priėmimo dieną sudaro 17 775,18 Lt, solidariai iš atsakovų V. P. ir R. P. yra pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai.
Iš atsakovų ieškovui solidariai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, tai yra nuo 2013-01-16, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (LR CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas žyminis mokestis – 154,36 Eur (533 Lt), kuris jam priteistinas iš atsakovų (LR CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–268, 270, 419-423 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti visiškai.
– 5 148,05 (penkis tūkstančius šimtą keturiasdešimt aštuonis eurus 5 euro centus), kas sudaro 17 775,18 (septyniolika tūkstančių septynis šimtus septyniasdešimt penkis litus 18 centų) nuostolių atlyginimo regreso teise;
– 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-01-16) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo;
bei po 77,18 Eur (septyniasdešimt septynis eurus 18 euro centų), kas sudaro 266,50 Lt (du šimtus šešiasdešimt šešis litus 50 centų) žyminio mokesčio.
Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.