Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2023-12-29 · Administracinė byla Nr. eI-12177-816/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-12-29
Bylos Nr.
eI-12177-816/2023
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-08714-2023-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jovita Einikienė
Pareiškėjas
savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“
Atsakovas
I. F.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-12177-816/2023 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08714-2023-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18.1; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gruodžio 29 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jovita Einikienė,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą atsakovei I. F. dėl vietinės rinkliavos skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja savivaldybės įmonės (toliau – SĮ) „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (toliau – ir VASA) kreipėsi į teismą su prašymu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės I. F. 92,40 Eur vietinės rinkliavos skolos ir 4,99 Eur delspinigių, susidariusių už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. imtinai. Taip pat prašo priteisti 24,20 Eur atstovavimo išlaidų.

Prašyme nurodo, kad rinkliavos apskaičiavimo metu, t. y. laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., skolininkė nuosavybės teise valdė nekilnojamąjį turtą Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje: butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini); butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini).

Žemesnės instancijos teismas

Remiasi Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-817 patvirtintais Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatais (toliau – ir Rinkliavos nuostatai), pagal kuriuos atsakovei apskaičiavo Vietinę rinkliavą už šį nekilnojamojo turto objektą. Paaiškino, kad vadovaujantis Rinkliavos nuostatais, vykdant Vietinės rinkliavos surinkimo pareigą, skolininkei suformuoti ir išsiųsti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą mokėjimo pranešimai, atsakovei paskaičiuota nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. 33,48 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos bei 1,81 Eur delspinigių, už 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. 31,80 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos bei 1,72 Eur delspinigių, už 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.– 27,12 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos bei 1,46 Eur delspinigių.

Remiasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 98 straipsnio 2 dalyje, 99 straipsnyje, Rinkliavos nuostatų 60, 83, 86 punktuose bei Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Finansų ministerija) informaciniame puslapyje skelbiama delspinigių norma, pagal kurią už kiekvieną pradelstą dieną skaičiuojami 0,03 proc. delspinigiai, ir nurodo, kad apskaičiavo atsakovei už nesumokėtą vietinę rinkliavą 4,99 Eur delspinigių.

Atsakovė atsiliepimo į pareiškėjos prašymą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas iš esmės tenkintinas.

Byloje ginčas kilo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įsiskolinimo priteisimo.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas (toliau – ir Rinkliavų įstatymas), Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas (toliau – ir Atliekų įstatymas) bei su jų įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai.

Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava suprantama, kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Minėto įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas suteikia teisę savivaldybės tarybai jos teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalis taip pat numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus ir nustato vietinės rinkliavos dydį, mokėjimo tvarką, lengvatas, grąžinimo tvarką, delspinigių dydį ir apskaičiavimo tvarką, paslaugos kokybės reikalavimus ir teikimo sąlygas. Taigi, vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą (Rinkliavų įstatymo 16 straipsnio 2 dalis).

Atliekų tvarkymo įstatymo 30-1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad komunalinių atliekų tvarkymas gali būti organizuotas, atliekų turėtojams sudarant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį arba mokant savivaldybės nustatytą rinkliavą, o 30-1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo turto objektų, kurių rūšių sąrašą nustato aplinkos ministras, savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba, jeigu rinkliava savivaldybės teritorijoje nenustatyta, sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį su savivaldybės, kurios teritorijoje yra nekilnojamojo turto objektas, juridiniu asmeniu, savivaldybės pavedimu atliekančiu komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimą, arba savivaldybe.

Nekilnojamojo turto objektų, kurių savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį, rūšių sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. D1-150 „Dėl Nekilnojamojo turto objektų, kurių savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį, rūšių sąrašo patvirtinimo“, 1 punktas nustato, jog į Nekilnojamojo turto objektų, kurių savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį, rūšių sąrašą (toliau – ir Sąrašas) yra įtraukti gyvenamosios paskirties pastatai, t. y. pastatai, naudojami gyventi vienam ar daugiau asmenų, vienai ar daugiau šeimų, įvairių socialinių grupių asmenims (individualūs namai, butai, bendrabučiai, vaikų namai, prieglaudos, globos namai, šeimos namai, vienuolynai, nakvynės namai, socialinis būstas, kiti panašios paskirties objektai). Sąrašo pastabų dalyje nurodoma, jog nekilnojamojo turto objektais šiame Sąraše laikomi pastatai ir inžineriniai statiniai su priklausiniais ir (ar) priskirtais naudoti žemės sklypais ar be jų, kitos patalpos, nepaisant jų registracijos nekilnojamojo turto registre, atskirais nekilnojamojo turto vienetais suformuotos patalpos, o nekilnojamojo turto paskirtimi šiame Sąraše laikoma paskirtis, kuri yra teisės aktais leidžiama, nuosavybės dokumentuose nurodyta arba faktiškai vykdoma teisėta viena ar keletas veiklos rūšių, vykdomų nekilnojamojo turto objektuose.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-817 patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatus (kaip minėta, toliau – ir Rinkliavos nuostatai, šioje byloje aktuali ir nauja redakcija nuo 2022 m. sausio 1 d.), kurie su vėlesniais pakeitimais nustatė vietinę rinkliavą visiems komunalinių atliekų turėtojams Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje. Rinkliavos mokėtojais pripažinti visi atliekų turėtojai, nuosavybės teise valdantys Rinkliava apmokestinamos kategorijos (rūšies) nekilnojamąjį turtą arba kiti atliekų turėtojai, kuriems Savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta mokestinė prievolė mokėti Rinkliavą (Rinkliavos nuostatų 6.6 punktas, ankstesnių redakcijų 7.5 punktas).

Vilniaus miesto savivaldybėje nuo 2018 m. gegužės 1 d. įvesta vietinė dvinarė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, kuri yra privaloma minėtiems Rinkliavos mokėtojams. Ji pakeitė iki šiol taikytą tarifinę sistemą, kai visi mokesčiai buvo mokami atliekų vežėjams. Rinkliava susideda iš pastoviosios ir kintamosios Rinkliavos dedamųjų (Rinkliavos nuostatų 20 punktas). Pagal Rinkliavos nuostatų 34 punktą, pastovioji Rinkliavos dedamoji taikoma apskaičiuojant Rinkliavą visiems atliekų turėtojams pagal bendrą apmokestinamo nekilnojamojo turto objekto plotą. Pagal Rinkliavos nuostatų 35 punktą, kintamoji Rinkliavos dedamoji taikoma apskaičiuojant Rinkliavą visiems atliekų turėtojams atsižvelgiant į jų valdomų nekilnojamojo turto objektų kategorijas, pagal atiduodamų mišrių komunalinių atliekų svorio (kiekio) normą. Pastoviosios ir kintamosios Rinkliavos dedamųjų dydžiai nustatomi 1 (vienam) apmokestinamajai kategorijai priskirto nekilnojamojo turto bendro ploto kvadratiniam metrui eurais (apvalinama iki keturių skaitmenų po kablelio) už kalendorinius metus (Rinkliavos nuostatų 21 punktas). Apmokestinimo Rinkliava objektas (vienetas) yra 1 (vienas) nekilnojamojo turto bendro ploto kvadratinis metras (tuo atveju, jeigu atliekų turėtojo nekilnojamasis turtas, priskirtas apmokestinamajai kategorijai, yra sodininkų bendrijos teritorijoje, apmokestinimo objektu laikomas žemės sklypo ploto kvadratinis metras, o kai žemės sklypas nesuformuotas – priskirto ar naudojamo žemės ploto kvadratinis metras) (Rinkliavos nuostatų 22 punktas). Bendras Rinkliavos dydis apskaičiuojamas nekilnojamojo turto objektų kategorijoms nustatytą bendrą pastoviosios Rinkliavos dedamosios dydį (3 priedo 4 stulpelis) bei konkrečiai nekilnojamojo turto objektų kategorijai nustatytą kintamosios Rinkliavos dedamosios dydį (3 priedo 5 stulpelis) padauginus iš konkretaus apmokestinamo nekilnojamojo turto objekto bendrojo ploto ir gautus rezultatus sudėjus (Rinkliavos nuostatų 23 punktas). Rinkliavą pagal Savivaldybės tarybos patvirtintus dydžius, vadovaudamasi Rinkliavų nuostatais, apskaičiuoja VASA.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia (be kita ko) apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis (tiesiogiai) nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. LVAT 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. LVAT minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme ir vietinės rinkliavos mokėjimas ar nemokėjimas nėra susijęs su paslaugos gavimu ar negavimu.

Byloje nustatyta, kad atsakovė nuo (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdo ½ buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) (valstybės įmonės Registrų centro išrašas). Nors pareiškėja prašyme nurodo, kad atsakovė nuosavybės teise valdo ir kitą nekilnojamojo turto objektą, tačiau į bylą nėra pateikta duomenų apie nesumokėtą rinkliavą už nekilnojamojo turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini). Dėl to toliau apie pastarąjį nekilnojamojo turto objektą nepasisakytina.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 711 patvirtintų Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklių 18 punkte nustatyta, kad rinkliava nustatoma nekilnojamojo turto objektų, kurių rūšių sąrašą nustato Aplinkos ministerija, savininkams arba nekilnojamojo turto objekto savininko atstovui pagal įstatymą, arba nekilnojamojo turto objekto savininko įgaliotam asmeniui. Sąraše yra numatyta, kad, be kita ko, gyvenamosios paskirties pastatų (pastatai, naudojami gyventi vienam ar daugiau asmenų, vienai ar daugiau šeimų, įvairių socialinių grupių asmenims (individualūs namai, butai, bendrabučiai, vaikų namai, prieglaudos, globos namai, šeimos namai, vienuolynai, nakvynės namai, socialinis būstas, kiti panašios paskirties objektai) savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti rinkliavą už atliekų tvarkymą. Pagal Rinkliavos nuostatų 1 priedo „Nekilnojamojo turto objektų kategorijos“ 1 punktą kaip atskira nekilnojamojo turto objektų rūšis išskiriami gyvenamosios paskirties daugiabučiai pastatai (daugiabučiai gyvenamieji namai, t. y. 3 ir daugiau būstų namai, kurie yra naudojami gyventi vienam ar daugiau asmenų, vienai ar daugiau šeimų, įvairių socialinių grupių asmenims (butai, bendrabučiai, vaikų namai, prieglaudos, globos namai, šeimos namai, nakvynės namai, socialinis būstas ir kiti panašios paskirties objektai).

Taigi atsakovė laikytina vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėtoja.

Bylos duomenys rodo, kad už atsakovės valdomą nekilnojamojo turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini), jai buvo paskaičiuota pastovioji ir kintamoji rinkliavos dalis. Bendra už nekilnojamojo turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini), mokėtina rinkliavos suma už 2020 m. sausio–gruodžio mėn., remiantis 2020 m. vasario 28 d. mokėjimo pranešimu Nr. 11190311, sudaro 33,48 Eur (34,92 kv. m). Už 2021 m. sausio–gruodžio mėn. bendra rinkliavos suma, remiantis 2021 m. kovo 28 d. mokėjimo pranešimu Nr. 11401145, sudaro 31,80 Eur (34,92 kv. m). Už 2022 m. sausio–gruodžio mėn. bendra rinkliavos suma, remiantis 2022 m. vasario 28 d. mokėjimo pranešimu Nr. 11860689, sudaro 27,12 Eur (34,92 kv. m). Minėti mokėjimo pranešimai buvo išsiųsti adresu, (duomenys neskelbtini).

Atsakovei minėtu adresu taip pat išsiųsti skolos pranešimai: 2022 m. liepos 8 d. (Nr. 00529132), 2021 m. spalio 18 d. (Nr. 00324895).

Mokėtina vietinė rinkliava atsakovei apskaičiuota remiantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintais vietinės rinkliavos dydžiais ir vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis apie atsakovės valdomo nekilnojamojo turto plotą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovei atskiru Savivaldybės tarybos sprendimu būtų suteikta lengvata ir ji neprivalo mokėti vietinės rinkliavos, taigi darytina išvada, kad ginčo laikotarpiu atsakovės komunalinės atliekos buvo tvarkomos Vilniaus miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje ir ji turėjo pareigą mokėti vietinę rinkliavą.

Rinkliavų nuostatų 53 punkte nustatyta, kad vietinė Rinkliava į Savivaldybės biudžetą privalo būti sumokėta arba iki pirmojo ketvirčio pabaigos (mokant už visą mokestinį laikotarpį) arba iki kiekvieno ketvirčio pabaigos. Byloje įrodymų, kad atsakovė sumokėjo už jai priklausantį nekilnojamąjį turtą apskaičiuotą vietinę rinkliavos sumą, nėra, todėl pareiškėja pagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovės nesumokėtą vietinę rinkliavą.

Rinkliavų nuostatų 59 punkte nustatyta, kad už nesumokėtą arba pavėluotai į Savivaldybės biudžeto sąskaitą sumokėtą Rinkliavą skaičiuojami delspinigiai. Delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai Rinkliava turėjo būti sumokėta į Savivaldybės biudžeto sąskaitą (Rinkliavų nuostatų 60 punktas). Delspinigių dydis apskaičiuojamas pagal tą dieną paskelbtą galiojusių delspinigių dydį (Rinkliavų nuostatų 60 punktas). MAĮ 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad delspinigiai skaičiuojami ne ilgiau kaip 180 dienų nuo atitinkamo mokesčio įstatyme numatyto sumokėjimo termino.

Iš byloje esančio paskaičiavimo matyti, kad atsakovei nesilaikius įstatyminės pareigos mokėti vietinę rinkliavą laiku, jai nuo kiekvieno ketvirčio pradelstos dienos buvo skaičiuojami delspinigiai (0,03 proc.), bet ne už ilgesnį nei MAĮ nustatytą laikotarpį. Iš viso nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. VASA atsakovei paskaičiavo 4,99 Eur delspinigių.

Kadangi nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė ginčo objektu nesinaudojo, nebuvo atliekų turėtoja, tinkamai vykdė pareigą mokėti vietinę rinkliavą nustatytu laiku, o iš pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėja informavo atsakovę apie susidariusią skolą ir apie pareigą sumokėti vietinę rinkliavą Rinkliavos nuostatų nustatyta tvarka ir terminais, todėl pareiškėjos prašymo reikalavimas iš atsakovės priteisti vietinės rinkliavos įsiskolinimą ir delspinigius laikytinas pagrįstu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos prašymas tenkintinas, priteisiant iš atsakovės pareiškėjos naudai 92,40 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimo ir 4,99 Eur delspinigių.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėjos reikalavimas atlyginti bylinėjimosi išlaidas sprendžiamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 2 dalį.

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.

Pareiškėja prašyme teismui nurodė, kad patyrė 24,20 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, pateikdama 2023 m. rugsėjo 19 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LDNC Nr. 20230919-32, kurioje nurodomos paslaugos – ieškinio dėl skolos priteisimo parengimas, 2022 m. rugpjūčio 2 d. teisinių paslaugų sutarties su Advokatų profesine bendrija Jurkonis ir partneriai LINDEN išrašą ir 2023 m. spalio 4 d. pavedimo išrašą.

Pareiškėjos patirtos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų naujos redakcijos Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, taikomų sprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimą administracinėse bylose (toliau – Rekomendacijos).

Taip pat ABTĮ 40 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Pažymėtina, kad, nors viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas atstovavimo išlaidų priteisimas, tačiau pagal teismų praktiką viešojo administravimo subjekto patirtos atstovavimo administraciniame procese išlaidos gali būti atlyginamos tik tais atvejais, kai advokato (ar advokatų) dalyvavimas buvo būtinas, siekiant tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008). Nagrinėjamu atveju iš viešai skelbiamos pareiškėjos struktūros matyti, kad teisininkas pas pareiškėją yra. Dėl to prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132, 133 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Patenkinti pareiškėjos savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą.

Priteisti iš atsakovės I. F. savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ naudai 92,40 Eur (devyniasdešimt du eurus ir keturiasdešimt centų) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nepriemoką už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. ir 4,99 Eur (keturis eurus ir devyniasdešimt devynis centus) delspinigių.

Netenkinti pareiškėjos prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Jovita Einikienė