- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-12-21
- Bylos Nr.
- 2-962-776/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erminijus Baziulis
- Ieškovas
- V. M.
- Atsakovas
- A. J.
- Trečiasis asmuo
- D. M.
- Kategorijos
- 76.4pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės V. M. ieškinį atsakovui A. J., tretysis asmuo D. M., dėl tėvystės nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė V. M. prašo pripažinti, kad atsakovas A. J. yra jos tėvas, o ji yra A. J. dukra, taip pat priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ji visą gyvenimą nežinojo, kas yra jos tėvas, kol 2012 m. balandžio mėnesį jai paskambino mama D. M. ir pasakė, kad ją nepilnametę miškelyje išprievartavo neatpažintas asmuo, mama pastojo ir išaugino vaiką viena. Mama į jokias teisėsaugos įstaigas dėl išžaginimo nesikreipė, nes nežinojo, kas tai padarė, tačiau dabar išgirdo kaime kalbas, jog A. J. šiuo darbu giriasi, todėl dabar kreipiamasi į teismą, kad būtų nustatyta A. J. tėvystė jos atžvilgiu. Ieškovė taip pat nurodė, jog A. J. su jos mama D. M. niekada nėra kartu gyvenęs, išlaikymo jai nėra teikęs, ji aplamai su juo nėra bendravusi.
Atsiliepimas
Atsakovas A. J. prašo ieškinį atmesti, ekspertizinio tyrimo giminystės ryšio nustatymui atsisako. Nurodo, jog D. M. nebuvo išprievartavęs ir aplamai jokių santykių su ja nėra turėjęs. Jis ir D. M. yra kartu dirbę kolūkyje, tačiau ir tada jokio bendravimo nebuvo, tik retkarčiais pasisveikindavo. Su D. M. jis niekada nėra kartu gyvenęs, nėra V. M. teikęs išlaikymo, aplamai nėra su ieškove bendravęs. Kodėl D. M. sako, kad jis V. M. tėvas, jis nesupranta, jokių piktumų tarp jų nėra buvę.
Trečiasis asmuo D. M. nurodo, jog su ieškiniu sutinka. Paaiškina, kad ji girdėjo kaime kalbas, jog atsakovas ne kartą yra kitiems gyręsis, kad ją jaunystėje išžagino. Toks įvykis iš tikrųjų buvo, tačiau kas tai padarė, ji negali pasakyti, į teisėsaugos įstaigas dėl šio įvykio ji nesikreipė, nes buvo gėda. Jokių santykių su A. J. ji neturėjo, kartu negyveno, yra kartu dirbę kolūkyje, tačiau ir ten tik retkarčiais pasisveikindavo. Kad A. J. yra V. M. tėvas, ji teigia iš savo vidinio įsitikinimo bei kaimo kalbų. Gimimo liudijime V. M. tėvu atsitiktinai įrašytas asmuo vardu Alvydas, kadangi ji jokio vardo dokumentą tvarkiusiam pareigūnui nesakė, tas pareigūnas savo iniciatyva įrašė duomenis apie V. M. tėvą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas (LR CK 3.146 str. 1d.). Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos LR CPK numatytos įrodymų priemonės. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindas tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas iki vaiko gimimo, įrodymai, kurie patvirtina, kad atsakovas pripažino tėvystę, ir kt. (LR CK 3.148 str. 1d., LR CPK 389 str.). Jei atsakovas atsisako ekspertizės, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali tokį atsakovo atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą (LR CK 3.148 str. 2d., LR CPK 389 str.).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl LR CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal LR CPK 185 str. reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (LAT nutartys Nr. 3K-3-439/2008; Nr. 3K-3-427/2008).
Iš byloje esančio gimimo liudijimo nuorašo matyti, kad V. M., gimusios 1988-07-30, tėvystė nenustatyta (b.l. 3), tačiau teismas, išnagrinėjęs į bylą pateiktus įrodymus, daro išvadą, jog byloje nėra pakankamai faktinių duomenų, patikimai patvirtinančių atsakovo A. J. tėvystę V. M. atžvilgiu: pati ieškovė jokių bylai svarbių faktinių duomenų teismui nenurodė, o šios bylos trečiojo asmens D. M. vidinis įsitikinimas, suformuotas kitų asmenų kalbų pagrindu, taip pat faktas, jog atsakovas ir šios bylos tretysis asmuo kartu dirbo, nėra pripažintinos bylos aplinkybėmis, pakankamomis įrodyti bei nustatyti atsakovo tėvystę. Atsižvelgęs į tai, kad daugiau jokių įrodomųjų faktų, patikimai patvirtinančių tėvystę byloje nebuvo surinkta, teismas atsakovo atsisakymą ekspertizės nevertina kaip tėvystės įrodymą.
Ieškinį atmetant, o ieškovei nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo esant atleistai (b.l. 34), be to atsakovui nurodžius, kad jis jokių bylinėjimosi išlaidų nepatyrė, tokios išlaidos iš ieškovės nepriteistinos (LR CPK 96 str. 2d.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 260 str., 262 – 270 str., 387 - 389 str., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių rajono apylinkės teismą.