Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2017-11-27 · Civilinė byla Nr. e2-4813-223/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-11-27
Bylos Nr.
e2-4813-223/2017
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-03789-2017-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Mėlinauskienė
Ieškovas
D. O. M. R. H.
Atsakovas
A. M.
Trečiasis asmuo
Arne A
Advokatai
Daiva Gadliauskienė
Civilinė byla Nr. e2-4813-223/2017Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03789-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.3.4.4.1
PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 27 d.Panevėžys
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Birutė Mėlinauskienė,sekretoriaujant Vitalijai Kliukienei,dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei Daivai Gadliauskienei,duodančios išvadą institucijos atstovei L. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimo be tėvo sutikimo pagal ieškovės D. O. M. R. H. ieškinį atsakovui A. M., tretiesiems asmenims Arne A. H., Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, teikiančiai išvadą institucijai Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pakeisti nepilnamečio sūnaus A. M., gim. (duomenys neskelbtini), pavardę į pavardę „ H.“ ir pridėti papildomą vardą „R“.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinį palaikė pilnai ir prašė jį tenkinti bei priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį palaikė jame nurodytais motyvais, nurodydama, kad ieškovė su atsakovu A. M. santuoką nutraukė (duomenys neskelbtini). 2014-12-30 ieškovė susituokė su Norvegijos piliečiu A. A. H.. Ieškovei po santuokos sudarymo buvo suteikta pavardė „H.“ ir papildomas vardas „R.“. Ieškovė ir A.A. H. bei ieškovės sūnus A. M. gyvena kartu, sudaro bendrą šeimą, santykiai yra šilti ir draugiški. Ieškovės sutuoktinis visokeriopai rūpinasi ieškovės sūnumi A.. Ieškovės sūnus A. M. mokosi Norvegijos mokykloje, gerai įvaldęs norvegų kalbą. Kadangi daugumą moksleivių sudaro norvegų kilmės vaikai, ieškovės sūnui A. pavardė „M.“ kelia tam tikrų psichologinių nepatogumų, nes A. nori būti lygiavertis ir neišsiskirti iš moksleivių. Tai, kad sūnaus A. pavardė yra kitokia nei ieškovės taip pat kelia visą eilę nepatogumų įvairių šeimos kelionių metu. Atsakovas nesutinka, kad vaiko pavardė būtų pakeista, savo nesutikimo neargumentuoja, todėl pavardė keistina teismo keliu.

Atsakovas A. M. į teismo posėdį neatvyko, apie jo laiką ir vietą informuotas viešo paskelbimo būdu, neatvykimo priežastys nežinomos, atsiliepimo negauta.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad dėl ieškinio neprieštarauja.

Trečiasis asmuo A.A.R. H. į teismo posėdį neatvyko, apie jo laiką informuotas.

Teikiančios išvadą institucijos atstovė su ieškiniu sutinka, nes vaiko pavardės pakeitimas atitinka nepilnamečio vaiko interesus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas pilnai.

Byloje nustatyta, kad nepilnamečio A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvai yra ieškovė D. O. M. R. H. ( buv. M.) , a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovas A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) Šalių santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu ( civilinė byla Nr. 2-2449-589/2014). Ieškovė 2014 m. gruodžio 30 d. sudarė santuoką su trečiuoju asmeniu A. A. R. H., 2015 m. balandžio 9 d. santuoka įregistruota Panevėžio miesto savivaldybės administracijos CMS (akto įrašo Nr.64), todėl po santuokos sudarymo ieškovei buvo suteikta pavardė „H.“. Remdamasi šiuo pagrindu, taip pat tuo, kad sūnaus A. auklėjime jo tėvas A. M. faktiškai nedalyvauja, tėvo pareigas atlieka naujasis ieškovės sutuoktinis, vaikas savo ateitį sieja su Norvegija, ieškovė prašė teismo apginti vaiko interesą neišsiskirti savo pavarde iš šeimos, užtikrinti vaiko teisę į šeimos ryšius, ieškinį tenkinti, leisti be tėvo sutikimo pakeisti vaiko pavardę.

Civilinio kodekso 3.167 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad vaiko pavardės pakeitimo pagrindus ir tvarką nustato teisingumo ministro patvirtintos Civilinės metrikacijos taisyklės. Vaiko vardas, pavardė, tautybė keičiami, vadovaujantis Asmens vardo, pavardės, tautybės keitimo taisyklių nustatytais pagrindais ir tvarka, patvirtinta Teisingumo ministro 2008 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. 1R-415. Šių taisyklių 15 punkte nustatyta, kad nepilnamečio vaiko pavardė gali būti pakeista tik vieno iš tėvų pavarde. Teismas, spręsdamas ginčą dėl vaiko pavardės pakeitimo, privalo atsižvelgti į Vaiko teisių konvencijos 8 straipsnyje nustatytą valstybės pareigą užtikrinti vaiko teisę į savo identiškumo išsaugojimą - Valstybės dalyvės įsipareigoja gerbti vaiko teisę išsaugoti savo identiškumą, įskaitant pilietybę, vardą ir šeimos ryšius, kaip tai numatyta įstatymu, neleisdamos neteisėto kišimosi. Pažymėtina, kad vaiko pavardės keitimas atitiktų jo interesus, jeigu pavardės pakeitimo būtinybė būtų aiškiai pagrįsta pasikeitusiomis faktinėmis aplinkybėmis, pavyzdžiui, jeigu pavardę pakeičia motina (tėvas), kurio pavardė vaikui suteikta (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis).

Teismas, prieš pradėdamas teisiškai vertinti byloje nustatytas faktines aplinkybes, akcentuoja vaiko vardo ir pavardės klausimų reglamentavimą tiek nacionalinėje teisėje, tiek tarptautiniu lygmeniu. Pabrėžtina, kad vaikui vardas ir pavardė yra suteikiami nuo gimimo ir pažymi jo individualumą, todėl be pagrindo negalima šių asmens duomenų keisti ar taisyti. Kaip jau minėta, Vaiko teisių konvencijos 8 straipsnis įpareigoja valstybes užtikrinti vaiko teisę į savo identiškumo išsaugojimą. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje bei Civilinio kodekso 3.161 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta viena iš vaiko teisių – teisė nuo gimimo turėti vardą ir pavardę, t. y. vaikui po gimimo turi būti suteiktas vardas ir pavardė per kuo trumpesnį laiką. Vaiko pavardės suteikimo nuostatas reglamentuoja Civilinio kodekso 3.167 straipsnis, kurio 2 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai vaiko tėvų pavardės skirtingos, vaikui suteikiama tėvo ar motinos pavardė tėvų susitarimu, o jei tėvai nesusitaria – teismo nutartimi. To paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad vaiko vardo ir pavardės pakeitimo pagrindus ir tvarką nustato teisingumo ministro patvirtintos Civilinės metrikacijos taisyklės.

Teismas pažymi, kad šioje byloje būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko, šiuo atveju A. M. interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Civilinio kodekso 3.3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Teismas, sistemiškai atlikęs byloje pateiktų įrodymų vertinimą išimtinai tik per vaiko interesų prizmę, konstatuoja, kad egzistuoja žemiau nurodytos faktinės aplinkybės, kurios nulemia poreikį nepilnamečio vaiko A. M. interesų labui keisti jo pavardę „M“ į motinos pavardę „H.“, pridedant papildomą vardą „R.“. Suteikus nepilnamečiam vaikui motinos pavardę, bus užtikrinta vaiko teisė į jam saugią aplinką, teisė augti pilnavertėje šeimoje, teisė turėti ir puoselėti šeimos ryšius, teisė bendrauti su savo bendraamžiais neišsiskiriant iš susiklosčiusios aplinkos. Tai, teismo vertinimu, sudaro pagrindą konstatuoti būtinybę pakeisti nepilnamečio vaiko pavardę į motinos tam, kad būtų apsaugotas vaiko interesas jaustis pilnaverčiu „H.“ šeimos nariu. Vaikui pavardės pakeitimas į jo motinos turimą pavardę „H.“, nesukels jam neigiamų padarinių. Priešingai, vaiko ir jį nuo gimimo auginančios motinos bei jos sutuoktinio bendrumo jausmas tik dar labiau bus sustiprintas, o tai savo ruožtu užtikrins vaiko teisę į šeimos, sutvirtintos santuokos įžadais, ryšius, o šeimai gyvenant Norvegijos Karalystėje tai tik padės vaikui saugiai ir užtikrintai jaustis tarp jo bendraamžių. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, jog ieškinio reikalavimas atitinka nepilnamečio vaiko interesus, todėl ieškovė ieškinys tenkintinas.

Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu ieškinys patenkinamas, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui iš atsakovo. Ieškovė šioje byloje patyrė 750 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir sumokėjo 31 Eur žyminio mokestį. Tenkinus ieškinį, šios išlaidos ieškovei priteistinos iš atsakovo .

Bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai nepriteistinos, nes sudaro mažiau nei 3 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 259, 260, 263-267, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti pilnai.

Pakeisti nepilnamečio A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), pavardę „M.“ į pavardę „H.“ ir suteikti papildomą vardą „R.“ be jo tėvo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sutikimo.

Priteisti iš atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei D. O. M. R. H., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 781 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Panevėžio miesto apylinkės teismą.

Teisėja Birutė Mėlinauskienė