Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Biržų rajono apylinkės teismo teisėja Valentina Paliulionienė, išnagrinėjusi prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, išsiskyręs, gyvenantis ir nuo 1998-07-07 deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2014-05-20 Biržų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d. 9 mėn. viešųjų darbų, įpareigojant jį per šį laiką neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui. Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d. pagrindu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu – iki 6 mėn. viešųjų darbų, įpareigojant jį per šį laiką neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui. Į atliktą bausmę jam įskaitytos dvi paros, išbūtos laikinajame sulaikyme ir laikytas atlikusiu 12 val. viešųjų darbų, šią bausmę pilnai atlikęs; 2) 2015-03-19 Biržų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 3 p. 2 m. laisvės atėmimo. Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d. pagrindu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 1 m. 4 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 m. laikotarpiui, įpareigojant S. S. neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant S. S. per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausyti visą šių programų kursą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., į bausmės laiką S. S. įskaitytas laikas, išbūtas sulaikyme (viena para). Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos (2015-03-19), šios bausmės neatlikęs, teistumai neišnykę, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d., 140 str. 2 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis S. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2016 m. birželio 30 d., apie 11 val., (duomenys neskelbtini), motinai V. B. priklausančiame name, paėmęs nuo stalo peilį ir grasindamas nudurti, papjauti savo motiną V. B., užsimodamas peiliu, tuo sudarydamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas – grasino nužudyti žmogų, nukentėjusiąją – savo šeimos narį, motiną V. B..

Motyvuojamoji dalis

Ši veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d.

Taip pat kaltinamasis S. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2016 m. rugpjūčio 7 d., apie 12 val., (duomenys neskelbtini), motinai V. B. priklausančiame name, konflikto su motina V. B. metu, tyčia vieną kartą ranka trenkdamas per veidą, sužalojo nukentėjusiąją V. B., tuo sukeldamas nukentėjusiajai - savo šeimos nariui, motinai V. B. fizinį skausmą.

Ši veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.

Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2016-06-30 buvo mamos V. B. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), šiuose namuose ir jis gyvena. Jis turėjo nusipirkęs alaus ir kartu su mama gurkšnojo alų, dėl kažko abu susipyko. Tuo metu jis turėjo rankoje peilį, kadangi buvo girtas pasakė mamai, kad papjaus. Ar buvo užsimojęs peiliu neatsimena, mano, kad jo žodžiai galėjo mamą išgąsdinti, nes jau yra prieš mamą smurtavęs ir yra už tai teistas. Eis gyventi pas tame pačiame kaime gyvenantį draugą. Dėl ko su mama kilo konfliktas negali pasakyti, gal mama kažką pasakė, o gal jis ką mamai pasakė. Ar pjovė kokį maistą ir ar buvo užsimojęs peiliu prieš mamą negali pasakyti, nes neatsimena, bet ir neneigia galėjęs taip padaryti, laikydamas rankoje peilį gal ir pagrasino mamai, kad ją papjaus. Kai mama nevartoja alkoholio, gražiai su ja bendrauja, nesipyksta, bet kai ji tik išgeria - pastoviai kyla konfliktai. Galvos traumų neturėjo, dėl psichikos sutrikimų ar dėl priklausomybių neregistruotas. Gailisi dėl savo elgesio (1 t., b.l. 94, 115-116).

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo dėl padarytos nusikalstamos veikos, jo kaltę pagrindžia nukentėjusiosios V. B., ikiteisminio tyrimo metu apklaustos kaip liudytoja parodymai, pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, daiktų apžiūros protokolas, kita rašytinė bylos medžiaga.

Nukentėjusioji V. B., ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja, parodė, kad 2016-06-30 d., apie 11 val., (duomenys neskelbtini), savo namuose su sūnumi S. S. vartojo alkoholinius gėrimus. Neblaivus sūnus be jokios priežasties čiupo nuo stalo padėtą peilį, juo buvo užsimojęs ir jai grasino, kad nudurs ir papjaus, ketino sužaloti, tačiau pavyko jį nuraminti, jis padėjo peilį ant stalo. Mano, kad agresyvaus sūnaus ketinimai yra realūs, nes jis anksčiau yra smurtavęs ir už tai yra teistas, sulaužęs raktikaulį. Ji bijo sūnaus ir bijo duoti parodymus prieš sūnų, nes bijo keršto (1 t., b.l. 1, 52).

Iš 2016-06-30 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad pareiškėja V. B. parodė, kad 2016-06-30 d., apie 11 val., (duomenys neskelbtini), namuose su sūnumi S. S. vartojo alkoholinius gėrimus. Sūnus be jokios priežasties nuo stalo čiupo peilį ir grasino, kad papjaus, buvo užsimojęs. S. S. jos nemušė, tik grasino (1 t., b.l. 1-5).

2016-06-30 apžiūrėta įvykio vieta – gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), į kurį patenkama pro duris, esančias rytų kryptimi. Pro duris patenkama į prieškambarį, vakarų kryptimi yra durys, pro kurias patenkama į koridorių. Koridoriaus gale yra durys, pro kurias patenkama į kitą kambarį (virtuvę). Pagal šiaurinę sieną, sienoje įmontuotas langas, ties juo yra stalas, aplinkui keturios kėdės. Ant stalo padėti indai ir du peiliai. 26 cm ilgio peilis iš įvykio vietos paimamas. Apžiūros metu fotografuojama (1 t., b.l. 2-5).

Iš 2016-07-26 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas peilis, paimtas 2016-06-30 įvykio vietos apžiūros metu. Peilis yra 26 cm ilgio, o jo medinė rankena – 12 cm ilgio, šviesiai rudos spalvos. Peilio metalinė geležtė yra 14 cm ilgio, sidabrinės spalvos. Peilis supakuotas į plastikinį maišelį (1 t., b.l. 37).

Iš neblaivumo (girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu čekio matyti, kad 2016-06-30 d. 11 val. 50 min. S. S. nustatytas 2,82 promilių alkoholinis girtumas (1 t., b.l. 87).

Iš neblaivumo (girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu čekio matyti, kad 2016-06-30 d. 11 val. 56 min. V. B. nustatytas 1,66 promilių alkoholinis girtumas (1 t., b.l. 47).

Nors kaltinime nurodoma, kad kaltinamasis S. S. 2016 m. birželio 29 d., apie 11 val., (duomenys neskelbtini), motinai V. B. priklausančiame name, paėmęs nuo stalo peilį ir grasindamas nudurti, papjauti savo motiną V. B., užsimodamas peiliu, tuo sudarydamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas – grasino nužudyti žmogų, nukentėjusiąją – savo šeimos narį, motiną V. B. ir taip padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d., tačiau tikslintina kaltinimo data, kadangi bylos medžiaga – pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, V. B. pirminiai parodymai (1 t., b.l. 1), taip pat S. S. parodymai (1 t., b.l. 94, 115-116), laikino sulaikymo protokolas (1 t., b.l. 88-90) ir kt. patvirtina, kad šis nusikaltimas buvo įvykdytas 2016 m. birželio 30 d., apie 11 val.

Kaltinamasis S. S. parodė, kad kaltu prisipažįsta visiškai. 2016-08-07 namuose nuo pat ryto kartu su motina V. B. ir kaimynu vartojo alkoholį, kaip viskas buvo negali tiksliai pasakyti, nes buvo girtas. Motina taip pat buvo girta, matyt kažką pasakė, nes jis jai trenkė ranka vieną kartą į veidą. Kaimynui išėjus nuėjo miegoti, bet apie 13 val. atvažiavo policijos pareigūnai ir jį išvežė. Šiuo metu mama V. B. gydosi (duomenys neskelbtini), ji pati 2016-08-21 išsikvietė greitąją pagalbą ir išvažiavo į (duomenys neskelbtini) gydytis. Jis 2016-08-22 skambino telefonu, ji pasakė, kad jai pablogėjo sveikata, ir ji išvažiavo pasigydyti gal trečią kartą. Jai kartais užeina priepuoliai, nežino nuo ko, kartais ji prisigalvoja nebūtų dalykų, kaltina kuo nors, ko nėra padaręs, dėl to dažniausiai ir pykstasi, išveda iš kantrybės. Psichikos ligomis nesirgo, galvos traumų neturėjo, psichiatrinėje ar narkologinėje įskaitoje neregistruotas. Nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio (1 t., b.l. 102, 115-116).

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo dėl padarytos nusikalstamos veikos, jo kaltę pagrindžia nukentėjusiosios V. B., ikiteisminio tyrimo metu apklaustos kaip liudytoja parodymai, pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, kita rašytinė bylos medžiaga.

Nukentėjusioji V. B., ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja, parodė, kad 2016-08-07 d., apie 12 val., (duomenys neskelbtini), būnant savo namuose, sūnus S. S., jai sėdint ant lovos, ranka vieną kartą trenkė į veidą. Ryte su sūnumi ir jo draugu gėrė alkoholį, draugui išėjus sūnus priėjęs paklausė „ar nori snukin?“. Ji bandė jį nuraminti, bet jis vieną kartą trenkė į veidą. Sūnus prieš ją smurtauja ne pirmą kartą. Policijos pareigūnų apklausiama sakė tiesą. Kadangi abu kartus, kai kvietė policiją buvo neblaivi, dėl grasinimo peiliu mano, kad galėjo tada pasirodyti, kad sūnus pagrasino, buvo išgėrusi - gal kiek perdėjo sakydama, gal per jautriai sureagavo, tačiau dėl smurto, tai sūnus trenkė vieną kartą į veidą, tuo metu skaudėjo, labai dėl to įsižeidė. Tuo metu irgi buvo abu išgėrę alkoholio, dėl ko tiksliai kilo konfliktas negali pasakyti, bet tuo metu pasirodė, kad jis buvo agresyviai nusiteikęs. Dėl abiejų konfliktų su sūnumi po kurio laiko viską permąstė, gal ir ji yra kalta, nes abu gėrė alkoholį ir visi pykčiai būdavo, kai išgerdavo. Tačiau šiuo metu su sūnumi susitaikė, sūnus užsikodavo nuo alkoholio ir nebegeria. Dabar gerai sutaria, nesipyksta, savo sūnui atleido, nori, kad jis gyventų kartu, padėtų namuose ir ūkyje (1 t., b.l. 16, 61).

Iš 2016-08-07 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad pareiškėja V. B. parodė, kad 2016-08-07 d., apie 12 val., jai būnant namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), jos sūnus S. S. jai sėdint ant lovos vieną kartą ranka trenkė į veidą. Kai trenkė, jai skaudėjo (1 t., b.l. 16-18).

2016-08-07 apžiūrėta įvykio vieta – vieno aukšto mūrinis gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), į kurį patenkama pro duris, esančias iš vidinio kiemo pusės. Pro duris patenkama į koridorių, kurio dešinėje pusėje yra medinės durys, pro kurias patenkama į virtuvę. Virtuvės pietinėje pusėje yra baltos spalvos medinės durys, pro kurias patenkama į miegamąjį. Miegamajame prie pietinės sienos yra stalas su kėdėmis. Prie jo yra lova. Iš įvykio vietos niekas nepaimta (1 t., b.l. 17).

Iš neblaivumo (girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu čekio matyti, kad 2016-08-07 d. 13 val. 15 min. S. S. nustatytas 3,06 promilių alkoholinis girtumas (1 t., b.l. 98).

Iš neblaivumo (girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu čekio matyti, kad 2016-08-07 d. 13 val. 17 min. V. B. nustatytas 2,06 promilių alkoholinis girtumas (1 t., b.l. 56).

Iš 2016-08-11 Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimo matyti, kad nutarta sujungti ikiteisminius tyrimus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tyrimui suteikiant Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 30).

Visi šie byloje esantys duomenys pagrindžia kaltinamojo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas.

Kaltinamojo atsakomybę abiejuose nusikaltimuose lengvina tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi, o atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimus padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.

Teismas, skirdamas bausmes kaltinamajam, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, kitas aplinkybes, į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę. Kaltinamasis padarė du nesunkius nusikaltimus, sutinka, kad procesas būtų užbaigtas baudžiamuoju įsakymu. Tačiau taip pat atsižvelgtina ir į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes – tai, kad grasino nužudyti motiną ir į tai, kad nusikaltimas sveikatai padarytas taip pat motinai, t.y. asmeniui, su kuriuo kaltinamasis yra susijęs artimais ryšiais ir byloje yra duomenų, kad tai nėra vieninteliai smurtavimo atvejai prieš V. B.. Todėl, teismo nuomone, atsižvelgiant į teisingumo ir protingumo kriterijus, bausmės paskirtį ir tai, jog S. S. teistas du kartus (1 t., b.l. 71-74, 84-86), teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka per metus kartą ir net trylika kartų praeityje (1 t., b.l. 75-83), nedirbantis (1 t., b.l. 69), registruotas darbo biržoje (1 t., b.l. 70), išsiskyręs, duomenų, kad būtų registruotas Biržų rajono psichikos sveikatos centre, byloje nėra, duomenų, kad po šių nusikaltimų padarymo būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų, byloje taip pat nėra, už kaltinamojo padarytas abi nusikalstamas veikas jam skirtina su trumpalaikiu laisvės atėmimu susijusi bausmė – areštas (Lietuvos Respublikos BK 49 str. 1-4 d.). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam prokororas prašo skirti vos didesnes nei vidurkis arešto bausmes, bausmės tikslai gali būti pasiekti S. S. skiriant šias ir galutinę subendrintą arešto bausmę. Pagrindo skirti švelnesnę bausmę nei prašo prokuroras ar sumažinti arešto trukmę, nėra. Tačiau vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d. ir esant tam pagrindui, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Paskirtos bausmės bendrintinos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedant švelnesnes bausmes (Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d. ir 4 d.).

Kadangi nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės <...> naujas nusikalstamas veikas padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu <...>, paskyrus bausmę už naujus nusikaltimus, bausmės subendrintinos. Skiriant subendrintą bausmę, bausmės iš dalies sudėtinos. Kadangi neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu (šiuo atveju – teismo baudžiamuoju įsakymu) paskirtos bausmės dalis (Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 ir 3 d., 65 str.).

S. S. vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 140 str. buvo laikinai sulaikytas 2016-06-30 d. 11⁵⁵ val., paleistas 2016-07-01 d. 9⁴⁰ val. (1 t., b.l. 88-90, 96), taip pat dar sykį laikinai sulaikytas 2016-08-07 d. 13⁰⁰ val., paleistas 2016-08-08 d. 12¹⁵ val. (1 t., b.l. 97, 103). Šis laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę (Lietuvos Respublikos BK 66 str.).

S. S. 2016-07-01 ir 2016-08-08 paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b.l. 95, 104) paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios ir panaikintina pradėjus bausmės vykdymą.

Daiktinis įrodymas – peilis, paimtas įvykio vietos apžiūros metu, kuris buvo supakuotas į plastikinį maišelį Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 2-3) po 2016-07-26 apžiūros (1 t., b.l. 37) 2016-10-06 policijos pareigūnės nutarimu jau grąžintas teisėtai savininkei V. B. (1 t., b.l. 39-40).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

S. S. pripažinti kaltu: pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. ir nubausti 60 parų arešto; pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir nubausti 60 parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 90 parų arešto.

Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d. pagrindu S. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 60 parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d., 65 str., paskirtą bausmę subendrinti iš dalies sudedant su 2015-03-19 Biržų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme, prie šios bausmės pridedant teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės dalį ir paskirti galutinę bausmę – 1 m. 5 mėn. laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 m. 2 mėn. laikotarpiui, įpareigojant S. S. neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant S. S. per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išklausyti visą šių programų kursą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, S. S. į bausmės laiką įskaityti dvi paras, išbūtas laikinajame sulaikyme.

S. S. 2016-07-01 ir 2016-08-08 paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios ir panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.

Nuteistasis per 14 d. nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Biržų rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs S. S. kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nepateikus prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas BPK 355 str. nustatyta tvarka.

Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui apskųsti jo nei apeliacine, nei kasacine tvarka negalima.