- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-05-24
- Bylos Nr.
- I3-901-809/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03045-2020-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Eglė Žulytė-Janulionienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- R. S.-R.
- Atsakovas
- Bendrasis pagalbos centras
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. S.-R. skundą atsakovui Bendrajam pagalbos centrui dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja R. S.-R. su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovo Bendrosios pagalbos centro (toliau – ir BPC) 2020 m. rugpjūčio 17 d. įsakymo Nr. 41TE-145 „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas) 1.2 punktą, kuriuo jai buvo skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.
Skunde pareiškėja nurodo, kad Įsakymas yra nepagrįstas ir neteisėtas.
Šis Įsakymas buvo priimtas vadovaujantis 2020 m. rugpjūčio 4 d. tarnybinio patikrinimo dėl galimo BPC Vilniaus skyriaus jaunesniosios specialistės vidaus tarnybos vyresniosios leitenantės N. V., jaunesniosios specialistės vidaus tarnybos vyresniosios puskarininkės R. S.-R., jaunesniosios specialistės vidaus tarnybos vyresniosios puskarininkės B. M., vyresniosios specialistės vidaus tarnybos kapitonės J. V., specialistės vidaus tarnybos leitenantės S. K. tarnybinio nusižengimo išvada Nr. 41IL-1070 (toliau – ir Tarnybinė išvada).
Mano, kad Tarnybinė išvada bei Įsakymas yra neteisėti ir nepagrįsti ne tik dėl materialinių teisės aktų nuostatų taikymo padarytų pažeidimų, bet ir dėl procesinių nuostatų taikymo padarytų esminių pažeidimų. Nurodo, kad Tarnybinė išvada surašyta formaliai taikant teisės aktų nuostatas ir visiškai nevertinant visų faktinių aplinkybių.
Pažymi, jog Įsakyme apskundimo tvarka nenurodyta, todėl tai laikytina esminiu procesiniu pažeidimu ir vien dėl šios priežasties Įsakymas yra naikintinas.
Tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas 2020 m. birželio 2 d., pratęsiant terminą dar 30 dienų. Skaičiuojant bendrą 60 dienų tarnybinio patikrinimo atlikimo terminą nuo 2020 m. birželio 3 d., t. y. po tos kalendorinės datos, kuri nurodyta kaip termino pradžia, 60 dienų terminas sueina 2020 m. rugpjūčio 1 d. Todėl tarnybinis patikrinimas turėjo būti baigtas ir Tarnybinė išvada nustatyta tvarka surašyta bei užregistruota ne vėliau kaip iki 2020 m. rugpjūčio 1 d., tačiau tarnybinis patikrinimas baigtas ir Tarnybinė išvada registruota tik 2020 m. rugpjūčio 4 d. Privalomas ir imperatyvus tarnybinio patikrinimo atlikimo terminas be jokių pateisinamų objektyvių priežasčių yra praleistas.
Tarnybinėje išvadoje klaidingai nurodoma, kad pareiškėja per vienus metus nuo tarnybinės nuobaudos paskyrimo padarė 3 (tris) tarnybinius nusižengimus. Tarnybinėje išvadoje nagrinėtas tarnybinis nusižengimas buvo padarytas 2020 m. gegužės 28 d., tuo tarpu 2 (dvejų) tarnybinių nuobaudų terminai atitinkamai baigėsi ir šios nuobaudos nėra galiojančios: 2020 m. vasario 28 d. (tarnybinė nuobauda - pastaba buvo paskirta BPC viršininko 2019 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 41TE-67) ir 2020 m. kovo 4 d. (tarnybinė nuobauda - papeikimas buvo paskirta BPC viršininko 2019 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. 41TE-72). Taigi, turėjo būti nurodyta tik viena galiojanti tarnybinė nuobauda - papeikimas, kuri buvo paskirta BPC viršininko 2019 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 41TE-355. Tik ši nuobauda gali būti vertinama ir turėti įtakos, priimant sprendimą dėl tarnybinės atsakomybės taikymo arba ne, kaip ir dėl tarnybinės nuobaudos griežtumo. Mano, kad vien dėl to jai turėjo būti paskirta, kaip ir kitoms kolegėms, kurių veiksmai buvo taip pat vertinami išvadoje, švelnesnė tarnybinė nuobauda, pvz. papeikimas, nors nesutinka, kad padarė tarnybinį nusižengimą.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo, jog susipažinus su Tarnybine išvada aiškiai matyti, kad ji surašyta chaotiškai, daug besikartojančių argumentų, kurie tarpusavyje prieštarauja vieni kitiems. Išvadoje pateiktas tik formalus faktinių aplinkybių vertinimas, neįsigiliant į faktus, dauguma argumentų nepagrįsti įrodymais ir vertinti kritiškai kaip neatitinkantys tikrovės. Iš esmės Tarnybinėje išvadoje pateikta daug prielaidų, be jokių objektyvių pagrindų, o tai yra draudžiama, nes atsakomybės taikymo pagrindimas turi būti motyvuotas, konkretus ir aiškus. Nėra įvertinti pateikti pareiškėjos argumentai, nėra atsižvelgta į teisingumo, proporcionalumo ir lygiateisiškumo principus, nes už tuos pačius galimai padarytus tose pačiose aplinkybėse tarnybinius nusižengimus, pareiškėjai vienintelei yra paskirta griežtesnė tarnybinė nuobauda - griežtas papeikimas, kas yra, pareiškėjos įsitikinimu, neadekvatu, nepagrįsta ir neproporcinga.
Pažymi, kad Tarnybinėje išvadoje konstatuotos faktinės aplinkybės prieštarauja teisiniam reglamentavimui, kurį tariamai pareiškėja pažeidė. Išvadoje yra konstatuota, kad buvo išaiškintas įvykio vietos adresas, visos reikiamos įvykio vietos aplinkybes, tai buvo padaryta laikantis nurodytų teisės aktų reikalavimų operatyviai ir veiksmingai, jokios žalos padaryta nebuvo, jokių neigiamų ir sunkių pasekmių dėl mano tinkamai atliktų veiksmų padaryta nebuvo, pranešėjos pagalbos prašymas buvo priimtas ir su juo buvo dirbama, pats pranešimas apie pagalbos prašymą buvo kartotinis, nes tuo metu paraleliai ėjo daug analogiškų pranešimų apie tą patį įvykį, pranešimas buvo ne pačios nukentėjusios, o kito įvykio liudytojo, informacija pagalbos tarnyboms buvo perduota, todėl jokių pagrindų konstatuoti, kad buvo pažeisti nurodytų teisės aktų reikalavimai iš esmės nėra. Nesupranta ar atsakovas mano, jog pareiškėja atliko netinkamus veiksmus ar neveikė taip kaip turėjo veikti (neveikimas). Pareiškėjos vertinimu, atsakovas iš jos atėmė absoliučią galimybę operatyviau ir veiksmingiau reaguoti į gautą pranešimą. Nurodo, jog pareiškėja veiksmus atliko tinkamai, operatyviai ir veiksmingai, į pagalbos pranešimą buvo sureaguota, PGP pagalba buvo laiku nukreipta į įvykio vietą, nuketėjusiai pagalba nustatyta tvarka ir greitai buvo suteikta. Neaišku kokia ir kieno teisė buvo atimta, kokiais veiksmais tai pasireiškė. Dar didesnis klausimas yra dėl tariamai neigiamų sunkių sukeltų pasekmių po mano veiksmų atlikimo. Išvadoje nepagrįstai daromos prielaidos, kad galėjo būti sukelta grėsmė neigiamoms sunkioms pasekmėms atsirasti, kurių pavyko išvengti. Tačiau kokios tai galėjo būti pasekmės, ar iš viso galėjo būti nurodytomis aplinkybėmis, tikrintoja nenurodo.
Pareiškėja pripažįsta, jog vienintelis iš esmės padarytas netikslumas yra tas, kad nebuvo užpildytas atskiras Pranešimas dėl pagalbos prašymo, o visa nustatyta informacija dėl to paties įvykio įtraukta į kitos BPC darbuotojos (J. R.) 07:21:54 BPCIS parengtą pranešimą apie pagalbos poreikį dėl to paties įvykio, kuris buvo perduotas PGP valdantiems pareigūnams. Pareiškėjos teigimu, tai yra formalus neatitikimas teisės aktų reikalavimų, kuris negali paneigti kitų tinkamai atliktų mano veiksmų priimant pagalbos prašymą. Juo labiau, kad iš esmės tuo metu buvo vykdomas komandinis darbas kelių operatorių, nes kaip jau buvo nurodžiusi, tuo pačiu metu buvo gauta daug analogiškų pranešimų, tame tarpe ir iš nukentėjusios, ir iš kitų liudytojų, dėl to paties įvykio, dėl tų pačių pagalbos prašymų. Visi prašymai buvo priimti, apdoroti ir perduoti PGP valdantiems pareigūnams nustatyta tvarka.
Tarnybinėje išvadoje nurodyta, kad pareiškėja netinkamai reagavo į gautą pranešėjos pagalbos prašymą, tačiau kas buvo padaryta netinkamai, nepaaiškinta; taip pat nurodoma, kad jos prašymas nebuvo pakartotinas, tačiau dėl ko nebuvo pakartotinas, nepaaiškinta, nes jeigu būtų laikomas pakartotinu, tai iš viso net nebūtų pagrindo kelti klausimą dėl tarnybinės atsakomybės; nurodoma kad nebuvo parengtas ir perduotas PGP valdantiesiems pareigūnams pranešimas apie pagalbos poreikį dėl šio įvykio, jį klasifikuojant PGP Aprašo 1 priedo 1.2 p. numatytu įvykio tipu „Gaisras“, tačiau viskas buvo atlikta, PGP valdantieji pareigūnai buvo informuoti apie šį įvykį ir pagalba buvo nusiųsta į įvykio vietą: nurodoma, kad galėjo operatyviau ir tiksliau nustatyti įvykio vietos adresą, tačiau taip ir buvo padaryta; nurodoma, kad pareiškėjai priėmus prašymą dėl pagalbos poreikio, BPCIS dar nebuvo parengtas ir PGP valdantiesiems pareigūnas perduotas pranešimas apie degantį automobilį, pareiškėja neturėjo jokių priežasčių nei manyti, nereaguoti į šį pagalbos prašymą kaip į pakartotinį pagalbos skambutį, o kaip ne į naują įvykį. Nesutinka su tokiu vertinimu, pagrindą turėjo, nes kol aiškinosi tikslą įvykio vielą ir kitas reikiamas aplinkybes, tuo pačiu metu kitoms operatorėms gavus analogiškus prašymus dėl pagalbos ir turint tikslesnę informaciją, buvo užpildytas Pranešimas ir perduotas PGP valdantiesiems pareigūnams, todėl pareiškėjai beliko tik traktuoti jos gautą pagalbos prašymą kaip pakartotinį ir papildyti turimą bei surinktą informaciją jau užpildytame Pranešime, kuris buvo perduotas PGP valdantiesiems pareigūnas, be to, kaip yra tokia sudėtinga situacija, kai skaičiuojama kiekviena minutė, yra labai svarbu veikti operatyviai, nedubliuoti informacijos, kad nebūtų klaidinimo ir veikti neformalia pagal pareiškėjai teisės aktų suteikta kompetenciją), kad kitos BPC darbuotojos (J. R.) veiksmai (BPCIS parengtas ir perduotas pranešimas apie pagalbos poreikį) suteikė atitinkamai skubiosios pagalbos tarnybai (PGT) galimybę reaguoti į įvykio vietą ir suteikti reikalingą pagalbą, kuri šiuo atveju buvo būtina ir būtent dėl šios priežasties ir tik atsitiktinumo dėka, kad automobilius nepraėjo degti atvira liepsna, sunkių neigiamų pasekmių pavyko išvengti (tai visiška prielaida, tai neatsitiko ne dėl pareiškėjos tariamai neatliktų veiksmų, o tai neatsiliko dėl bendro, gerai atlikto komandinio darbo, tarp jų ir dėl pareiškėjos tinkamai atliktų veiksmų), kad dėl pareiškėjos netinkamų veiksmų (neveikimo) pranešėjai (nukentėjusiajai) (pareiškėja bendravo ne su nukentėjusiąją) nebuvo operatyviai suteikta ugniagesių gelbėtojų pagalba įvykio vietoje (tai visiškai neatitinka tikrovės, nes pagalba nukentėjusiai buvo suteikta operatyviai, PGT veikė greitai ir veiksmingai, tai atsitiko visų operatorių, tarp jų ir pareiškėjos, tinkamai atliktų veiksmų dėka, jokių neigiamų sunkių pasekmių nebuvo, be to nėra jokio priežastinio ryšio, kuris įrodytų, kad dėl tariamai pareiškėjos netinkamų veiksmų (neveikimo) nebuvo operatyviai suteikta ugniagesių gelbėtojų pagalba įvykio vietoje, kaip ir nėra nustatyto paties nurodyto fakto). Pareiškėja pažymi, kad visada savo pareigas vykdo tinkamai, turi gerus praktinius darbo BPCIS ir informacijos valdymo įgūdžius, jos bendravimo įgūdžiai geri, kad sėkmingai naudoju bendravimo patirtį, kad yra draugiška, dalykiška, kad pastabas dėl darbo kokybės priima, nuolat kelia kvalifikaciją, tobulina žinias ir įgūdžius, domisi tarnybos naujovėmis, 2016 m. gruodžio 13 d. buvo skatinta už nepriekaištingą ir pavyzdingą tarnybinių pareigų atlikimą vienkartine pinigine išmoka.
Tarnybinės išvados 31 lape yra kalbama apie Kokybės reikalavimų aprašo 4.1.5 p., kuriuo turėjo laikytis, tačiau su šiuo tarnybiniu patikrinimu šis aprašas neturi nieko bendro, dėl jo tariamai padarytų pažeidimų pareiškėja nebuvo įspėta teikiant jai pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo, neturėjo galimybių dėl to pateikti paaiškinimus, todėl šio aprašo nuostatos, vertinant šią situaciją, negali būti taikomos.
Pareiškėjos veiksmuose nebuvo visos tarnybinio nusižengimo sudėties. Tarnybinėje išvadoje nėra jokių duomenų, koks gi konkretus pažeidimas buvo padarytas. Nenustačius konkretaus tarnybinio nusižengimo fakto, nėra pagrindo skirti tarnybinę nuobaudą.
Buvo pažeistas Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau - ir Aprašas), patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142, 6 punktas, kadangi tarnybinis patikrinimas pradėtas ne BPC viršininko, bet jo pavaduotojo pavedimu.
Nurodo, jog nebuvo galima sujungti kelių darbuotojų tarnybinius patikrinimus į vieną, nes tai pažeidžia Aprašo 16 punkto bei Lietuvos Respublikos asmens duomenų apsaugos įstatymo ir 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – ir BDAR) nuostatas.
Atsiliepimas
Atsakovas BPC pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, jog su skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nesutinka su pareiškėjos teiginiais, kad jai nebuvo paaiškintos jos teisės ir pareigos ar sprendimų apskundimo tvarka, kadangi vadovaujantis Aprašu, 2020 m. birželio 12 d. asmeniškai pareiškėjai buvo įteiktas Aprašo priedas - Pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo (pareigūno vardo pažeminimo) Nr. 41D-290, 2020 m. birželio 11 d., kurį pareiškėja pasirašė tą pačią dieną. Šio dokumento paskutinėje pastraipoje yra išdėstytos visos pareiškėjos teisės ir pareigos tarnybinio patikrinimo metu, įskaitant ir galimybes apskųsti priimtus sprendimus. Šis dokumentas kartu su viso tarnybinio patikrinimo medžiaga pateikiamas ir teismui.
Nurodo, jog Tarnybinė išvada įkelta į dokumentų valdymo sistemos (toliau – ir DVS) metaduomenis. Tarnybinė išvada įkelta į DVS ir pasirašyta tyrimą atlikusios pareigūnės 2020 m. liepos 30 d. 16:16:19 val. (metaduomenų dešinio stulpelio 9 eilutė). Minėtą išvadą pavizavo padalinio vadovas 2020 m. liepos 31 d. 07:27:25 val. (metaduomenų dešinio stulpelio 13 eilutė). Šiais veiksmais buvo baigtas Tarnybinės išvados pasirašymas ir patvirtintas tyrimo baigimas. 2020 m. rugpjūčio 3 d. (nes prieš tai buvusios dienos buvo savaitgalis) minėta išvada perduodama BPC viršininkui priimti sprendimą, BPC viršininkas gavęs dokumentą jį tvirtina 2020 m. rugpjūčio 4 d. nepažeisdamas nustatyto 2 dienų termino. Tik tuomet DVS sistema sugeneruoja numerį, nes pagal DVS veikimo principą, ji galutinį registracijos numerį priskiria tik atlikus visus veiksmus su dokumentu.
Atsakovo nuomone, pareiškėja savo gynybos tikslais interpretuoja tarnybinio patikrinimo išvadą ir teikia Tarnybinės išvados turinio neatitinkančius faktus, nes išvadoje nėra nurodoma, jog pareiškėja turi tris galiojančias nuobaudas. Išvadoje pažymėta, kuri yra galiojanti nuobauda (32 psl.), o kitos negaliojančios tarnybinės nuobaudos nurodytos kaip duomenys apie pastaruosius metus tikrinamos pareigūnės tarnybą, kaip reglamentuota Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 39 d. 1 d. ir aprašo 24 p. Be to, siūlant nuobaudos rūšį, išvadoje pakartotinai kalbama tik apie vieną galiojančią nuobaudą ir pareigūnės neigiamą charakterizavimą ir pasikartojantį pareigų nesilaikymą.
Šalies argumentai
Pareiškėjos teiginiai dėl Tarnybinės išvados chaotiškumą, pasikartojančius elementus, prieštaravimus, teisinių principų nesilaikymą yra abstraktūs, platūs ir niekuo nepagrįsti, nepateikiami nei konkretūs pavyzdžiai, nei įrodymai, todėl pakomentuoti neturi galimybė
Atsiliepimas
Atsakovas nesutinka su pareiškėja, jog pranešimas apie pagalbos poreikį buvo kartotinis, nes tuo metu buvo keletas panašių pranešimų, tokius pareiškėjos teiginius atsakovas vertina, kaip pareiškėjos gynybinę poziciją, be to, šie teiginiai akivaizdžiai prieštarauja tyrimo metu surinktai informacijai ir BPCIS esantiems duomenims. Išvados 9-10 psl. glaustai pateikiama įvykių chronologija, paremta BPCIS duomenimis, iš kurių matyti, kad 2020 m. gegužės 28 d. 07:18:41 val. skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112 gautas pranešėjos skambutis, į kurį atsiliepė pareiškėja. Pokalbis truko 1 min. 14 s (pabaigtas 07:19:55 val.). Po šio pokalbio jokio duomenų tikslinimo nereikėjo, informacija buvo tiksli, todėl pagal darbo tvarkas (tvarkos minimos išvados 80 psl.) nedelsiant, bet neilgiau kaip per 1 min. (iki 07:20:55 val.) turėjo būti parengtas pranešimas apie pagalbos poreikį ir perduotas vykdymui valdantiems priešgaisrines gelbėjimo pajėgas (toliau - PGP) pareigūnams. Šių veiksmų R. S.-R. neatliko. Nors pareiškėja ir teigia, kad tuo pačiu metu buvo gauti dar keli tapatūs pranešimai apie įvykį, bet tiek pokalbio su pranešėja metu, tiek po jo, BPCIS nebuvo registruotas ir perduotas pareigūnams valdantiems PGP pranešimas apie pagalbos poreikį dėl šio įvykio. Pirmasis pranešimas apie pagalbos poreikį BPCIS buvo parengtas ir perduotas pareigūnams valdantiems PGP perduotas 07:21:54 val. darbuotojos J. R.. Tai gerokai vėliau nei pareiškėja turėjo atlikti pirminius veiksmus pagal nustatytą darbo tvarką. Minėta įvykių ir pranešėjos veiksmų seka įrodo, kad pareigūnė elgėsi neprofesionaliai, nesilaikė nustatytų darbo taisyklių, nelaiku ir netinkamai pildė pranešimą apie pagalbos poreikį. To pasėkoje, vėlavo PGP reagavimo laikas. Atkreipia dėmesį, kad BPC veikloje labai svarbus faktorius yra operatyvumas ir profesionalumas. Įvardinti pareiškėjos veiksmai ir netinkamas pareigų vykdymas yra nesuderinami su šiais principais ir kenkia BPC profesinei reputacijai. Teigti, jog tai kartotinis pranešimas apie pagalbos poreikį, dėl ko nereiktų BPCIS parengti ir atitinkamai skubiajai pagalbos tarnybai perduoti pranešimo apie pagalbos poreikį, kaip naujo įvykio, nėra jokio pagrindo.
Tarnybinio patikrinimo metu buvo renkami ir vertinami visi įrodymai ir turimi duomenys. Pareiškėjos paaiškinimas, nors ir yra pareiškėjos gynyba, subjektyvus faktų ir aplinkybių vertinimas, tačiau į ten išdėstytus faktus ir aplinkybes buvo atsižvelgta. Išsamiai išnagrinėjus pasiaiškinimą, buvo nustatyta, jog pareiškėja norėdama pateisinti savo veiksmus, kai kuriuos veiksmus interpretavo savo naudai arba teikė nevisai tikslią informaciją. Pareiškėja nurodo, jog jos priimtas pagalbos prašymo skambutis buvo kartotinis, nes buvo gauti kiti analogiški pagalbos prašymai 07:19 ir 07:20 valandą, todėl ji nepildė atskiro pranešimo apie pagalbos prašymą, tačiau pagal galiojančius teisės aktus, pakartotiniu pranešimu galima laikyti tik tokį pagalbos prašymą, kuriam BPCIS jau buvo suformuotas pranešimas apie pagalbos poreikį, arba, kuriam dėl kažkokių tai priežasčių nebuvo BPCIS suformuotas pranešimas apie pagalbos poreikį, nors skambinančiojo asmens teigimu jis apie šį įvykį jau buvo pranešęs skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112, tačiau ir tokiu atveju pranešimo apie pagalbos poreikį BPCIS parengimas, kaip naujo įvykio, yra būtinas, nes pranešimo apie pagalbos poreikį BPCIS parengimo esmė, kad informacija perduota atitinkamai pagalbos tarnybai, kuri reaguoja į gautą pagalbos prašymą. Šiuo atveju to padaryta nebuvo. Pasiaiškinimo duomenys buvo lyginami su teisės aktų reikalavimais ir BPCIS duomenimis ir jų atitikimas arba neatitikimas fiksuojami tarnybinio patikrinimo išvadoje.
Atsiliepimas
Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėja nurodo, jog 2020 m. birželio 8 d. tarnybiniame pranešime Nr. P10-616 teigiama, kad prieš atsakant pareiškėjai į numeriu 112 skambinusiosios skambutį buvo dar vienas ankstesnis pranešimas, nes tarnybiniame rašte pavartoti žodžiai: <...buvo gautas dar kito asmens pagalbos skambutis...>, tačiau minimu tarnybiniu pranešimu atsakingas asmuo pateikė informaciją iš BPCIS ir paaiškino teikiamu duomenu eiliškumą, bet ne vertino pareiškėjos ar kitu pareigūnu veiksmus. Iš BPCIS duomenu matyti, kad iš tikruju iki atsiliepiant pareiškėjai buvo dar vienas pagalbos prašymo skambutis numeriu 112 (07:18:05), kurį aptarnavo kita darbuotoja, bet jam nebuvo užpildytas atitinkamas pranešimas apie pagalbos poreikį. Šis epizodas yra viena iš šio tarnybinio patikrinimo dalių. Kadangi BPCIS nebuvo užpildytas pranešimas apie pagalbos poreikį ir pati skambinančioji pokalbio metu nenurodė informacijos apie pakartotinį skambutį, pareiškėja negalėjo pripažinti jos aptarnaujamo pagalbos prašymo kaip pakartotinio ir privalėjo BPCIS parengti pirminį pranešimą apie pagalbos poreikį.
Dėl pareiškėjos teiginio dėl negalėjimo pasiaiškinti dėl Kokybės reikalavimo aprašo pažymi jog minėtas teisės aktas yra skirtas BPC pareigūnams ir darbuotojams, atsakantiems į pagalbos skambučius ir reaguojantiems į pagalbos prašymus, taip pat BPC pareigūnams, vykdantiems operatyvųjį PGP valdymą. Tad pareigūnų ir darbuotojų, tame tarpe ir pareiškėjos, naudojamas kasdien vykdant pareigas. Minimas aprašo 4.1.5 punktas numato pareigą aukščiau minimiems pareigūnams dar pokalbio metu pradėti rengti pranešimą apie pagalbos poreikį ir jį užbaigti bei perduoti pagalbos tarnyboms per ne ilgesnį nei 60 sekundžiu laikotarpį nuo pokalbio pabaigos, išskyrus atvejus kai gauta informacija netiksli. Tačiau pareiškėja nei buvo įspėjama dėl galimo šio teisės akto pažeidimo, nei išvados rezoliucinėje dalyje yra kaltinama pažeidusi šį teisės akto punktą, šiuo atveju nuobauda skirta už kitus pažeidimus.
Mano, jog pareiškėjos teisė į gynybą nebuvo pažeista.
Pareiškėjos veiksmų (neveikimo) detalus aprašymas, kaltės forma, sunkinančios, lengvinančios aplinkybės, pareiškėjos charakteristika išdėstyti Tarnybinės išvados 26-33 psl.; veiksmų (neveikimo) neatitikimas konkretiems teisės aktų reikalavimams detaliai išdėstytas išvados 80 psl.; o siūlymas skirti nuobaudą nurodytas išvados 83 psl., šie išvados skirsniai apima visą tarnybinio nusižengimo sudėtį ir detaliai ją išdėsto.
Teismo posėdžio metu pareiškėja bei jos atstovė palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė teismo skundą tenkinti.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nurodė, jog su skundu nesutinka, todėl pareiškėjos skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl atsakovo BPC Įsakymo dalyje, kuria pareiškėjai skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas (I tomas, b. l. 10), teisėtumo ir pagrįstumo.
Pareiškėja yra BPC Vilniaus skyriaus jaunesnioji specialistė vidaus tarnybos vyresnioji puskarininkė.
Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2020 m. birželio 2 d. BPC pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl 2020 m. gegužės 28 d. (duomenys neskelbtini) degusio automobilio.
2020 m. birželio 8 d. BPC vyriausioji specialistė surašė tarnybinį pranešimą dėl aplinkybių nustatymo atliekant tarnybinį patikrinimą ir darbo pareigų pažeidimo tikrinimo pradėjimo, kuriame siūlė tęsti pareiškėjos atžvilgiu pradėtą tarnybinį patikrinimą.
2020 m. birželio 11 d. BPC surašė Pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo (toliau - ir Tarnybinis pranešimas) Nr. 41D-290, kuriame pareiškėjos buvo paprašyta pasiaiškinti iki 2020 m. birželio 19 d., be kita ko, nurodyta, kad pareiškėjai inkriminuojamas pareigūno vardo pažeminimas už Lietuvos Respublikos bendrojo pagalbos centro įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 4 straipsnio 2 dalies ir 16 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Atsakymo į pagalbos skambučius ir reagavimo į pagalbos prašymus taisyklių, patvirtintų BPC viršininko 2018 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. 41V-21 (toliau – ir Taisyklės) 4.6.1 p., 4.8.1 p., 4.8.4 papunkčių, Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų kompetencijai priklausančių pagalbos prašymų priėmimo, klasifikavimo ir reagavimo į juos tvarkos aprašo, patvirtinto Centro viršininko 2019 m. liepos 30 d. įsakymo Nr. 41V-39 (toliau – ir PGP Aprašas) 8 p., 35.1 p., 35.7 p., Vilniaus skyriaus jaunesniojo specialisto pareigybės aprašymo, patvirtinto Centro viršininko 2019-02-01 įsakymu Nr. 41V-8 (toliau – ir Pareigybės aprašymas) 5.2 p. ir 5.4 p. numatytų reikalavimų pažeidimus. Pareiškėjai Tarnybinis pranešimas įteiktas 2020 m. birželio 12 d.
2020 m. birželio 18 d. pareiškėja pateikė pasiaiškinimą dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo, kuriame ji pažymėjo, kad su Tarnybiniu pranešimu nesutinka, pareigas atliko tinkamai ir nepriekaištingai vykdė teisės aktų reikalavimus. Tuo pačiu pareiškėja informavo atsakovą, jog ji yra Respublikinės ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos narė (I tomas, b. l. 90 – 92).
2020 m. liepos 1 d. BPC vyriausioji specialistė, atliekanti viršininko funkcijas, surašė tarnybinį pranešimą dėl tarnybinio patikrinimo termino pratęsimo, kuriame siūlė tarnybinio patikrinimo terminą pratęsti 30 dienų. 2020 m. liepos 1 d. BPC viršininko rezoliucija šis terminas buvo pratęstas (I tomas, b. l. 182 - 183).
2020 m. liepos 30 d. BPC Parengties ir kokybės kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė surašė Išvadą, kurioje, be kita ko, konstatavo, kad pareiškėja netiesiogine tyčia pažeidė Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies ir 16 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Taisyklių 4.6.1 p., 4.8.1 p., 4.8.4 papunkčių, PGP Aprašo 8 p., 35.1 p., 35.7 p., Pareigybės aprašymo 5.2 p. ir 5.4 p. (II tomas, b. l. 19 - 102).
Tarnybinėje išvadoje siūloma pareiškėjai skirti tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą (II tomas, b. l. 19-102).
2020 m. rugpjūčio 4 d. BPC raštu Nr. 41D-379 kreipėsi į Respublikinę ugniagesių gelbėtojų profesinę sąjungą dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą pareiškėjai (I tomas, b. l. 66).
2020 m. rugpjūčio 14 d. Respublikinė ugniagesių gelbėtojų profesinė sąjunga raštu „Dėl išankstinio sutikimo skirti tarnybines nuobaudas“ Nr. 1-127 davė sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareiškėjai.
2020 m. rugpjūčio 17 d. BPC viršininkas Įsakymo 1.2 punktu pareiškėjai paskyrė tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą.
Pažymėtina, jog pagrindas tarnybinei atsakomybei kilti yra tarnybinis nusižengimas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) tarnybinių ginčų administracinėse bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas yra tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinė dalis, kurioje turi būti atliktas išsamus visų galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, lėmusių nusižengimą, tyrimas. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas (jei nustatomas) valstybės tarnautojo padaryto konkretus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis (2010 m. gruodžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1368/2010; 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A520-2635/2012). Taigi, būtent tarnybinio patikrinimo išvadoje ir turi būti motyvuotai nurodyta, kokios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog buvo (arba nebuvo) padarytas tarnybinis nusižengimas. Tad sprendžiant ginčą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo, teismas, visų pirma, turėtų analizuoti ar minėtoje išvadoje nurodyti faktai ir jų teisinis įvertinimas įrodo tarnybinio nusižengimo padarymą, paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą.
Sprendžiant, ar skundžiamu Įsakymu paskirta nuobauda buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėja padarė veikas (ir kokias konkrečiai), kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių (žr., pvz., LVAT 2013 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-384/2013, 2018 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1372-662/2018, 2019 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4111-492/2019).
Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2021 m. sausio 1 d.) 2 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad tarnybinis nusižengimas – šiame statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas, padarytas dėl pareigūno kaltės.
Pareiškėjai tarnybinė nuobauda paskirta už Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies ir 16 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Taisyklių 4.6.1 p., 4.8.1 p., 4.8.4 papunkčių, PGP Aprašo 8 p., 35.1 p., 35.7 p., Pareigybės aprašymo 5.2 p. ir 5.4 p. numatytų reikalavimų pažeidimus.
Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Įstatymo 4 straipsnis turi tik vieną dalį, kuri turi 3 punktus. Iš Tarnybinės išvados aišku, kad pareiškėjai inkriminuotas Įstatymo 4 straipsnio 2 punkto pažeidimas (teismas tai laiko technine atsakovo klaida, kuri nekeičia esmės). Įstatymo 4 straipsnis reglamentuoja BPC veiklos principus. Įstatymo 4 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad BPC veikla grindžiama operatyvumo principu, kuris reiškia, kad BPC užtikrina neatidėliotiną ir tikslų reagavimą į pagalbos prašymus.
Įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad BPC pareigūnas privalo tinkamai įvertinti pagalbos prašymus; perduoti pranešimą apie pagalbos poreikį reikiamoms pagalbos tarnyboms ir, jei reikia, teikti pagalbą iki pagalbos tarnybų atvykimo arba, jei įmanoma, suteikti pagalbą telefonu.
Taisyklių 4.6.1 papunktyje nustatyta, kad, atsakydamas į pagalbos skambučius, pamainos darbuotojas pagal atitinkamų pagalbos tarnybų pateiktas informavimo schemas ir pagalbos prašymo priėmimo klausimynus BPC informacinėje sistemoje parengia ir pagalbos tarnyboms perduoda pranešimą apie pagalbos poreikį. Papildomai apie gautą pagalbos prašymą pagalbos tarnybas informuoja telefonu, jeigu tai numatyta sąveikos (bendradarbiavimo) su pagalbos tarnybomis sutartyse.
Taisyklių 4.8.1 papunktyje nustatyta, kad 4.8 p. buvo numatyti pamainos darbuotojo veiksmai sulaukus pakartotinio skambučio: - patikrinti, ar BPCIS yra parengtas (-i) pranešimas (-ai) apie pagalbos poreikį (4.8.1 p.).
Taisyklių 4.8.4 papunktyje nustatyta, kad BPCIS visais atvejais (neatsižvelgiant, ar buvo gauta patikslinta informacija, ar ne) nedelsiant papildyti ankstesnį pranešimą apie pagalbos poreikį dėl šio įvykio, jei toks pranešimas apie pagalbos poreikį buvo parengtas BPCIS. Prijungiamo pakartotinio pranešimo apie pagalbos poreikį „Informacija “ lauke nurodyti patikslintą arba kitą informaciją (pvz. suteikta konsultacija/informacija arba, dėl kokios priežasties asmuo skambino pakartotinai ir pan.). Patikslintą įvykio (nelaimės) vietos adresą nurodyti pakartotinio prijungiamo pranešimo apie pagalbos poreikį „Įvykio vieta“ ir „Informacija“ laukuose. Jeigu pasikeitė įvykio (nelaimės) vieta ir/ar situacija (pagėrėjo, pablogėjo), papildomai apie tai pagalbos tarnybą (-as) informuoti telefonu, jeigu papildomų pranešimų pagalbos tarnyba (-os) negauna per BPCIS <...>.
PGP Aprašo 8 p. numatyta, jog operatorius, nustatęs, kad pagalbos prašymas yra priskirtinas PGP kompetencijai, pagal PGP kompetencijai priklausančių įvykių klasifikatorių (1 priedas) ir pagalbos prašymo priėmimo klausimyną (2 priedas) BPCIS parengia pranešimą apie pagalbos poreikį, jį klasifikuoja pasirinkdamas įvykio tipą, skirtą operatoriams, ir perduoda pranešimą apie pagalbos poreikį PGP valdantiems pareigūnams.
PGP Aprašo 35 p. numatyti operatoriaus veiksmai gavus pakartotinį pagalbos skambutį apie PGP kompetencijos įvykį: - patikrinti, ar apie tokį įvykį BPCIS yra parengtas pranešimas apie pagalbos poreikį (35.1 p.).
PGP Aprašo 35.7 p. numatyta, jog - BPCIS visais atvejais (neatsižvelgiant į tai, ar buvo gauta patikslinta informacija, ar ne) nedelsiant papildyti ankstesnį pranešimą apie pagalbos poreikį dėl šio įvykio, jeigu toks pranešimas apie pagalbos poreikį buvo parengtas BPCIS, ir pakartotinį pranešimą apie pagalbos poreikį prijungti prie ankstesnio pranešimo apie pagalbos poreikį. Prijungiamo pakartotinio pranešimo apie pagalbos poreikį skiltyje „Informacija“ nurodyti patikslintą informaciją ar kitą informaciją. Patikslintą įvykio vietos adresą nurodyti pakartotinio prijungiamo pranešimo apie pagalbos poreikį skiltyse „Įvykio vieta“ ir „Informacija“ (35.7 p.).
Jaunesniojo specialisto pareigybės aprašymo 5.2 papunktyje nustatyta, kad pareigas einantis pareigūnas priima ir operatyviai įvertina pagalbos prašymus bei nustato teiktinos pagalbos poreikį.
Pareigybės aprašymo 5.4 papunktyje nustatyta, kad pareigas einantis pareigūnas perduoda pranešimus atitinkamoms pagalbos tarnyboms pagal pagalbos tarnybų pateiktus algoritmus.
Pažymėtina, jog pareiškėja nesutinka su Tarnybinėje išvadoje (ir pranešime) jai konstatuotais pažeidimais. Teismo posėdžio metu pareiškėja nurodė, jog vienintelis jos netikslumas buvo tas, kad neužpildė atskiro pranešimo dėl pagalbos prašymo, o surinkta informacija buvo patalpinta į kitos BPC darbuotojos parengtą pranešimą. Tačiau iš į bylą pateiktos medžiagos, garso įrašų, šalių paaiškinimų, matyti, jog 2020 m. gegužės 28 d. 07.18:41 val. skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112 buvo gautas pranešėjos pagalbos prašymas, į kurį atsiliepė pareiškėja. Pareiškėja pokalbio su pranešėja metu išsiaiškino įvykio vietos adresą (važiuojant (duomenys neskelbtini) link Kauno iš Vilniaus, už EMSI degalinės maždaug kilometras, ar pusantro) ir reikiamas įvykio aplinkybes (užsidegė automobilis, pranešė pravažiuojančio automobilio vairuotoja, kuri nesustojo, nes važiuoja nuo kalno žemyn, priešinga kryptimi, nei minėtas sustojęs rūkstantis automobilis). Minėtas pokalbis buvo baigtas 07:19:55 val., t. y. truko 1 min. 14 s. Vadovaujantis teisės aktais, pareiškėja turėjo nedelsiant (ne ilgiau kaip per 1 min. (iki 07:20:55 val.)) parengti pranešimą apie pagalbos poreikį ir perduoti vykdyti valdantiems priešgaisrines gelbėjimo pajėgas (toliau – ir PGP) pareigūnams, tuo tarpu pareiškėja maždaug po 2 min. po pokalbio su skambinančiąja pabaigos, 07.22 val. BPCIS papildė kitos BPC darbuotojos (J. R.) 07:21:54 val. BPCIS parengtą pranešimą apie pagalbos poreikį dėl to paties įvykio (įvykio ataskaitą Nr. 201735422). Taigi, nagrinėjamu atveju į bylą pateikti rašytiniai įrodymai bei garso įrašai paneigia pareiškėjos teiginius, jog pranešėjos (su kuria bendravo pareiškėja) pagalbos prašymas nebuvo pakartotinis pagalbos skambutis ir jai jį priimant, tuo metu BPCIS dar nebuvo parengtas ir perduotas PGP valdantiems pareigūnams pranešimas apie pagalbos poreikį dėl šio įvykio. Tokiais savo veiksmais pareiškėja pažeidė Įstatymo 4 straipsnio 2 punktą ir 16 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Taisyklių 4.6.1 p., 4.8.1 p., 4.8.4 papunkčius, PGP Aprašo 8 p., 35.1 p., 35.7 p., Pareigybės aprašymo 5.2 p. ir 5.4 papunkčius.
Pareiškėjos neteisėta veika pasireiškė tiek netinkamu veikimu (papildymas kitos BPC darbuotojos (J. R.) BPCIS parengtas pranešimas apie pagalbos poreikį dėl to paties įvykio), tiek neveikimu (neužpildė atskiro pranešimo dėl pagalbos prašymo, neparengė nedelsiant pranešimo apie pagalbos poreikį ir neperdavė vykdyti valdantiems priešgaisrines gelbėjimo pajėgas).
Teismas sutinka su Tarnybiniame pranešime atsakovo padaryta išvada, jog pareiškėjos tarnybinis nusižengimas yra padarytas netiesioginės tyčios kaltės forma. Nagrinėjamu atveju ginčo situacijoje pareiškėja savo veiksmais (ir neveikimu) pažeidė aukščiau minėtus Tarnybiniame pranešime nurodytus teisės aktus.
Teismas taip pat sutinka su pareiškėja, jog byloje nėra duomenų, jog dėl aukščiau minėtos pareigūnės (ir jos kolegių) neteisėtos veikos (veikimo) kilo pasekmės. Tačiau pagal LVAT praktiką pasekmės ne visais atvejais būtinas tarnybinio nusižengimo sudėties elementas (LVAT 2014 m. lapkričio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-492-1736/2014, LVAT 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1426-968/2020 ir kt.).
Pareiškėja skunde nurodo, jog atliekant tarnybinį patikrinimą atsakovas padarė esminius procedūrinius pažeidimus, t. y. praleido terminą surašyti Tarnybinę išvadą, kas, pareiškėjos vertinimu, sudaro savarankišką pagrindą pareiškėjos skundą tenkinti. Nagrinėjamu atveju tyrimą atlikusi pareigūnė Tarnybinę išvadą surašė 2020 m. liepos 30 d., šią išvadą vizavo padalinio vadovas 2020 m. liepos 31 d., BPC viršininkas Tarnybinę išvadą patvirtino 2020 m. rugpjūčio 4 d. Taigi, konstatuotina, jog Tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarkos aprašo 25 punkto nuostatos nebuvo pažeistos. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog Tarnybinė išvada yra itin didelės apimties, tarnybinio patikrinimo metu buvo atlikta daug tyrimo veiksmų tiek pareiškėjos, tiek jos kolegių atžvilgiu, teismas nenustatė, kad atliekant ginčo tyrimą būtų piktnaudžiaujama terminais, priešingai nei nurodė pareiškėja ginčo tyrimas buvo atliekamas intensyviai, detaliai buvo aiškinamasi tikrosios įvykių aplinkybės, renkami įvairūs įrodymai (paaiškinimai, sistemų duomenys, jie lyginami, sugretinami ir t.t.).
Vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 1 dalis nustato, kad už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme ar Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka gautą informaciją.
Nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių (drausminių) nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimą bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-319/2007; 2012 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1838/2012; kt.).
Atsižvelgdamas į nurodytas teisės aktų nuostatas, teismų praktiką ir nustatytas bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėja padarė jai inkriminuojamą tarnybinį nusižengimą.
Pareiškėja BPC dirba nuo 2016 m. rugsėjo 14 d., t. y. daugiau nei ketverius metus. Į bylą yra pateikta 2020 m. birželio 16 d. pareiškėjos tiesioginės viršininkės J. M. charakteristika, kurioje nurodoma, jog 2016 m. gruodžio 13 d. už nepriekaištingą ir pavyzdingą tarnybinių pareigų atlikimą pareiškėja buvo skatinta vienkartine pinigine išmoka. 2019 m. vasario 28 d. BPC viršininko įsakymu Nr. 41TE-67 jai skirta tarnybinė nuobauda – pastaba, 2019 m. kovo 4 d. BPC viršininko įsakymu Nr. 41 TE-72 skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, 2019 m. spalio 28 d. BPC viršininko įsakymu Nr. 41 TE-355 skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas (I tomas, b. l. 132-133).
Tarnybinėje išvadoje konstatuota, jog: ”sprendžiant R. S.-R. tarnybinės atsakomybės klausimą, įvertinus visus tarnybinio patikrinimo metu surinktus įrodymus, ir atsižvelgiant į padarytą tarnybinio nusižengimo pobūdį bei į tai, kad tarnybinis nusižengimas padarytas netiesioginės tyčios kaltės forma, nesiekiant naudos nei sau, nei aplinkiniams, nesukėlęs sunkių neigiamų pasekmių, BPC materialinės žalos nepatyrė, o kad kiti asmenys patyrė materialinę žalą, objektyvių įrodymų negauta, ir į tai, kad pažeidimas yra ne vienkartinio pobūdžio, pareigūnė pagrinde charakterizuojama neigiamai, ne kartą (tik per 2019 metus) patraukta tarnybinėn atsakomybėn už netinkamų funkcijų atlikimą, priimant ir reaguojant į gautus pagalbos prašymus, už tai turi galiojančią tarnybinę nuobaudą, nesimoko iš savo klaidų ir jų nepripažįsta, nesistengia daryti išvadų ir tinkamai atlikti savo pareigas, toliau linkusi pažeidinėti teisės aktuose numatytas tvarkas, reglamentuojančias atsakymo į pagalbos skambučius ir reagavimo į pagalbos prašymus, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, už padarytą tarnybinį nusižengimą tikslinga taikyti griežtesnę tarnybinę nuobaudą, numatytą Statutas 39 str. 2 d. 3 p.“
Pagal Vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 2 dalį pareigūnui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: ) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) perkėlimas į žemesnes pareigas; 5) atleidimas iš vidaus tarnybos.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda - griežtas papeikimas. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas į teismo klausimą dėl pasirinktos nuobaudos nurodė, jog pareiškėjai griežtas papeikimas yra skirtas dėl turimos galiojančios nuobaudos, veikos pavojingumo.
Pagal Vidaus tarnybos statuto 40 staipsnio 2 dalies 3 punktą tarnybinę atsakomybę sunkinančios aplinkybės, be kita ko, yra ir tuomet, kai per vienus metus nuo tarnybinės nuobaudos paskyrimo pareigūnas padarė kitą tarnybinį nusižengimą.
Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos teisės aktai, teismų praktika ir taip pat ir visuomenė tikisi adekvataus padaryto pažeidimo vertinimo. Lietuvos Respublikos Konstitucinis ne kartą yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai).
Pažymėtina, jog iš aukščiau išdėstyto galima daryti išvadą, jog sprendžiant pareiškėjos tarnybinės atsakomybės klausimą pareiškėjos darbdavio buvo įvertintos tiek lengvinančios, tiek sunkinančios aplinkybės. Atsakovas nenustatė pareiškėjos atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatė sunkinančią aplinkybę – pareiškėjos atžvilgiu galiojančią tarnybinę nuobaudą. Teismo vertinimu, atsakovas teisingai nustatė, jog galiojanti yra viena tarnybinė nuobauda - papeikimas, t. y. paskirta BPC viršininko 2019 m. spalio 28 įsakymu Nr. 41 TE-355.
Įvertinus pareiškėjos padaryto tarnybinio pažeidimo pobūdį, padarymo aplinkybes ir priežastis, nusižengusios pareigūno kaltės rūšį ir laipsnį, pažeidimo pasekmes (kilo neigiamų pasekmių grėsmė, bet reali žala nekilo) ir kitas jos atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, pareiškėjos 2020 m. tarnybinės veiklos vertinimą, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju tarnybinės nuobaudos tikslai galėjo būti pasiekti skiriant švelnesnę nuobaudą - papeikimą. Teismo vertinimu, būtent papeikimas yra nagrinėjamu atveju adekvati tarnybinė nuobauda pareiškėjai, ypač atsižvelgiant į pareiškėjos padarytą ginčo veiką.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, pareiškėjos skundas iš dalies tenkintinas ir keistinas BPC Bendrojo pagalbos centro viršininko 2020 m. rugpjūčio 17 d. įsakymo „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo“ Nr. 41TE-145 1.2 punktas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareiškėjai iš griežto papeikimo į papeikimą. Likusią pareiškėjos skundo dalį teismas atmeta kaip nepagrįstą.
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 ir 3 punktais, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos R. S.-R. skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Bendrojo pagalbos centro viršininko 2020 m. rugpjūčio 17 d. įsakymo „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo“ Nr. 41TE-145 1.2 punktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareiškėjai R. S.-R. iš griežto papeikimo į papeikimą.
Likusią pareiškėjos skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.