Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-01-20 · Administracinė byla Nr. I-4480-189/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-01-20
Bylos Nr.
I-4480-189/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-05097-2015-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Bronius Januška
Pareiškėjas
M. S.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-4480-189/2016Proceso Nr. 3-61-3-05097-2015-2Procesinio sprendimo kategorija 1.21., 1.15.2.3.2. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. sausio 20 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Bronius Januška,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–7) prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) priteisti 8512 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas skunde teismui paaiškino, kad neturtinę žalą dėl netinkamų suėmimo sąlygų jis patyrė jam kalint Lukiškių TI-K, laikotarpiu nuo 2013-08-23 iki 2014-10-04. Nurodė, jog Lukiškių TI-K buvo kalinamas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, nes ginčo laikotarpiu buvo kalinamas kamerose, kurios neatitiko ploto vienam asmeniui reikalavimų. Taip pat kameros neatitiko higienos normos reikalavimų, t. y. kamerose buvo šalta, drėgna, nebuvo ventiliacijos, sanitarinis mazgas neatitvertas nuo gyvenamosios zonos. Sanitariniai įrenginiai (kriauklės, dušai) taip pat neatitinka higienos reikalavimų. Netinkamas apšvietimas, t. y. dieną per tamsu, o naktį šviečianti lemputė trukdo užmigti. Patalpos nedezinfekuojamos, daugybė tarakonų. Kamerose sienose, lubose atsilupę. Atliekant kratą, kurioje nuteistieji nedalyvauja, daiktai išmėtomi po visą kamerą, sumaišomi su kito asmens daiktais dėl to vėliau kyla konfliktai tiek tarp nuteistųjų, tiek su pareigūnais. Nėra sąlygų išdžiovinti išskalbtus drabužius. Kamerose nėra spintų, spintelių daiktams susidėti, viskas laikoma ant grindų. Nėra jokios techninės priemonės išsikviesti prižiūrėtojus, tekdavo duris daužyti šaukštais, ar puoduku. Pabrėžė, jog kalinamas netinkamomis sąlygomis pareiškėjas patyrė dvasinius nepatogumus, emocinę depresiją, orumo pažeminimą, stresą ir pan.

Atsakovę Lietuvos valstybę, atstovaujantis Lukiškių tardymo izoliatorius – kalėjimas atsiliepimo (b. l. 12–20) argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Pateikdami pareiškėjo gyvenimo atitinkamose kamerose grafiką nurodė, jog neneigia aplinkybių, susijusių su nustatytu plotu higienos reikalavimuose, tačiau pažymėjo, kad Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Todėl pasitaiko, kad, kai kurios kameros gali būti perpildytos. Taip pat pažymėjo, kad stengiasi, jog asmenys, kurie laikomi ploto reikalavimų neatitinkančiose kamerose, juose būtų kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei perkeliami į kitas laisvesnes kameras.

Dėl pareiškėjo kitų prieštaravimų nurodė, kad remontas Lukiškių TI-K kamerose atliekamas pagal grafiką ir turimus finansinius resursus. Langai kamerose pritaikyti vėdinimui, todėl kameros vėdinamos natūraliu būdu ir tai atitinka higienos normų reikalavimus, taip pat kamerų įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Pažymėjo, kad už kamerų tvarką ir švarą atsakingi patys nuteistieji, todėl iš nuteistųjų nuolatos reikalaujama laikytis tvarkos, tam išduodamos specialios priemonės. Įstaiga yra sudariusi sutartį su institucija naikinančia buitinius kenkėjus, tuo pagrindu buitinių kenkėjų naikinimas atliekamas nuolatos ir reguliariai. Sanitarinio mazgo įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Nurodė, kad Lukiškių TI-K sudarytos sąlygos išsiskalbti tiek apatinius, tiek viršutinius drabužius, be to, vieną kartą per savaitę yra galimybė gauti švarią patalynę bei išsikalbti apatinius drabužius nemokamai. Tuo atveju, jei asmuo asmeninių lėšų neturi, įstatymas numato taip pat ir viršutinių drabužių išskalbimą nemokamai. Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K kamerose yra įrengti aliarmo mygtukai. Asmens krata atliekama vadovaujantis kratos atlikimą reglamentuojančiomis įstatymo nuostatomis.

Dėl pareiškėjo prašomos priteisti neturtinės žalos nurodė, kad pareiškėjas savo argumentus grindžia tik abstrakčiais argumentais, nusiskundimai bendro pobūdžio, nėra konkretūs. Pabrėžė, jog būtina įrodyti, kad gyvenimo sąlygos Lukiškių TI-K tiesiogiai pareiškėją įtakojo ir tokia įtaka jam sukėlė konkrečias neigiamas pasekmes.

Proceso šalys teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (Administracinių bylų teisenos įstatymo, toliau – ABTĮ, XI skirsnis). Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta (ABTĮ 80 str.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią jis patyrė ginčo laikotarpiu jam kalint Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime.

Byloje pateiktas pareiškėjo gyvenimo atitinkamose kamerose grafikas (b. l. 13–14) tvirtina, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo kalinamas laikotarpiu nuo 2013-08-23 iki 2014-09-30.

Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Konstitucijos 30 str. 2 d.). Neturtinės žalos samprata apibrėžiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso toliau – ir CK) 6.250 str. Pagal savo pobūdį – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų. Pabrėžtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes šios žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama neproporcingos kompensacijos. Pareikalavus nerealaus kompensacijos dydžio, o teismui ją priteisus, gali būti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Pagal įstatymą nustatyti neturtinės žalos dydį, tai yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio praradimus, vadovaujantis nurodytais kriterijais, yra teismo funkcija (CK 6.250 str.). Teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos įvertinimo, vadovaujasi ne tik CK 6.250 str. nurodytais kriterijais, t. y. atsižvelgia į žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, bet ir sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais. Neturtine žala laikomi asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų, todėl šiuo atveju taip pat yra aktualus ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, jog Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė privalo garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukelia šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (EŽTT 2000-10-26 sprendimas byloje Kudla prieš Lenkiją, 2001-07-24 sprendimas V. prieš Lietuvą).

Atkreiptina, jog reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.270 straipsnio prasme.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas žalą kildina dėl neteisėtų Lukiškių TI-K administracijos veiksmų, kurie pasireiškė tuo, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo kalinamas perpildytose kamerose, taip pat kameros neatitiko teisės aktais nustatytų higienos reikalavimų bei dėl kitų pareiškėjo teisių ribojimo.

Pagal Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatytus reikalavimus, iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Bylos medžiaga nustatyta, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo kalinamas viso 73 paras. Iš jų 41 parą pareiškėjas Lukiškių TI-K išbuvo pažeidžiant teisės aktais nustatytą kameros plotą (3,6 kv. m.) vienam asmeniui reikalavimus.

Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, išdėstytas faktines aplinkybes, atsakovę atstovaujančios institucijos argumentus (atsiliepime nurodytas pareiškėjo gyvenimo atitinkamose kamerose grafikas), be kita ko patvirtinančius pareiškėjo kalinimo sąlygas būtent perpildytose kamerose, darytina išvada, kad Lukiškių tardymo izoliatoriaus administracija tam tikru laikotarpiu pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m. kameros ploto, t. y. šiuo atveju viešojo administravimo institucija neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija, ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Todėl šiuo aspektu pareiškėjo dėstomi argumentai iš dalies yra pagrįsti. Kaip nurodė atsakovės atstovas, baldų trūkumas taip pat yra susijęs per mažu kamerų plotu, todėl reikiamą kiekį baldų ne visada yra galimybė įrengti.

Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą reglamentuojančios Sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 21 punkte nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Tačiau pažymėtina, kad šios normos 2 punktas apibrėžia šios higienos normos taikymo ribas, t. y. nurodo, kad veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Atskiros sanitarinio mazgo patalpos įrengimas yra susijęs su patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl su tuo susiję minėtos higienos normos reikalavimai nagrinėjamu atveju nėra taikomi. Atsižvelgiant į tai, kad sanitarinio mazgo uždaros kabinos turi būti įrengtos tik naujai statomose patalpose, tuo tarpu jau pastatytuose pastatuose, kaip šiuo atveju Lukiškių TI-K, atvirų sanitarinių patalpų atitvėrimas tik 1,5 m. tvorele neprieštarauja teisės aktų nuostatoms.

Kaip nustatyta Lietuvos higienos normos HN 76:2010, nustatančios laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą, 24 punkte, gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Kaip jau nustatyta šios normos 2 punkte, ši higienos norma taikoma tik projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitališkai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms, tuo tarpu jau veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Lukiškių TI-K pastatas yra senos statybos, todėl, kamerose ventiliacija galima tik per kamerų langus. Atitinkamai darytina išvada, kad kamerų vėdinimas atitinka higienos reikalavimus.

Vertinant pareiškėjo argumentus dėl kamerų neatitikimo higienos reikalavimams (šalta, drėgna, netinkamas apšvietimas, byrantis tinkas, dažai ir pan.) pažymėtina, kad iš administracinėje byloje esančių Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų matyti, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, patikrinimų pareiškėjo kalinimo metu nebuvo atlikta. Tačiau įvertinus kitų kamerų tikrinimo rezultatais matyti, kad Vilniaus visuomenės centras nuolatos tikrina Lukiškių TI-K kameras ir nustačius higienos reikalavimų pažeidimus, nustatomas terminas jiems pašalinti, vėliau kontroliuojama pažeidimų pašalinimo eiga. Taip pat, nors atsakovės atstovas pateiktais įrodymais ir nepagrindė, kad pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpiu, kamerose, kuriose buvo patalpintas pareiškėjas, santykinė oro drėgmė, apšvietimas atitiko teisės aktų reikalavimus, tačiau, kaip matyti iš byloje pateiktų Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Fizikinių veiksnių tyrimų skyriaus atliktų tyrimų duomenų, eilėje kamerų tiek santykinė oro drėgmė atitiko Higienos normos 26 punkto reikalavimus, tiek apšvieta (dieninė ir naktinė) taip pat atitiko Higienos normos 22 ir 23 punktų reikalavimus. Šiuo aspektu svarbi aplinkybė yra ta, kad pareiškėjas dėl minėtų aplinkybių (higienos normų pažeidimo) į administraciją nesikreipė, atitinkamai ir pagrindo, atlikti tyrimus kamerose, kuriose buvo patalpintas pareiškėjas, administracijai nebuvo. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad buvimas kamerose, kurios galimai neatitiko higienos normos reikalavimų, pakenkė pareiškėjo sveikatai, negalima šiuo aspektu deklaratyviai išdėstytų pareiškėjo argumentų vienareikšmiškai įvertinti tik pareiškėjo naudai.

Pareiškėjo teigimu, jam nebuvo sudarytos sąlygos išsiskalbti viršutinius drabužius, be to, skalbimas kamerose nebuvo patogus (nebuvo kur pasidžiauti drabužių). Pažymėtina, jog, kaip matyti iš skundo argumentų, pareiškėjas iš esmės neneigia, kad galimybė išsiskalbti viršutinius drabužius ir juos gauti išdžiovintus pareiškėjui buvo sudaryta, tačiau ši paslauga yra mokama, be to, kaip pareiškėjas teigia, jis nežinodavo, kada ir kur bus perkeliamas ir, ar atiduoti daiktai grįš pareiškėjui būnant dar Lukiškių TI-K. Šiuo aspektu pažymėtina, kad, kaip nustatyta Higienos normos 76:2010 nuostatomis, asmuo vieną kartą per savaitę turintis teisę apatinius drabužius ir patalynę išsiskalbti nemokamai. Tuo tarpu mokamą viršutinių drabužių skalbimą reglamentuoja Lukiškių TI-K direktoriaus 2013-06-20 patvirtintas įsakymas Nr. 1-103 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų viršutinių drabužių skalbimo ir džiovinimo paslaugos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Šio aprašo 11 p. nustato galimybę viršutinius drabužius skalbti ir nemokamai, tačiau tik tuo atveju, jei asmuo sąskaitoje piniginių lėšų neturi. Taigi, kaip matyti, teisės aktai neįpareigoja Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo teikti nuteistiesiems nemokamas viršutinių drabužių skalbimo paslaugas, tuo tarpu byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas kreipėsi į administraciją dėl nemokamo viršutinių drabužių išskalbimo ir jam būtų atsisakyta tokias paslaugas suteikti. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl nežinojimo, kada ir kur bus perkeliamas pareiškėjas, todėl neaišku, ar drabužiai bus pareiškėjui grąžinti, vertintini kaip subjektyvaus pobūdžio ir priklauso išskirtinai nuo pačio pareiškėjo.

Dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su aliarmo signalizacijos mygtuko kamerose nebuvimu pažymėtina, jog pareiškėjas šių argumentų jokiais įrodymais nepagrindė, tuo tarpu atsakovės atstovas nurodė, kad aliarmo mygtukai kamerose yra įrengti.

Kaip nurodė atsakovės atstovas, asmens apžiūra bei kratos atliekami vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2014-09-10 įsakymo Nr. V-362 „Dėl laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“ VIII skyriaus nuostatomis. Tuo tarpu pareiškėjas šiuo aspektu taip pat tik deklaratyviai nurodė, jog pareigūnų elgesys kratų metu buvo neadekvatus teisės aktų nuostatoms. Apie tai, kad dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų pareiškėjas būtų kreipęsis į administraciją, tokių įrodymų byloje nėra pateikta.

Apie tai, kad Lukiškių TI-K patalpose atliekami patalpų valymo ir dezinfekcijos darbai tvirtina byloje pateikta Sutartis sudaryta tarp Lukiškių TI-K ir UAB „Dezinfa“, taip pat Paslaugų teikimo sutartis sudaryta tarp Lukiškių TI-K ir UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo abejoti Lukiškių TI-K įsipareigojimu tinkamai organizuoti Lukiškių TI-K patalpų priežiūrą, siekiant išnaikinti atsiradusius buitinius kenkėjus (tarakonai).

Išnagrinėjus ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad pareiškėjo skundo reikalavimas priteisti neturtinę žalą, susijusią su jo kalinimu pažeidžiant higienos normų reikalavimus, iš dalies yra pagrįstas. Pareiškėjas nepateikė realių įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo nurodytus fizinius ir emocinius sveikatos sutrikimus, kurie, pareiškėjo teigimu būtų pagrindas neturtinei žalai priteisti, tačiau, įvertinus tai, kad pareiškėjas dalį laiko kalėjo kamerose, kuriose jam teko itin mažas plotas, kas, be kita ko, galėjo pareiškėjui sukelti skunde nurodytus negatyvius jausmus, sudaro pagrindą pripažinti, kad pareiškėjui buvo padaryta žala, o atsakovo veiksmų neteisėtumas yra konstatuojamas atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas kalintas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.

Pareiškėjas skundo argumentais prašo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo priteisti 8512 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjo prašoma priteisti piniginė kompensacija neturtinei žalai atlyginti yra akivaizdžiai per didelė, todėl mažintina atsižvelgiant į tai, kad: byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas netinkamomis sąlygomis būtų laikomas sąmoningai ar tyčia, siekiant pažeminti jo orumą, į tai, kad kalinimas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis padarė negrįžtamą poveikį pareiškėjo fizinei ar psichinei sveikatos būklei, o skunde teismui, būtent šiuo aspektu pagrįsdamas neturtinės žalos atlyginimą, pareiškėjas apsiribojo tik abstrakčiais teiginiais, įvertinus tai, kad pareiškėjo būvimo Lukiškių TI-K negalima vertinti, kaip tęstinio, ilgalaikio, ar intensyvaus (pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvykdavo periodiškai ir būdavo apie savaitę laiko, vėliau išvykdavo į kitus pataisos namus), į bendrą šalies ekonominę situaciją (šiai bylai aktualiu laikotarpiu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-19 nutarimu Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ patvirtinta 1000 Lt (kas atitinka 289,62 Eur) minimali mėnesinė alga), pragyvenimo lygį, bei remiantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais prašoma priteisti suma mažintina ir iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, priteistina 320 Eur kompensacija pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 5 p., 127 str.,

nusprendė:

Pareiškėjo M. S. skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti M. S. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo 320 Eur (tris šimtus dvidešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą

Teisėjas Bronius Januška