- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-09
- Bylos Nr.
- e2A-450-467/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-44225-2016-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Urbanavičienė
- Ieškovas
- BnP Finance
- Atsakovas
- J. R.
- Kategorijos
- 2.5.29pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo BnP Finance, AB apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovo BnP Finance, AB ieškinį atsakovei J. R. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas BnP Finance, AB 2016 m. gruodžio 5 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei J. R. ir prašė priteisti iš atsakovės 120 EUR kreditą, 13,24 EUR kredito mokestį, 49,93 EUR palūkanas, 11,99 EUR delspinigius, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.Ieškovas nurodė, kad pradinis kreditorius UAB „Credit day“ ir atsakovė 2016-03-24 sudarė vartojimo kredito sutartį, kuria atsakovei buvo suteiktas 120 EUR vartojimo kreditas 45 dienų terminui ir pagal kurią atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą bei sumokėti 13,24 EUR kredito mokestį sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais.Tarp pradinio kreditoriaus UAB „Credit day“ ir ieškovo BnP Finance, AB 2016-11-23 buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, kuria pradinis kreditorius perleido Ieškovui reikalavimo teises į pradiniam kreditoriui skolingus asmenis, tarp jų ir atsakovę.Ieškovo teigimu, atsakovė laiku nemokėjo mėnesinių įmokų, nereagavo į ieškovo siųstą pranešimą dėl reikalavimo įvykdyti prievolę ir per pranešimuose nurodytą terminą susidariusio įsiskolinimo nepadengė.Atsakovė J. R. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 27 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies - priteisė ieškovui BnP Finance, AB iš atsakovės J. R. 120 EUR kreditą, 13,24 EUR kredito mokestį, 11,99 EUR delspinigius ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už bendrą priteistą sumą (145,23 EUR), skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. gruodžio 21 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteisė iš atsakovės 100,64 EUR dydžio bylinėjimosi išlaidas ieškovo naudai. Kitą ieškinio dalį atmetė.Teismas sprendė, kad pagal vartojimo kredito sutartį, atsakovei neįvykdžius sutartinės prievolės grąžinti kreditą ir sumokėti kredito mokestį, ieškovui iš atsakovės priteisiama negrąžinta 120 EUR dydžio kredito suma ir 13,24 EUR kredito mokestis, nepažeidžiantis sąžiningo skolinimo principo (CK 6.38 str., 6.200 str. 1 d., 6.886 str.).Dėl ieškovo reikalavimų priteisti iš atsakovės 49,93 EUR palūkanas, paskaičiuotas už laikotarpį nuo termino įvykdyti prievolę pasibaigimo dienos (2016 m. gegužės 8 d.) iki reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo dienos (2016 m. lapkričio 23 d.), taikant 74,89 EUR proc. palūkanų normą, ir 11,99 EUR delspinigių, paskaičiuotų už 180 dienų terminą, teismas pažymėjo, kad Vartojimo kredito įstatymo nuostatos yra taikomos ir sutartims, kurių pobūdis arba tikslas suteiktų galimybę išvengti šio įstatymo nuostatų taikymo (Vartojimo kredito įstatymo 1 straipsnio 2 dalis). Iš šios teisinės nuostatos teismas darė išvadą, kad Vartojimo kredito įstatymo teisės normos yra imperatyvaus pobūdžio, dėl ko vartojimo kredito sutarties šalys negali jų pakeisti sutartimi (CK 6.157 str. 1 d.). Viena iš tokių imperatyvių nuostatų įtvirtinta Vartojimo kredito sutarties įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje, pagal kurią pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi.Dėl šios priežasties teismas priteisė ieškovo prašomus imperatyvių įstatymo normų nepažeidžiančius 11,99 EUR delspinigius už 180 dienų terminą, skaičiuojamus nuo laiku negrąžintos kredito bei kredito mokesčio bendros 133,24 EUR sumos ir nepriteisė ieškovo prašomų 49,93 EUR palūkanų (minimalių nuostolių) kaip prieštaraujančių įstatymo imperatyvioms nuostatoms (Vartojimo kredito sutarties įstatymo 11 straipsnio 8 dalis).
III. Apeliacinio skundo argumentai
Ieškovas BnP Finance, AB apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. sprendimą už akių dalyje dėl mokėjimų palūkanų ir priteisti ieškovui iš atsakovo 49,93 EUR mokėjimo palūkanas; pakeisti sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti ieškovui iš atsakovo 138 EUR dydžio patirtas bylinėjimosi išlaidas; kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti 15 EUR žyminį mokestį už apeliacinį skundą.Apeliantas nurodo, kad teismas netinkamai kvalifikavo teisinį santykį, kadangi ieškovas prašo priteisti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, kurių paskirtis nustatyti mokestį už naudojimąsi ieškovo pinigais, o ne kompensuoti ieškovo nuostolius už prievolės neįvykdymą. Nors tarp šalių sudaryta vartojimo kredito sutartis ir atsakovas, kaip vartotojas, yra silpnesnioji sandorio šalis, tačiau ši aplinkybė nėra pagrindas mažinti sutartyje numatytas palūkanas. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad ši papildoma apsauga nesudaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (CK 6.38, 6.59 str.), todėl nereiškia, kad vartotojai gali naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų teisių apsaugos priemonėmis, siekdami nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo. Apelianto teigimu, prašoma priteisti 49,93 EUR mokėjimo palūkanų suma neprieštarauja galiojančiam teisiniam reglamentavimui ir teismų praktikai. Atitinkamai tenkinus ieškinį pilna apimtimi, priteistinos visos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos – 136 EUR (15 EUR žyminis mokestis ir 121 EUR už advokato pagalbą, rengiant procesinius dokumentus).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialiosios teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.Bylos duomenys tvirtina, kad pradinis kreditorius UAB „Credit day“ ir atsakovė J. R. 2016 m. kovo 24 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 39214, pagal kurią atsakovei buvo suteiktas 120 EUR dydžio kreditas, kurį ji privalėjo grąžinti iki 2016-05-08. Atsakovė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdė ir liko skolinga visą 120 EUR vartojimo kredito sumą ir kredito mokestį – 13,24 EUR. Kadangi atsakovė laiku neatsiskaitė ir negrąžino 120 EUR kredito, jai buvo paskaičiuotos palūkanos nuo termino įvykdyti prievolę pasibaigimo dienos (2016-05-08) iki reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo dienos (2016-11-23); sutartyje nustatyta palūkanų norma – 74,89 proc.Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis imperatyviomis įstatymo nuostatomis, atsisakė priteisti 49,93 EUR mokėjimo palūkanas, laikydamas, kad ieškovas paskaičiavo per ilgą palūkanų terminą bei taikydamas per didelį palūkanų procentą, t.y. pažeisdamas Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatas. Ieškovas su tokiu teismo sprendimu nesutinka, motyvuodamas tuo, kad teismas netinkamai kvalifikavo teisinį santykį, kadangi ieškovas prašo priteisti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, kurių paskirtis nustatyti mokestį už naudojimąsi ieškovo pinigais, o ne kompensuoti ieškovo nuostolius už prievolės neįvykdymą. Apeliacinės instancijos teismas tokiai pozicijai iš esmės pritaria.Kasacinio teismo jurisprudencijoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą; pvz., 6.37 straipsnio 1 dalyje, 6.872 straipsnyje reglamentuojamos palūkanos) ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą (pvz., CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palūkanos). Prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų priskiriamos ir CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos procesinės palūkanos. Jų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015).Nagrinėjamu atveju ginčo dėl ieškovo naudai priteistų delspinigių nėra. Pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatas ir pagrįstai šį ieškovo prašymą tenkino. Tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovo prašomos priteisti 49,93 EUR dydžio palūkanos taip pat turėjo būti apskaičiuotos, remiantis Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatomis.Mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, dar vadinamų pelno palūkanomis, paskirtis – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi jo pinigais. Mokėjimo palūkanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga gali būti nustatyta įstatymu arba šalių susitarimu. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje inter alia nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu.Nagrinėjamu atveju vartojimo kredito sutartyje šalys susitarė, kad kredito palūkanos skaičiuojamos nuo kredito išmokėjimo kredito gavėjui dienos (imtinai) iki realaus kredito gavėjo įsipareigojimo grąžinti kreditą įvykdymo, t.y. iki dienos (imtinai), kuomet visas kreditas yra faktiškai sugrąžinamas kredito davėjui (sutarties bendrųjų sąlygų 6.2 punktas).Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad už suteiktą vartojimo kreditą pelno (mokėjimo) palūkanos gali būti mažinamos (Vartojimo kredito įstatymo 21 str. 3 d.). Teismas, spręsdamas dėl bendros vartojimo kredito kainos (pelno palūkanų) mažinimo, turi atsižvelgti į Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes: šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, kreditoriaus išlaidas, vartojimo kredito sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Spręsdamas dėl palūkanų dydžio teisėtumo, teismas turi atkreipti dėmesį į tai, kad sutarties šalys privalo vykdyti vartojimo kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus; kredito gavėjas, pasirašydamas kredito sutartį, susitarė dėl palūkanų dydžio, su tokiu palūkanų dydžiu susipažino ir savo parašu patvirtino sutikimą; smulkusis vartojimo kreditas paprastai imamas trumpam laikotarpiui, todėl palūkanos už tokio tipo kreditus būna didesnės. Taigi būtina įvertinti tiek kredito davėjo pareigą skolinti atsakingai, tiek ir kredito gavėjo pareigą skolintis atsakingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-09-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485-916/2015; 2016-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016).Specialiosiose vartojimo kredito sutarties sąlygose nurodyta, kad taikoma fiksuota metinė palūkanų norma yra 74,89 proc., sutarties administravimo mokestis, tenkantis vienai vartojimo kredito dienai - 0,04 proc. bendros vartojimo kredito sumos. Taigi tarp šalių sudarytos sutarties sąlygos neprieštaravo sutarties sudarymo dieną galiojusioms Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatoms (Vartojimo kredito įstatymas, teisės akto redakcija galiojusi nuo 2016-02-01 iki 2016-11-01).Be to ieškovas prašo priteisti 63,17 EUR dydžio bendrą vartojimo kredito kainą, kuri nėra didesnė nei bendra vartojimo kredito suma (Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 2 punktas), taigi ieškovo reikalavimas šioje dalyje yra pagrįstas ir tenkintinas.Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju atsakovė nebendradarbiavo su ieškovu, nesumokėjo nei vienos kredito įmokos. Vartojimo kredito sutartis buvo sudaryta dar 2016 metais. Atsakovei buvo siųsti pranešimai ir raginimai sumokėti skolą, tačiau ji į pranešimus nereagavo, atsiliepimo nepateikė, neprašė skolos išdėstyti, nenurodė priežasčių, dėl kurių negali grąžinti skolos, ar panašiai. Atsakovė, sudarydama vartojimo kredito sutartį, susipažino su sutarties sąlygomis ir sutiko su metine palūkanų norma, kuri atitiko teisinį reglamentavimą ir imperatyvių įstatymo normų nepažeidė. Į nurodytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas iš esmės neatsižvelgė ir jų tinkamai neįvertino, dėl ko priėmė iš dalies nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, kuris keistinas.Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 str. 5 d.). Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimas keistinas ir ieškinys tenkintinas visiškai, iš atsakovo priteistinos visos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos – 121 EUR teisinės pagalbos išlaidų, 15 EUR žyminis mokestis, sumokėtas už ieškinį.Tenkinus ieškovo apeliacinį skundą, yra pagrindas priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Ieškovas pateikė prašymą priteisti sumokėtą 15 EUR žyminį mokestį, todėl ši suma priteistina ieškovui iš atsakovės (CPK 93 str. 2 ir 3 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. sprendimą už akių pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovui BnP Finance, AB (juridinio asmens kodas 302447985) iš atsakovės J. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 120 EUR (vieną šimtą dvidešimt eurų) negrąžintą kreditą, 13,24 EUR (trylika eurų 24 euro centus) kredito mokesčio, 49,93 EUR (keturiasdešimt devynis eurus 93 euro centus) palūkanas, 11,99 EUR (vienuolika eurų 99 euro centus) delspinigių, 5 (penkių) procentų metines procesines palūkanas už priteistą 195,16 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos - 2016 m. gruodžio 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 136 EUR (vieną šimtą trisdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų.“
Priteisti ieškovui BnP Finance, AB iš atsakovės J. R. 15 EUR (penkiolika eurų) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.