- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-02-21
- Bylos Nr.
- eI-86-394/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-02159-2016-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Stankevičius, Jarūnė Sedalienė, Laisvutė Kartanaitė
- Atsakovas
- Šiaulių miesto savivaldybės administracijos
- Pareiškėjas
- V. P.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jarūnės Sedalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laisvutės Kartanaitės ir Virginijaus Stankevičiaus,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. P. patikslintą skundą atsakovui Šiaulių miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja V. P. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu ir patikslintu skundu (44-49 b. l.), prašydama panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2016 m. birželio 22 d. sprendimus Nr. 9996 ir Nr. 9998, kuriais pareiškėjai nuo 2016-06-01 nutrauktas šalpos pensijos neįgaliam asmeniui (netekusiam 75-100 procentų darbingumo) ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos mokėjimas, 2016 m. rugpjūčio 31 d. sprendimus Nr. 557 ir 558, kuriais pareiškėjai nustatyta šalpos pensijos neįgaliam asmeniui ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos permoka dėl nedeklaruotos gyvenamosios vietos, panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. rugsėjo 8 d. įsakymą dėl permokėtos sumos išskaitymo iš mokėtinos šalpos pensijos ir priežiūros išlaidų tikslinės kompensacijos iki bus išskaičiuota permokėta 6452,38 Eur suma, įpareigoti atsakovą pareiškėjai nutrauktas šalpos išmokas apskaičiuoti ir išmokėti nuo nutraukimo dienos (2016-06-01) iki šalpos išmokų mokėjimo atnaujinimo (2016-08-03).
Pareiškėjos atstovas patikslintame skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėja 2016-09-03 gavo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus raštą „Dėl V. P. permokėtos šalpos pensijos“, kuriuo atsakovas pareiškėjai pranešė, kad ji, neinformavusi skyriaus, išsiregistravo iš gyvenamosios vietos, nors buvo rašytinai pasižadėjusi apie bet kokius pasikeitimus pranešti skyriui, nuo 2014-09-14 pareiškėja nebuvo deklaravusi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, todėl už laikotarpį nuo 2014-10-01 iki 2016-06-01 šalpos išmokos jai buvo mokamos neteisėtai; permokos dydis yra 6452,38 Eur, permokėta suma išskaitoma iš mokėtinos šalpos išmokos sumos ne daugiau kaip po 20 procentų per mėnesį. Prie šio rašto buvo pridėti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus sprendimai dėl šalpos pensijos ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos mokėjimo nutraukimo, nurodyta, kad nutraukimo priežastis – nedeklaruota gyvenamoji vieta, taip pat Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus sprendimai, kuriais pareiškėjai nustatytos šalpos pensijos ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos permokos. Pareiškėja, pateikusi skundą administraciniam teismui, sužinojo, kad atsakovas 2016-09-09 priėmė įsakymą „Dėl permokėtos sumos išskaitymo“, kuriuo socialinės paramos skyrius įpareigojamas išskaičiuoti po 20 procentų per mėnesį iš pareiškėjos V. P. mokėtinos šalpos pensijos ir priežiūros išlaidų tikslinės kompensacijos, iki bus išskaičiuota permokėta suma. Pareiškėja mano, kad atsakovo priimti sprendimai dėl šalpos išmokų nutraukimo, permokos nustatyto ir permokėtos sumos išskaitymo neteisėti, nepagrįsti ir neteisingi, todėl naikintini, nes priimti neįvertinus visų aplinkybių. Pagrindas skirti ir mokėti šalpos išmokas pareiškėjai yra Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbingumo lygio pažyma Nr. DL-1 Nr. 0111408, kur nurodyta, kad pareiškėjai V. P. nustatytas 20 procentų darbingumo lygis nuo 2006-08-24 iki 2048-08-23 dėl ligos, atsiradusios iki 24 metų amžiaus, diagnozės kodas (duomenys neskelbiami), taip pat Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio nustatymo pažyma Nr. 1789, kur nurodyta, kad pareiškėjai nustatytas specialus nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis nuo 2006-08-24 iki 2048-08-23. Skundžiamų sprendimų priėmimo metu nurodyti pagrindai skirti bei mokėti šalpos išmokas pareiškėjai nebuvo pasibaigę ar pasikeitę. Pareiškėja yra kaltinama, kad neįvykdė Šalpos išmokų įstatymo 19 str. 15 d. reikalavimų, t.y. nepranešė atsakovui apie gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų pasikeitimą, nors apie tokią pareigą buvo pasirašytinai supažindinta. Pareiškėja V. P. 2014 metų laikotarpiu siekė gyventi savarankiškai su broliu T. A., todėl jos pačios sprendimu gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys pareiškėjos mamos V. P. adresu (duomenys neskelbiami) buvo panaikinti. Iš Šiaulių miesto savivaldybės dienos užimtumo centro „Goda“ pateiktos charakteristikos matyti, kad pareiškėjos sugebėjimai labai riboti, moka skaityti, bet teksto prasmės nesuvokia, mėgsta fantazuoti, nesuvokia pinigų vertės, buities darbuose reikalinga pagalba, nes veikla nenuosekli, neracionali, nesukaupia dėmesio, užmarši, išsiblaškiusi, norėtų demonstruoti savarankiškumą, bet sugebėjimai neatitinka norų. 2016-09-29 medicininiame pažymėjime nurodyta, kad V. P. konstatuotos nepatikslintos chromosominės anomalijos. Atsižvelgus į nustatytas diagnozes, reikalauti iš pareiškėjos adekvatumo deklaruojant gyvenamąją vietą bei informuojant apie duomenų pasikeitimą yra neteisinga ir nesąžininga. Pareiškėja nėra pripažinta neveiksnia, jai nėra nustatyta globa, nėra skirtas globėjas, todėl pareiškėjai esant pilnametei jos motina V. P. neturi teisinio pagrindo vykdyti globėjo funkcijų bei teikti atitinkamus dokumentus. Nors tiek įstatymas, tiek Šalpos išmokų skyrimo ir mokėjimo nuostatai numato, kad visus dokumentus, susijusius su šalpos išmokų skyrimu, turi pateikti pareiškėjas, tačiau Nuostatų 22 p. nurodyta, kad jeigu prie prašymo pridėti ne visi dokumentai, savivaldybės administracija per 5 darbo dienas nuo prašymo įregistravimo savivaldybės administracijoje privalo pranešti pareiškėjui, kokie dokumentai turi būti pateikti papildomai, o jeigu asmuo dėl savo ligos, sveikatos būklės ar kitų priežasčių negali pateikti visų reikiamų dokumentų, savivaldybės administracija pareikalauja trūkstamų dokumentų iš kompetentingų institucijų ar įstaigų. Laikytina, kad šis Nuostatų reikalavimas turėtų būti taikomas ir tais atvejais, kada jau paskyrus šalpos išmokas iškyla poreikis teikti papildomus dokumentus. Taigi šiuo konkrečiu atveju atsakovas nepareikalavo pasikeitusių duomenų pateikimo nei iš pačios pareiškėjos, nei iš jos motinos, nesurinko jų pats iš kitų institucijų, o priėmė formalius sprendimus nutraukti šalpos išmokų mokėjimą bei nustatyti permoką. Pareiškėja neteikė gyvenamosios vietos deklaravimo įstaigai pranešimo apie savo išvykimą iš Lietuvos Respublikos, todėl nebuvo pagrindo vertinti jos, kaip ne nuolatinės Lietuvos Respublikos gyventojos. Pareiškėja teigia, kad nuolat gyveno Lietuvos Respublikoje ir teisės gauti šalpos išmokas permokos nustatymo laikotarpiu nuo 2014 m. spalio iki 2016 m. gegužės mėn. nebuvo praradusi, šias aplinkybes patvirtina pareiškėjos teikiami medicininiai dokumentai apie tai, kad nurodytu laikotarpiu pareiškėjai buvo teikiamos medicininės paslaugos Šiaulių m., banko sąskaitos išrašas, iš kurio matosi, kad minimu laikotarpiu pareiškėja apsipirkinėjo Šiaulių m., Daugiabučio namo (duomenys neskelbiami) savininkų bendrijos pažyma apie tai, kad pareiškėja gyveno šiuo adresu. Atsakovas netinkamai vertino Šalpos išmokų įstatymo tikslus, netinkamai taikė šio įstatymo nuostatas, pareiškėjos atžvilgiu priėmė neteisingus individualius administracinius aktus ir nuo 2016-06-01 paliko pareiškėją be pragyvenimo lėšų. Pareiškėjai deklaravus gyvenamąją vietą iš naujo, jai šalpos išmokų mokėjimas buvo atnaujintas tik nuo 2016-08-03.
Atsiliepimas
Atsakovas Šiaulių miesto savivaldybės administracija su patikslintu skundu nesutinka, prašo atmesti, kaip nepagrįstą. Atsiliepime (54-56 b. l.) bei atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjai V. P. nuo 2006 m. rugpjūčio 24 d. buvo paskirta ir mokama šalpos pensija neįgaliajam (netekusiam 75-100 procentų darbingumo (I gr. invalidui) ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija. Valstybinių šalpos išmokų įstatymo 1 str. 3 ir 4 dalyse nurodoma, kad šis įstatymas taikomas tik nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantiems asmenims, o nuolat gyvenančiais asmenimis laikomi Lietuvos Respublikos piliečiai, kurių duomenys apie gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, o neturinčių gyvenamosios vietos – duomenys apie savivaldybę, kurioje jie gyvena, yra įrašyti į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą. Įstatymo 19 str. 15 dalyje nurodyta, kad šalpos išmokos gavėjas privalo pranešti savivaldybės administracijai apie aplinkybes, turinčias įtakos šalpos išmokos dydžiui ar mokėjimui, per 10 dienų nuo šių aplinkybių atsiradimo dienos; jei šalpos išmokos gavėjas apie tokias aplinkybes laiku nepraneša, dėl to permokėtos šalpos išmokų sumos iš gavėjo išieškomos savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu. Vadovaujantis LR gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 10 str. 1 d., per 7 dienas pareiškėja privalėjo deklaruoti naują gyvenamąją vietą, tačiau to nepadarė. Prašymą panaikinti V. P. gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis Šiaulių miesto savivaldybės administracijos kanceliarijai 2014-09-01 pateikė V. P., nurodė, kad dukra kartu negyvena nuo 2014-07-01, prie prašymo pridėjo 2014-08-28 DNSB (duomenys neskelbiami) buhalterės pažymą apie (duomenys neskelbiami) bute gyvenančius asmenis. 2014-09-01 buvo gautas pačios pareiškėjos prašymas – sutikimas dėl gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo, kuriame ji nurodė, jog gyvena kitu adresu. Šio prašymo ir prie jo pridėtų dokumentų pagrindu V. P. deklaravimo duomenys adresu (duomenys neskelbiami) buvo panaikinti. V. P. neinformavo Socialinės paramos skyriaus, kad išsiregistravo iš gyvenamosios vietos, nors rašytinai pasižadėjo apie bet kokius pasikeitimus pranešti Socialinės paramos skyriui. Nuo 2014 m. rugsėjo 14 d. pareiškėja nedeklaravo gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, todėl už laikotarpį nuo 2014-10-01 iki 2016-06-01 šalpos išmokos buvo mokėtos neteisėtai, o permokos dydis susidarė 6452,38 Eur. Permokėta suma išskaitoma iš mokėtinos šalpos išmokos sumos, ne daugiau kaip po 20 procentų per mėnesį.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos patikslintas skundas tenkintinas visiškai.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo socialinės paramos skyriaus priimtų sprendimų nutraukti pareiškėjai šalpos išmokų – šalpos pensijos ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos mokėjimą, nustatyti šių šalpos išmokų permokas bei atsakovo direktoriaus įsakymo dėl permokėtos sumos išskaitymo iš pareiškėjai mokamų šalpos išmokų teisėtumo ir pagrįstumo.
Valstybinių šalpos išmokų skyrimo ir mokėjimo sąlygas bei tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymas (toliau – Įstatymas) ir Valstybinių šalpos išmokų skyrimo ir mokėjimo nuostatai (toliau – Nuostatai), patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 29 d. nutarimu Nr. 346. Įstatymo 1 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodyta, kad įstatymas taikomas nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantiems asmenims, o nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis laikomi Lietuvos Respublikos piliečiai, kurių duomenys apie gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, o neturinčių gyvenamosios vietos – duomenys apie savivaldybę, kurioje jie gyvena, yra įrašyti į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą. Įstatymo 3 straipsnis reglamentuoja šalpos išmokų rūšis, kurioms priskiriamos ir šalpos pensijos bei slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos. Pagal Įstatymo 18 straipsnį šalpos išmokas skiria ir moka savivaldybių administracijos, vadovaudamosi šiuo įstatymu ir Vyriausybės patvirtintais Valstybinių šalpos išmokų skyrimo ir mokėjimo nuostatais. Įstatymo 19 straipsnio 15 dalyje nurodyta, kad šalpos išmokos gavėjas <.....> privalo pranešti savivaldybės administracijai apie aplinkybes, turinčias įtakos šalpos išmokos dydžiui ar mokėjimui, per 10 dienų nuo šių aplinkybių atsiradimo dienos; savivaldybės administracija privalo pranešti šalpos išmokos gavėjui <.....>, kokios aplinkybės turi įtakos šių išmokų mokėjimui; jei šalpos išmokos gavėjas <.....> apie tokias aplinkybes savivaldybės administracijai laiku nepraneša ir dėl to permokama šalpos išmoka, permokėta suma iš gavėjo išieškoma savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu. Nuostatų 5 punkte nurodoma, kad asmens gyvenamoji vieta – tai Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų nustatyta tvarka asmens deklaruota gyvenamoji vieta arba ta asmens gyvenamoji vieta, kuri pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas pripažįstama jo nuolatine gyvenamąja vieta ar gyvenamąja vieta; Nuostatų 39 punktas numato, kad šalpos išmoka mokama pagal šalpos išmokos gavėjo deklaruotą ar nuolatinę gyvenamąją vietą ar gyvenamąją vietą, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena.
Byloje esančių duomenų pagrindu nustatyta, kad Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pareiškėjai V. P., gim. (duomenys neskelbiami) nuo 2006-08-24 iki 2048-08-23 nustatė 80 procentų netekto darbingumo lygį, darbingumo lygio priežastis – 27.2. (ligos arba būklės, atsiradusios iki 24 metų), diagnozės kodas pagal TLK-10 – (duomenys neskelbiami), pagrindas – 2006-11-30 darbingumo lygio vertinimo aktas Nr. 1789 (15-16 b. l.). 2006 m. lapkričio 30 d. pažyma Nr. SK-1283 patvirtina, kad pareiškėjai nuo 2006-08-24 iki 2048-08-23 nustatytas ir specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis (17 b. l.). 2014 m. rugsėjo 1 d. pareiškėjos motina V. P. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos kanceliarijai pateikė prašymą panaikinti V. P. deklaravimo duomenis adresu (duomenys neskelbiami) nurodė, kad dukra su ja nebegyvena nuo 2014-07-01, kartu su prašymu pateikė Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą apie buto, esančio (duomenys neskelbiami) priklausymą jai nuosavybės teise ir Daugiabučio namo savininkų bendrijos (duomenys neskelbiami) 2014-08-28 pažymą, kurioje nurodyta, kad bute Nr. 4 gyvena tik V. P. (70-72 b. l.). Tą pačią 2014-09-01 V. P. užpildė prašymą – sutikimą, kuriame nurodyta, kad ji sutinka, jog būtų panaikinti gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys iš adreso (duomenys neskelbiami), nes gyvena adresu (duomenys neskelbiami), butas nuomojamas, savininkas nedeklaruoja (73 b. l.). 2016 m. birželio 22 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos socialinės paramos skyrius raštu kreipėsi į Valstybės įmonę Registrų centras, prašydamas pateikti duomenis apie tai, kur buvo deklaravę gyvenamąją vietą nurodyti asmenys, tame tarpe ir V. P., laikotarpiu nuo 2010-06-01 iki rašto pateikimo dienos (57 b. l.). Valstybės įmonė Registrų centras pateikė 2016-06-27 Gyventojų registro pažymą apie asmens duomenis, kurioje nurodė, kad V. P. laikotarpiu nuo 2010-06-01 iki 2014-09-14 gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbiami), gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys panaikinti savininko prašymu, naujos gyvenamosios vietos nedeklaravo (58-59 b.l.). Šiaulių miesto savivaldybės administracijos socialinės paramos skyrius 2016 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. 9996 ir sprendimu Nr. 9998 nuo 2016-06-01 nutraukė V. P. šalpos pensijos bei priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos mokėjimą, nutraukimo priežastis – nedeklaruota gyvenamoji vieta, 2016 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. 557 ir sprendimu Nr. 558 nustatė V. P. 4301,59 Eur šalpos pensijos ir 2150,79 Eur priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos permoką už laikotarpį nuo 2014 m. spalio mėn. iki 2016 m. gegužės mėn. (60-63 b.l.). 2016 m. rugsėjo 8 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius įsakymu Nr. A-1159 įpareigojo socialinės paramos skyrių išskaičiuoti po 20 procentų per mėnesį iš V. P. mokėtinos šalpos pensijos neįgaliajam ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos, iki bus išskaičiuota permokėta 6452,38 Eur suma (68 b. l.).
Teismas, nagrinėjantis administracines bylas dėl individualių administracinių aktų panaikinimo, yra įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektai neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus (ABTĮ 3 straipsnio 2 dalis).
Skundžiami Šiaulių miesto savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus sprendimai, kuriais nutarta nutraukti šalpos išmokų mokėjimą ir apskaičiuoti jų permoką, Viešojo administravimo įstatymo bei Administracinių bylų teisenos įstatymo požiūriu yra individualūs administraciniai aktai, kuriems taikomi Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnyje nustatyti reikalavimai. Pagal VAĮ 8 straipsnio 1 dalį individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos pareigos, sprendimai turi būti pasirašyti jį priėmusios institucijos vadovo ar įgalioto asmens.
Ginčijamuose 2016-06-22 sprendimuose Nr. 9996 ir 9998 dėl šalpos pensijos ir priežiūros išlaidų tikslinės kompensacijos mokėjimo nutraukimo nenurodyta, kokiu įstatymu ar kokiais poįstatyminiais aktais vadovaujantis jie priimti, šie sprendimai pasirašyti socialinių išmokų poskyrio vedėjos ir vyresniosios socialinių išmokų specialistės. Valstybinių šalpos išmokų įstatymo 19 straipsnio 15 punkte kalbama tik apie permokėtos šalpos išmokos išieškojimą tuo atveju, jeigu šalpos išmokos gavėjas laiku nepranešė apie aplinkybes, turinčias įtakos šalpos išmokos dydžiui. Įstatymo 21 straipsnyje nurodyta, kad šalpos išmoka mokama tol, kol gavėjas nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje; šalpos išmokos gavėjui persikėlus nuolat gyventi į kitą valstybę, paskirtos išmokos mokėjimas nutraukiamas nuo kito mėnesio; šalpos išmokos mokėjimas nutraukiamas ir pasibaigus šalpos išmokos mokėjimo terminui. Taigi darytina išvada, kad Šalpos išmokų įstatymo pagrindu šalpos išmokų mokėjimas gali būti nutrauktas tik jų gavėjui persikeliant nuolat gyventi į kitą valstybę arba pasibaigus šalpos išmokų mokėjimo terminui. Be to, tiek Įstatymo 18 straipsnyje, tiek Nuostatų 3 punkte numatyta, kad šalpos išmokas skiria ir moka savivaldybės administracija, Nuostatų 23 punkte nurodyta, kad šalpos išmokos skiriamos savivaldybės administracijos direktoriaus (jo pavaduotojo) arba jo įgalioto savivaldybės administracijos tarnautojo sprendimu, 26 punkte numatyta, kad įstatymų nustatyta tvarka skundžiami savivaldybės administracijos direktoriaus (jo pavaduotojo) arba savivaldybės administracijos tarnautojo sprendimai šalpos išmokų skyrimo ir mokėjimo klausimais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad sąvoka skirti išmoką nėra tapati sąvokai nutraukti išmokos mokėjimą (LVAT 2008 m. birželio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-63-873/2008). Atsakovas nepateikė į bylą dokumentų, patvirtinančių, kad socialinių išmokų poskyrio vedėja ir vyresnioji socialinių išmokų specialistė turi teisę (administracijos direktoriaus išduotą įgaliojimą) priimti sprendimus nutraukti šalpos išmokų mokėjimą. Sprendimuose dėl mokėjimo nutraukimo nurodyta išmokų mokėjimą nutraukti nuo 2016-06-01, priežastis – nedeklaruota gyvenamoji vieta, nors iš byloje esančių duomenų matosi, kad V. P. deklaravimo duomenys panaikinti 2014-09-14 (39 b. l.). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, toks motyvų išdėstymas negali būti pripažintas adekvačiu, aiškiu ir pakankamu, byloje nėra duomenų, kad sprendimai priimti asmens, turinčio teisę tokius sprendimus priimti, todėl skundžiami Šiaulių miesto savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus 2016-06-22 sprendimai Nr. 9996 ir Nr. 9998 dėl šalpos išmokų mokėjimo nutraukimo pripažintini neatitinkančiais Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir naikintini kaip neteisėti ir nepagrįsti.
Kitais atsakovo sprendimais, kuriuos skundžia pareiškėja (2016 m. rugpjūčio 31 d. Nr. 557 ir 558 „Dėl permokos nustatymo“), jai nustatyta 4301,59 Eur šalpos pensijos permoka ir 2150,79 Eur priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos permoka (62-63 b. l.). Sprendimuose nurodytas permokėtos išmokos pavadinimas, permokos laikotarpis (2014-10 – 2016-05), permokos priežastis (nedeklaruota gyvenamoji vieta), permokos suma ir permokos nustatymo pagrindas – Lietuvos Respublikos Valstybinių šalpos išmokų įstatymas 1994 m. lapkričio 29 d. Nr. I-675 (su pakeitimais), nurodyta, kad išmoką nustatė socialinės paramos skyriaus vyresnioji socialinių išmokų specialistė J. K.. Prie sprendimų nėra jokių aiškinamųjų raštų, iš kurių būtų galima matyti, kaip paskaičiuotos permokos, sprendimuose nenurodytas konkretus Įstatymo ar Nuostatų straipsnis ar punktas, kurio pagrindu paskaičiuotos permokos, nenurodyta, koks asmuo priėmė sprendimus, nėra sprendimus priėmusio asmens parašo. Atsakovas atsiliepime ir atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad šios permokos susidarė, nes šalpos išmokos per laikotarpį nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2016 m. gegužės 31 d. buvo mokamos nepagrįstai; pareiškėja nedeklaravo savo gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neinformavo Socialinės paramos skyriaus, kad išsiregistravo iš gyvenamosios vietos, nors rašytinai pasižadėjo apie bet kokius pasikeitimus pranešti Socialinės paramos skyriui. Atsakovas šiuos savo teiginius grindžia Šalpos išmokų įstatymo 1 straipsnio 3 ir 4 dalimis, kuriose nurodyta, kad Įstatymas taikomas tik Lietuvos Respublikoje gyvenantiems asmenims, o tokiais laikomi Lietuvos Respublikos piliečiai, kurių duomenys apie gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, o neturinčių gyvenamosios vietos – duomenys apie savivaldybę, kurioje jie gyvena, yra įrašyti į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą, bei 19 straipsnio 15 dalimi, kurioje nurodyta, kad šalpos išmokos gavėjas privalo pranešti savivaldybės administracijai apie aplinkybes, turinčias įtakos šalpos išmokos dydžiui ar mokėjimui, per 10 dienų nuo šių aplinkybių atsiradimo dienos, jeigu išmokos gavėjas laiku nepraneša ir dėl to permokama šalpos išmoka, permokėta suma iš gavėjo išieškoma savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu. Tačiau to paties 19 straipsnio 15 dalyje įtvirtinta ir savivaldybės administracijos pareiga pranešti šalpos išmokos gavėjui, kokios aplinkybės turi įtakos šių išmokų mokėjimui. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas šią savo pareigą įvykdė tinkamai, be to, nors atsakovas teigia, kad V. P. buvo rašytinai pasižadėjusi apie bet kokius pasikeitimus pranešti socialinės paramos skyriui, nepateikia šį teiginį įrodančių dokumentų. Vertinant šį atsakovo teiginį, reikia atsižvelgti į pareiškėjai nustatytas ligos diagnozes, į jos sugebėjimą suvokti atliekamų veiksmų reikšmę. Pareiškėjos teisę į šalpos išmokas patvirtina Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos išduotos darbingumo lygio pažyma ir specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio nustatymo pažyma (15-17 b. l.), iš kurių matosi, kad pareiškėja yra netekusi 80 procentų darbingumo dėl ligos (duomenys neskelbiami) toks darbingumo lygis ir nuolatinės priežiūros poreikis nustatytas iki 2048-08-23, taigi šalpos išmokų mokėjimo terminas nėra pasibaigęs ir pagrindas mokėti tokio pobūdžio išmokas nėra išnykęs. Nuostatų 39 punkte numatyta, kad šalpos išmokos mokamos pagal išmokos gavėjo deklaruotą ar nuolatinę gyvenamąją vietą ar gyvenamąją vietą, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena, taigi Nuostatai įsakmiai nereikalauja, kad šalpos išmokų gavėjo gyvenamoji vieta būtinai būtų deklaruota gyventojų registre. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja, 2014-09-01 užpildžiusi prašymą-sutikimą dėl gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo, nurodė, kad gyvena nuomojamame bute adresu (duomenys neskelbiami) (73 b. l.), pareiškėja 2014 – 2016 m. gydėsi (duomenys neskelbiami) gydymo įstaigoje (18, 24-25 b. l.), nuo 2003 metų lanko Šiaulių miesto savivaldybės dienos užimtumo centrą „Goda“ (20 b. l.), iš savo banko sąskaitos 2014-2016 metais pastoviai nuiminėjo grynuosius pinigus Šiaulių mieste esančiuose bankomatuose, apsipirkinėjo Šiaulių m. parduotuvėse (26-34 b. l.), taigi iš pateiktų dokumentų matosi, kad pareiškėja iš Lietuvos nebuvo išvykusi ir pastoviai gyveno Šiaulių mieste. Taigi nėra pagrindo teikti, kad šalpos išmokos per laikotarpį nuo 2014-09-14 iki 2016-05-31 pareiškėjai buvo mokamos nepagrįstai ir dėl to susidarė nurodyto dydžio permokos. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atsakovo 2016 m. rugpjūčio 31 d. sprendimai Nr. 557 ir 558 „Dėl permokos nustatymo“ naikintini, kaip neteisėti ir nepagrįsti.
Prašomu panaikinti 2016 m. rugsėjo 8 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-1159 „Dėl permokėtos sumos išskaitymo“ socialinės paramos skyrius įpareigotas išskaičiuoti po 20 procentų per mėnesį iš V. P. mokėtinos šalpos pensijos ir priežiūros išlaidų tikslinės kompensacijos, iki bus išskaičiuota permokėta 6452,38 Eur suma (68 b. l.). Įsakymas priimtas vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 2 punktu, Valstybinių šalpos išmokų įstatymo 19 straipsnio 15 dalimi, 23 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsižvelgus į socialinės paramos skyriaus vedėjos 2016-09-05 aiškinamąjį raštą (teismui nepateiktas). Įstatymo 19 straipsnio 15 dalyje nurodyta, kad jei šalpos išmokos gavėjas apie aplinkybes, turinčias įtakos šalpos išmokos dydžiui ar mokėjimui, laiku nepraneša savivaldybės administracijai ir dėl to permokama šalpos išmoka, permokėta suma iš gavėjo išieškoma savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu, 23 straipsnio 2 dalies 1 punkte sakoma, kad iš šalpos išmokos gavėjui išmokėtinos sumos išskaitoma tol, kol visiškai padengiamos išieškomos sumos; išskaitant permokėtas sumas įstatymo 19 straipsnio 15 dalyje numatytu atveju – ne daugiau kaip 20 procentų išmokėtinos šalpos išmokos sumos per mėnesį. Šis administracijos direktoriaus įsakymas pagrįstas teisės aktų normomis, pakankamai aiškiai suformuluotos nustatytos pareigos, įsakymas pasirašytas turinčio teisę jį priimti asmens, tik nenurodyta apskundimo tvarka, tačiau nustačius, kad šalpos išmokų permokos nustatytos nepagrįstai ir panaikinus socialinės paramos skyriaus sprendimus dėl permokos nustatymo, naikintinas ir administracijos direktoriaus įsakymas dėl permokėtų sumų išskaitymo.
Pareiškėja prašo įpareigoti atsakovą nutrauktas šalpos išmokas apskaičiuoti ir išmokėti nuo nutraukimo dienos (2016-06-01) iki šalpos išmokų mokėjimo atnaujinimo (2016-08-03). Nustačius, kad šalpos išmokų mokėjimas pareiškėjai buvo nutrauktas nepagrįstai ir jų mokėjimas atnaujintas tik nuo 2016-08-03, šis pareiškėjos prašymas tenkintinas.
ABTĮ 42 straipsnis numato, kad jeigu proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas savo iniciatyva, gavęs iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos išlaidas, išsprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimą, mutatis mutandis taikydamas ABTĮ 40 ir 41 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias išlaidų atlyginimą. Iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėjai V. P. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2016 m. rugsėjo 26 d. sprendimu suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų jos išlaidų, ir paskirtas advokatas Z. B. administracinėje byloje dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus 2016-08-31 sprendimo apskundimo rengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant pareiškėją pirmos instancijos teisme (35-36 b. l.). Į bylą pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2017 m. sausio 30 d. pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų Nr. (2.19.) NTP-7-1230 (83 b. l.), iš kurios matosi, kad valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų (advokato užmokestis) suma sudaro 150,54 Eur.
Už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokamo užmokesčio dydžiai nustatyti Advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 69 (toliau – ir Taisyklės; redakcija, galiojanti nuo 2015 m. sausio 1 d.). Iš Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos matyti, jog valstybės patirtos išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą apskaičiuotos vadovaujantis Taisyklių 4 punktu, todėl darytina išvada, jog advokatas Z. B. yra nuolat antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas. Iš Taisyklių 5 punkto nuostatų matyti, jog apskaičiuojant advokatams, kurie nuolat teikia antrinę teisinę pagalbą, mokamą užmokestį vertinamas faktinis antrinės teisinės pagalbos teikimo laikas, ir pagal 6 punktą vienos profesinio darbo valandos užmokesčio dydis prilyginamas 1 UBD (užmokesčio už antrinę teisinę pagalbą bazinis dydis, nuo 2015 m. sausio 1 d. lygus 11,58 Eur). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsnio 12 dalis numato, jog kai įstatymų nustatytais atvejais antrinės teisinės pagalbos išlaidos turi būti išieškomos ar grąžinamos į valstybės biudžetą, antrinę teisinę pagalbą teikiantys advokatai privalo pateikti tarnybai prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo ir duomenis apie apskaičiuotas antrinės teisinės pagalbos išlaidas pateikti teismui procesą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Vertinant ABTĮ 42 straipsnio ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsnio 12 dalies nuostatas, teisėjų kolegija konstatuoja, jog valstybei priteistinų išlaidų dydžio apskaičiavimas yra valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pareiga, todėl teismas neturi pagrindo abejoti Šiaulių tarnybos pateiktoje pažymoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų apskaičiuotų dydžių pagrįstumu. Tokios nuostatos laikosi ir LVAT savo praktikoje (pvz., 2014 m. lapkričio 25 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-1307/2014; 2014 m. spalio 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A143-1486/2014). Pareiškėjos skundas patenkintas visiškai, jai paskirta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba apmokant 100 procentų jos išlaidų dalį, todėl vadovaujantis ABTĮ 42 straipsnio 1 dalimi, valstybės naudai iš atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos priteistina 150,54 Eur išlaidų atlyginimas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos V. P. skundą tenkinti visiškai.
Panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2016 m. birželio 22 d. sprendimus Nr. 9996 ir Nr. 9998 dėl šalpos pensijos ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos mokėjimo nutraukimo.
Panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2016 m. rugpjūčio 31 d. sprendimus Nr. 557 ir Nr. 558, kuriais pareiškėjai nustatyta šalpos pensijos neįgaliam asmeniui ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos permoka.
Panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. rugsėjo 8 d. įsakymą Nr. A-1159 „Dėl permokėtos sumos išskaitymo“.
Įpareigoti atsakovą pareiškėjai nutrauktas šalpos išmokas apskaičiuoti ir išmokėti nuo nutraukimo dienos (2016-06-01) iki šalpos išmokų mokėjimo atnaujinimo (2016-08-03).
Priteisti iš atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos valstybės naudai 150,54 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimą priėmusį teismą.