Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. T. skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas kreipiasi į teismą prašydamas panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2023-06-21 įsakymą, kuriuo pareiškėjui G. T. skirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas keliamas dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2023-06-21 įsakymo, kuriuo pareiškėjui G. T. skirta tarnybinė nuobauda – pastaba, teisėtumo.

Bylos medžiaga nustatyta, kad Dokumentų valdymo bendrojoje informacinėje sistemoje (toliau – DBSIS) 2023-04-24 buvo registruotas PPT viršininko T. B. tarnybinis pranešimas, Nr. BDR-1483, kuriame nurodyta, kad 2023-04-27 00:17 val. PPT iš Bendrojo pagalbos centro gautas pranešimas (Reg. Nr. 51003) dėl statomų tinklų Jurbarko r. sav. teritorijoje. Pagal 2023-04-19 DBSIS sistemoje registruotą būdravimo grafiką Nr. ADP7-480 („B 3031*29/3 Kauno regiono veiklos teritorija 2023m. BALANDIS/KOREGUOTA 2023.04.18“), Raseinių aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkas G. T. 2023-04-27 nuo 00:00 val. iki 08:00 val. būdravo ir turėjo būti pasirengęs pradėti vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, tačiau, bandant su juo susisiekti ir perduoti pranešimą, 2023-04-27 00:21 val. neatsiliepė į telefoninį PPT pareigūnų skambutį, taip pat neperskambino į PPT. Tokiu būdu nebuvo užtikrinti Aplinkos ministro 2014 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. D1-835 (Suvestinė redakcija nuo 2019-04-09) patvirtinto „Laiko, kada aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas turi būti pasirengęs vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, nustatymo, pranešimų, susijusių su aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimais, priėmimo, perdavimo ir reagavimo į juos tvarkos aprašo“ 12 p. ir 12.1 p. reikalavimai „12. Pareigūnas, vykdantis pasyvųjį budėjimą namuose, privalo: 12.1. atsiliepti į AAD pranešimų priėmimo padalinio telefoninius skambučius. Į praleistus skambučius atsakyti (perskambinti) nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 15 minučių nuo jų gavimo;“.

Atlikus tarnybiniame pranešime nurodytų aplinkybių bei papildomai gautos informacijos analizę buvo nustatyta, kad G. T. pagal 2023-04-19 būdravimo grafiką (registracijos Nr. ADP7-480, „B 3031*29/3 Kauno regiono veiklos teritorija 2023 m. BALANDIS/KOREGUOTA 2023.04.18“) 2023-04-27 nuo 00:00 val. iki 08:00 val. privalėjo būdrauti (vykdyti pasyvųjį budėjimą namuose). 2023-04-27 00:17 val. PPT iš Bendrojo pagalbos centro gavo pranešimą (Reg. Nr. 51003) dėl statomų tinklų Jurbarko r. sav. Teritorijoje. 2023-04-27 00: val. 21 min. bandant susisiekti su būdraujančiu pareigūnu – G. T., pastarasis į skambučius neatsiliepė, taip pat neperskambino į PPT. PPT susisiekė su kitu būdraujančiu pareigūnu V. J. ir į pranešimą reaguoti buvo nurodyta jam.

V. J. po gauto PPT pranešimo, 2023-04-27 00 val. 26 min. skambino G. T., tačiau su juo susisiekti nepavyko, skambinant tiek į tarnybinį, tiek į asmeninį mobiliojo ryšio telefoną. Buvo susisiekta su R. N., kuri gavo įpareigojimą vykti kartu su V. J.. Į įvykio vietą pagal PPT gautą pranešimą Nr. 51003 išvyko du Departamento darbuotojai – V. J., su tarnybiniu automobiliu Subaru Legacy, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) (išvyko 2023-04-27 01 val. 12 min., iš Maironio g. 7, Raseiniai) ir R. N., su tarnybiniu automobiliu Tiguan (duomenys neskelbtini) (išvyko 2023-04-27 00 val. 58 min. iš Santakos g. 4, Kaunas).

G. T. tiesioginė vadovė J. S. 2023-05-23 elektroniniu paštu informavo, kad mano, jog G. T. 2023-04-27 dirbo visą darbo dieną, nebuvo informuota, kad jis serga. 2023-04-27 darbo valandų laikotarpyje apie jo ligą ji informuota nebuvo nei telefonu, nei elektroniniu paštu. G. T. ją informavo 2023-04-27 16 val. 33 min., kad serga ir turi nedarbingumo pažymėjimą, o paskambinęs 2023-04-27 16 val. 59 min., pranešė apie nedarbingumą ir, kad naktį negirdėjo PPT skambučio, kadangi blogai jautėsi, buvo išgėręs vaistų ir tikriausiai giliai įmigo. Tiesioginė vadovė visą 27-osios darbo dienos laikotarpį nebuvo informuota apie jo ligą ir neatsiliepimą PPT.

Pokalbio metu J. S. nurodė, kad paklaususi G. T., ar jis pranešė PPT, kad negali budėti pasyviai ir serga bei rekomendavo pranešti PPT, kad negalės pasyviai budėti. Klausė, kodėl jis jos neinformavo apie neatsilieptą PPT skambutį telefonu. G. T. nieko neatsakė, tik pasakė, kad taip jau atsitiko, vedžiojo šunį ir striukėje kolidoriuje paliko telefoną ir negirdėjo PPT ir V. J. skambučių.

Buvo surašytas Pranešimas dėl galimo tarnybinio nusižengimo (2023-05-15, reg. Nr. TNT-47), kuriame G. T. nurodytas jo galimai įvykdytas tarnybinis nusižengimas ir pasiūlyta per 5 darbo dienas pateikti paaiškinimą dėl galimo tarnybinio nusižengimo. Susipažinęs su įteiktu pranešimu dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo G. T. 2023-05-22 pateikė paaiškinimą (cituojama): „Nesutinku su pranešime nurodytais galimo tarnybinio nusižengimo kaltinimais. Informuoju, kad 2023 m. balandžio 27 – 28 d. dėl ligos turėjau nedarbingumo pažymėjimą. Apie tai informavau tiesioginį vadovą. 2023 m. balandžio 27 d. buvo koreguotas pasyvaus budėjimo grafikas. Taip pat pažymiu, kad esu Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos narys.“

Atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad pareiškėjas, pirmiau aprašytais veiksmais (neveikimu), pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-10-10 įsakymu Nr. D1-835 „Dėl laiko, kada aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas turi būti pasirengęs vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, nustatymo, pranešimų, susijusių su aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimais, priėmimo, perdavimo ir reagavimo į juos tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Laiko, kada aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas turi būti pasirengęs vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, nustatymo, pranešimų, susijusių su aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimais, priėmimo, perdavimo ir reagavimo į juos tvarkos aprašo (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018-06-13 įsakymo Nr. 506 redakcija) 12.1 papunktį, kuriuo nustatyta, kad pareigūnas, vykdantis pasyvųjį budėjimą namuose, privalo atsiliepti į Departamento pranešimų priėmimo padalinio telefoninius skambučius, o į praleistus skambučius atsakyti (perskambinti) nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 15 minučių nuo jų gavimo, bei Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalį, kuria nustatyta, kad valstybės tarnautojai privalo laikytis Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų (1 punktas), laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (6 punktas) ir Įsakymu paskirta Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatyta tarnybinė nuobauda – pastabą.

Pareiškėjas nesutikęs su Įsakymu, su skundu kreipėsi į teismą.

Ginčas byloje keliamas dėl paskirtos nuobaudos pagrįstumo, todėl sprendžiant, ar Įsakymu skirta nuobauda buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, ar Išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas padarė veiką (ir kokią konkrečiai), kurioje yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-03-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A-438-384/2013, 2018-11-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1372-662/2018 ir kt.).

Aiškindamas tarnybinio nusižengimo sampratą, apeliacinės instancijos teismas ne kartą konstatavo, kad tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-12-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A-520-3015/2012; 2017-05-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2766-438/2017 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas administracinių teismų praktiką ne kartą yra pažymėjęs, jog tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus – pažeidimo padarymo faktą, jį padariusį valstybės tarnautoją, pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltę (žr. pvz., 2008-05-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-845/2008; 2011-11-14 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-63-2967/2011 ir kt.). Pažymėtina, kad teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis, tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas (jei nustatomas) valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas, visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis (žr., pvz. 2018-05-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A-689-552/2018); tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tiriamo valstybės tarnautojo nusižengimo faktą, jo kaltę, patikrinti valstybės tarnautojo paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje tarnybinio nusižengimo išvadoje, kurioje būtina tarnybinį nusižengimą dar pagrįsti įrodymais, nurodant jo padarymo aplinkybes ir priežastis, dėl nusižengimo atsiradusias pasekmes, tarnautojo kaltę ir kitas reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., 2018-05-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A-689-552/2018).

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad pareiškėjo ginčijamas Įsakymas yra priimtas, atsižvelgiant į Departamento Vidaus tvarkymo skyriaus tarnybinio patikrinimo išvadą, kuri, kaip minėta, laikytina neatskiriama skundžiamo Įsakymo dalimi. Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių kilęs dėl to, ar egzistavo atsakovo Išvadoje nurodyti nuobaudos skyrimo pareiškėjui pagrindai. Atsakovo teigimu, pareiškėjas 2023-04-27 nuo 00.00 val. iki 08.00 val. pagal sudarytą grafiką būdravo ir turėjo būti pasirengęs pradėti vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, tačiau gavus atitinkamą pranešimą ir bandant su pareiškėju susisiekti ir perduoti pranešimą, pareiškėjas 2023-04-27 00.21 val. neatsiliepė į telefoninį PPT pareigūnų skambutį, taip pat neperskambino į PPT. Tokiu būdu, atsakovo teigimu, nebuvo užtikrinti Aprašo 12 punkto ir 12.1 papunkčio reikalavimai, kad pareigūnas, vykdantis pasyvųjį budėjimą namuose, privalo atsiliepti į AAD pranešimų priėmimo padalinio telefoninius skambučius. Į praleistus skambučius atsakyti (perskambinti) nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 15 minučių nuo jų gavimo. Tuo tarpu pareiškėjas skunde teismui nurodo, kad jis 27, 28 dienomis dėl ligos turėjo nedarbingumą, apie nedarbingumą 2023-04-27 informavo tiesioginį vadovą. Be to nurodo, kad nuobauda už padarytą pažeidimą per griežta.

Aprašas reglamentuoja pranešimų priėmimo ir reagavimo į juos Departamente bendruosius reikalavimus. Aprašo 12 punkte nustatomi reikalavimai pareigūnams, kurie vykdo pasyvųjį budėjimą namuose, o 12.1 papunktis įpareigoja pareigūną, vykdantį pasyvųjį budėjimą namuose, atsiliepti į Departamento pranešimų priėmimo padalinio telefoninius skambučius, o į praleistus skambučius atsakyti (perskambinti) nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 15 minučių nuo jų gavimo. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas budėjimo namuose metu – 2023-04-27 00.21 val. neatsiliepė į telefoninį PPT pareigūno skambutį, taip pat neperskambino į PPT. Šią aplinkybę, be kita ko, patvirtina į bylą pateikti PPT viršininko T. B. ir Vidaus tyrimų skyriaus patarėjo, atliekančio skyriaus vedėjo funkciją, V. G. tarnybiniai pranešimai, pareiškėjo tiesioginės vadovės J. S. 2023-05-23 el. laiškas, kuriame nurodyta, kad apie tai, jog pareiškėjas serga ir turi nedarbingumą, jis vedėjos el. paštu informavo 2023-04-27 16.33 val. ir 16.59 val. paskambinęs į vedėjos asmeninį telefoną. Taip pat, kad pareiškėjas nurodęs dvi neatsiliepimo į skambutį priežastis – kietai įmigo išgėręs vaistų ir/ar vedžiojo šunį, o telefoną buvo palikęs striukės kišenėje. Taigi, pareiškėjo veika, jam vykdant pasyvųjį budėjimą namuose, kuri pasireiškė neveikimu (neatsiliepė į PPT skambutį ir neperskambino), pagal objektyviuosius požymius kvalifikuotina kaip pažeidžianti Aprašo 12.1 papunkčio reikalavimus. Šių objektyvių aplinkybių pareiškėjas skunde iš esmės neginčija, tačiau tokį savo neveikimą pateisina jam 2023-04-27 išduotu nedarbingumo pažymėjimu apie kurį, kaip teigia, buvo informavęs savo tiesioginį vadovą.

Susipažinęs su bylos medžiaga teismas neturi pagrindo abejoti, kad pareiškėjas, būdamas Kauno valdybos Raseinių aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkas ir turėdamas tarnybos patirtį įstaigoje (nuo 2018 m. vadovaujančiose pareigose) bei išmanydamas teisės aktus ir juos taikydamas tarnyboje, savo sąmoningais veiksmais (neveikimu) atliko priešingus teisei veiksmus – sąmoningai nesivadovavo jam žinomais ir suprantamais teisės aktų, tiesiogiai reguliuojančių jo tarnybą ir funkcijas, reikalavimais. Preziumuotina, kad pareiškėjui taip pat buvo žinomi jam keliami aukšti tarnybos drausmės, moralės ir garbės standartai. Tuo tarpu sąmoningais veiksmais pasirinktas pirmiau aptartas elgesio modelis buvo nesuderinamas su pareigūno, taip pat ir kaip užimančio vadovaujančias pareigas, veiklos principais bei prieštaravo imperatyviosioms teisės aktų nuostatoms, įpareigojančioms atitinkamai veikti (Aprašo 12.1 papunktis), o tai kertasi tiek su tarnybos, tiek ir su visuomenės teisėtais lūkesčiais. Todėl, teismo vertinimu, pareiškėjo veiksmai (neveikimas) negali būti vertinami kitaip, kaip tik sąmoningi ir prieštaraujantys įstatymų nuostatoms.

Pareiškėjo argumentai, kad jis apie 2023-04-27 jam išduotą nedarbingumą darbo dienos pabaigoje informavo savo tiesioginį vadovą, nustatytų faktinių aplinkybių apimtyje, pareiškėjo neteisėto neveikimo nepateisina. Kaip nustatyta bylos medžiaga, pareiškėjas į telefoninį PPT pareigūno skambutį neatsiliepė 2023-04-27 00.21 val. Skunde teismui nurodė, kad į skambutį neatsiliepė dėl galimai išgertų vaistų, dėl ko buvo stipriai įmigęs ir skambučio negirdėjo. Tiesioginei vadovei nurodė, kad tuo metu vedžiojo šunį ir telefoną buvo palikęs striukės kišenėje. Tuo tarpu apie tai, kad pareiškėjas 2023-04-27 nebūtų darbe, tokių duomenų byloje taip pat nėra, o apie jam išduotą nedarbingumą administracija buvo informuota tik 2023-04-27 darbo dienos pabaigoje. Teismo vertinimu, atsakovo surinkti įrodymai, patvirtinantys pareiškėjo veiksmų neteisėtumą, kurie vėliau tapo pagrindu taikyti tarnybinę nuobaudą, yra nuoseklūs ir leidžia vertinti kaip patikimus. Tuo tarpu pareiškėjo pateikti pasiteisinimai iš esmės vertintini kaip dviprasmiški ir nenuoseklūs (kietai įmigęs; vedžiojo šunį). Kita vertus, pareiškėjas neatsakymo į skambutį priežastį nurodė tik 2023-04-27 darbo dienos pabaigoje, kas taip pat leido tokį pareiškėjo elgesį vertinti kaip neprioritetišką nagrinėtų ginčo aplinkybių kontekste.

Iš Išvados turinio matyti, kad pareiškėjo kaltė buvo konstatuota remiantis ne deklaratyviomis frazėmis, o atlikus išsamų tarnybinį patikrinimą ir remiantis visų surinktų duomenų visuma (tarnybiniai pranešimais, tiesioginės vadovės paaiškinimai, pareiškėjo paaiškinimas). Surinktais duomenimis, dėl juose nenustatytų esminių faktinių aplinkybių prieštaravimo, nėra pagrindo abejoti. Teismo vertinimu, tyrimo metu buvo pakankamai išsamiai atskleisti pareiškėjo neteisėti veiksmai, o jo elgsena ir veiksmai (ginčo skambučio metu kietai įmigęs ir/ar vedžiojo šunį) tik patvirtina atsakovo konstatuotą pareiškėjo kaltės formą – neatsargumas. Pareiškėjas, 2023-04-27 turėdamas būdrauti, pagal savo veiklos aplinkybes, patirtį, asmenines savybes, einamas pareigas (Raseinių aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkas) galėjo ir turėjo numatyti, kad dėl savo nerūpestingų veiksmų jam gali kilti (kaip šiuo atveju ir kilo) neigiami padariniai.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog pareigūno padarytos veikos pasekmių įvertinimui nėra reikšminga tai, ar ji buvo padaryta matant visuomenės atstovams bei ar ji turėjo pakankamą atgarsį visuomenėje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5358-1062/2018). Be to, akivaizdumas Aprašo 12.1 papunkčio prasme taip pat nesiejamas su sąlyga, kad apie pareigūno priešingą teisei veiką būtų viešai paskelbta ir taptų žinoma visai visuomenei ar atitinkamai jos daliai. Akivaizdumo įrodymui, šia prasme, pakanka nustatyti priešingus teisei pareigūno poelgius, kurie pagal bendruosius keliamus elgesio standartus vertintini vienareikšmiai neigiamai. Atsižvelgus į tai, nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjo veiksmai (neveikimas) jokių pasekmių, taip pat ir žalos atsakovui nesukėlė ir pažeidimas turėtų būti vertinamas kaip mažareikšmis. Pareiškėjui neatsiliepus į skambutį ir neišvykus pagal gautą pranešimą dėl pastatytų tinklų Jurbarke, prie valymo įrenginių Nemuno upėje, vietoje pareiškėjo į įvykio vietą atskiromis transporto priemonėmis išvyko kiti du pareigūnai, kai tuo tarpu į įvykio vietą turėjo/galėjo būti vykstama viena transporto priemone. Pažymėtina, kad pareiškėjo veiksmai, kai jis privalėjo savo elgesiu, drausme būti pavyzdžiu kitiems asmenims ir elgtis taip, kad nenukentėtų atsakovo (institucijos) interesai ir jo, kaip įstaigos pareigūno reputacija, pripažintini kaip neigiami padariniai (žala) tiek reputacine prasme, tiek praktine/finansine prasme.

Apibendrinus, darytina išvada, kad atsakovas pagal nustatytą pažeidimo pobūdį, pareiškėjo kaltės laipsnį ir jo teisinį statusą (yra įstaigos vadovas, kuris privalo užtikrinti įstaigos teisėtumą), iš esmės teisingai įvertino pareiškėjo atsakomybei individualizuoti reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai nusprendė, kad pareiškėjas pažeidė Aprašo 12.1 papunktį, kuriame nustatyta, kad pareigūnas, vykdantis pasyvųjį budėjimą namuose, privalo atsiliepti į Departamento pranešimų priėmimo padalinio telefoninius skambučius, o į praleistus skambučius atsakyti (perskambinti) nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 15 minučių nuo jų gavimo, bei Valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad valstybės tarnautojai privalo laikytis Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų (1 punktas), laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (6 punktas) bei pagrįstai pareiškėjui paskyrė švelniausią tarnybinę nuobaudą – pastabą. Pareiškėjo padarytas pažeidimas iš esmės yra susiję su imperatyvių teisės aktų reikalavimų laikymosi neužtikrinimu institucijos veikloje, kuri, pagal nustatytas aplinkybes, negali būti vertinama kaip neproporcinga ir neadekvati nuobauda.

Darytina išvada, kad naikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2023-06-21 įsakymą, kuriuo pareiškėjui G. T. skirta tarnybinė nuobauda – pastaba, skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo G. T. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.