Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. V., a.k. (duomenys neskelbtini) m., Lietuva, pilietybė Lietuvos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini) , Lietuva, vedęs, dirbantis UAB "M.“, direktorius komercijai, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:

V. V. 2025-03-21 apie 12 val. 30 min., kelyje Ryga-Šiauliai-Tauragė-Kaliningradas, 183,5 kilometre, (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairuodamas automobilį SUBARU OUTBACK, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatsargus ir neatidus, pažeidė Kelių eismo taisyklių 109 punkto reikalavimus, kuris sako, kad „Sukdamas į kairę (apsisukdamas) ne sankryžoje, vairuotojas privalo duoti kelią priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę važiuojančioms transporto priemonėms, o kur leidžiama lenkti, – ir lenkiančioms transporto priemonėms", t. y. neįsitikinęs, kad priešinga eismo juosta laisva tam, kad būtų galima sukti į kairę bei visiškai išvažiavęs į priešpriešinę kelio juostą susidūrė su priešais kita eismo juosta atvažiuojančiu motociklu HONDA CB 600, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu G. P..

Š. V. V. padaryti KET reikalavimų pažeidimai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su avarijos kilimu bei jos pasekmėmis, t. y. su motociklo HONDA CB 600, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui G. P. padarytu sunkiu sveikatos sutrikdymu.

.

Įrodymai byloje ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnis).

K. V. V. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2025 m. kovo 21 d., automobiliu atvyko žvejoti į Panemunės apylinkes. Žvejyba nesisekė, todėl važiavo link Tauragės ieškoti kitos vietos. Važiuodamas pamatė, kad iš dešinės pusės yra kanalas – senvagė ir ten stovi 4 automobiliai, todėl nusprendė apsisukti ir nuvažiuoti prie kanalo. Pavažiavęs 200-300 metrų suko į kairę. Saulė švietė tiesiai į akis, todėl visiškai nepastebėjo atvažiuojančio motociklo, tik pajuto, jog į automobilį atsitrenkė motociklas. Suprato, kad jis sukdamasis į kairę automobiliu „ užkišo“ kelią iš priekio atvažiuojančiam motociklui. Pripažįsta, kad eismo įvykis įvyko dėl jo kaltės. Nurodo, kad jo vairuojamo automobilio greitis buvo nedidelis. Po eismo įvykio iš karto bėgo prie motociklininko, mėgino jį kalbinti, iškvietė tarnybas. Motociklininkas buvo sąmoningas ir su juo kalbėjo, prašė nuvaryti motociklą jo broliui, telefonu skambino žmonai. Ant motociklininko kojos buvo užkritęs motociklo ratas. Motociklininkas prašė nuimti šalmą. Sutinka sumokėti nukentėjusiajam iš savo lėšų 10 000 Eur. neturtinės žalos atlyginimui. 5000 eur. sumokės per dvi dienas, o likusią dalį sumokės per vieną mėnesį. Automobilis, kurį jis vairavo, priklauso įmonei, kurioje jis dirba. Automobilis apdraustas Ergo draudime. Apie eismo įvykį pranešė draudimui. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja paskirti jo žmoną I. V.. Nurodė, kad jis pasitiki savo žmona, kartu šeimoje gyvena 33 metus, neturi bėdų, pykčių, visada randa bendrą kalbą, turi dukrą ir du anūkus. Labai gailisi dėl nusikalstamos veikos padarymo.

Iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes, kaltinamasis parodė ir apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ( t.2 , b. l. 48-50, 51-54 ).

Be kaltinamojo visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė įrodyta teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais:

Nukentėjusysis G. P. parodė, kad 2025 m.. kovo 21 d., apie 12.35 val. grįžinėjo vienas iš pietų namuose į darbą (duomenys neskelbtini), su motociklu Honda CB 600, valst. nr. J. V. pagrindiniu apie 45-50 km\h keliu tiesiai, priešais atvažiavo kita mašina (neatsimena kokia), kuri irgi važiavo pagrindiniu keliu ir neatsimena, ar automobilis rodė posūkio signalą, ir jis staiga pasuko į kairį šoninį kelią priešais pat jį. M. H. CB 600, valst. nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jam. Su motociklu važiavo užsidėjęs šalmą ir pirštines. Apranga buvo darbinė. Vaizdo registratoriaus neturėjo prisitvirtinęs. Diena buvo giedra, buvo apie 17-18 laipsnių šilumos. Kelias buvo sausas, jokios kliūties nebuvo eismo įvykio kilimui, nes buvo tiesioji. Asmeniškai su juo nekalbėjo kaltininkas, skambino jo žmonai R. P.. Pretenzijų kaltininkui turi ir reikš civilinį ieškinį. Smūgis buvo staigus, atsimena tik išlindusius kaulus iš kojos ir nualpo, atsibudo tik Tauragės ligoninėje priimamajame skyriuje. (1 t. b. l. 63-66)

Liudytoja L. R. parodė, kad 2025-03-21 apie 12 val. 26 min. važiavo jai priklausančiu automobiliu namo. Važiuojant link namų Panemunės m. kryptimi ties muitinės postu pamatė, kaip įvyko eismo įvykis, kurio metu į automobilį atsitrenkė motociklo vairuotojas. Po eismo įvykio ji iš karto sustojo ir nuėjo pažiūrėti, kokia motociklininko sveikata. Jai priėjus prie motociklo vairuotojo, vyriškis buvo praradęs sąmonę, tačiau po kelių minučių atsigavo. Pamatė, kad vyriškiui buvo lūžusi dešinė koja ir nieko nelaukusi skambino 112 pagalbos telefonu ir kvietė pagalbą. Po eismo įvykio motociklas buvo užvirtęs ant nukentėjusiojo. Kol atvyko greitoji jai telefonu dispečerė liepė šnekėti su nukentėjusiuoju, kad jis neprarastų daugiau sąmonės. Po to ji paskambino savo vyrui, kuris atvažiavo ir padėjo nukelti motociklą nuo nukentėjusiojo. Patį eismo įvykį ji matė. Matė nuo Panemunės miestelio atvažiuojantį motociklininką. Ji važiavo už kito automobilio raudonos spalvos, tačiau nei markės nei valstybinių numerių nežino, maždaug 200 metrų atstumu link Panemunės. Vėliau matė, kaip tas pats automobilis persirikiavo į kitą eismo juostą ir suko į aplinkkelį prieš muitinės postą, ko pasekoje nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio motociklininko ir įvyko eismo įvykis. Kodėl automobilio vairuotojas nepraleido motociklininko ir suko į aplinkkelį nežino, bet ji motociklininką matė aiškiai atvažiuojantį nuo Panemunės miesto. Kai važiavo link Panemunės švietė ryški saulė, tačiau jai tai netrukdė pamatyti motociklininko. Nei automobilio vairuotojo, nei motociklininko vairuotojo greičiai nebuvo dideli, tačiau kokie - negali pasakyti. Kiek matė, automobilio vairuotojas buvo išsigandęs, bet nesužalotas. Daugiau jokių įvykio aplinkybių negali pasakyti. (1 t. b. l. 122-125).

Iš 2025-03-21 tarnybinio pranešimo matyti, kad 2025-03-21 apie 12 val. 30 min.. automobilis ,,Subaru OUTBACK" valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo V. V., ,., sukdamas į kairę nepraleido priešpriešai atvažiuojančio motociklo ,,Honda CB 600" valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo G. P., gyv., K. D., blaivus) dėl ko pastarasis atsitrenkė į V. V. vairuojamą automobilį. Eismo įvykio metu nukentėjo motociklo vairuotojas G. P., kuriam lūžo dešinė koja. Atvykus GMP G. P. su atviru dešinės kojos lūžiu išvežtas į ligoninę. Automobilio vairuotojas eismo įvykio metu nenukentėjo. Eismo įvykio metu žuvusių nėra. Eismo įvykio metu kelio statiniai nebuvo apgadinti, tik automobilis ir motociklas. (I t. b. l. 1-4).

Iš kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) sav. Kelio ruožas tiesus, geras kelio matomumas. Leistinas greitis 50 km/h. V. T. gatve link Panemunės, yra įspėjamasis kelio ženklas „Šalutinis kelias iš kairės Nr. 110“, bei nurodomieji kelio ženklai „išankstinė krypčių rodyklė Nr.601“ ir „krypties rodyklė Nr.606“. Automobilio ir motociklo, jų ratų stabdymo pėdsakų kelio ruože nebuvo. Automobilio ir motociklo išsidėstymas kelio ruože yra užfiksuotas nuotraukose ir įvykio vietos schemoje. Tilžės gatvėje priešpriešinio eismo juostoje, žiūrint Panemunės kryptimi, išsibarsčiusios smulkios automobilio ir motociklo detalės ir nuolaužos. Netoliese matosi apgadintas automobilis ir motociklas. (I t. b. l. 28-39).

Iš alkotesterių tikrinimo istorijos matyti, kad 2025-03-21 15:50 val. G. P. nustatytas 0.00 promilių blaivumas, o V. V. 2025-03-21 13:04 val. nustatytas 0.00 promilių blaivumas. (1 t. b. l. 49-53)

Iš specialisto išvados Nr. G 167/2025(10) nustatyta, kad G. P. nustatyta dešinio peties nubrozdinimas, dešinio skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio lūžimai su kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais abiejų pusrutulių kaktinėse skiltyse, atviri skeveldriniai dešinio šlaunikaulio diafizės ir tarpkrumplinis lūžimai. Atviras dešinio šlaunikaulio diafizės lūžimas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą. (1 t. b. l. 145-146)

Iš 2025-03-31 Kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas BPC skambučio garso įrašas, iš kurio matyti, kad 2025-03-21 12.27 val. apie įvykį BPC pranešė V. V.. (1 t. b. l. 152-154)

Iš 2025-03-31 Kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas B. C. vaizdo ir garso įrašas. (1 t. b. l. 155-157).

Byloje surinkti ir ištirti įrodymai patvirtina, kad V. V., 2025-03-21 apie 12 val. 30 min., kelyje (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairuodamas automobilį SUBARU OUTBACK, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatsargus ir neatidus, pažeidė Kelių eismo taisyklių 109 punkto reikalavimus, kuris sako, kad „Sukdamas į kairę (apsisukdamas) ne sankryžoje, vairuotojas privalo duoti kelią priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę važiuojančioms transporto priemonėms, o kur leidžiama lenkti, – ir lenkiančioms transporto priemonėms", t. y. neįsitikinęs, kad priešinga eismo juosta laisva tam, kad būtų galima sukti į kairę bei visiškai išvažiavęs į priešpriešinę kelio juostą susidūrė su priešais kita eismo juosta atvažiuojančiu motociklu HONDA CB 600, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamo G. P..

Š. V. V. padaryti KET reikalavimų pažeidimai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su avarijos kilimu bei jos pasekmėmis, t. y. su motociklo HONDA CB 600, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui G. P. padarytu sunkiu sveikatos sutrikdymu.

Jeigu V. V. būtų laikęsis KET 109 punkto reikalavimų, teismo įvykis nebūtų įvykęs ir G. P. nebūtų sunkiai sužalotas.

V. V. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, nes jis vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Laidavimo terminas nustatomas nuo vienerių iki trejų metų.

K. V. V. ir jo sutuoktinė I. V. pateikė teismui prašymus atleisti V. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, o laiduotoju paskirti I. V.. (2 t., b. l.142-144, 145 ). I. V. prašyme ir teisiamajame posėdyje nurodė, kad su V. V. santuokoje gyvena 35 metus. Jos sutuoktinis visą laiką buvo geras ir atsakingas žmogus. Kartu su vyru užaugino dukrą, kuri baigusi aukštus mokslus. Ji pati taip pat yra išsilavinusi, baigusi geriausiu įvertinimu universitetą. Ilgai dirba pedagoginį darbą, yra muzikos mokytoja metodininkė ir neša didelę atsakomybę už auklėjamus vaikus. Savo šeimoje visuomet galėdavo atsiremti į vyrą, į jo patarimą kaip sąžiningo, atsakingo, dėmesingo ir labai nuoširdaus žmogaus. Tai turėjo jų santuokoje labai didelį pagrindą jo supratimas, atsakomybė už šeimą. I. V. nurodė, kad ji sutinka būti vyro laiduotoja ir prisiima pilną atsakomybę už savo vyrą, ištikimą žmogų, sąžiningą, stropų, prisiima daryti jam gerą įtaką, pastiprinti vyrą ir psichologiškai, ir morališkai, nes galvoja, kad labai svarbu toks palaikymas. Mano, kad kaip žmona buvo jam visą laiką pavyzdžiu kaip žmonos, moters, vaiko mamos, tikrai geru pavyzdžiu šeimoje. Prisiima visą atsakomybę, nes dirba ir atsakingą darbą, ir labai vertina šeimos vertybes. Vyras po įvykio psichologiškai labai buvo palūžęs, todėl stengiasi palaikyti vienas kitą, kad nepalūžtų dar daugiau ir mano, kad laikydamiesi petys į petį stipriai abu kartu įveiks visus sunkumus.

I. V. niekada nebuvo teista, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirba Šiaulių J. J. gimnazijoje muzikos mokytoja ir neformaliojo ugdymo būrelių vadove, yra teigiamai charakterizuojama. Ji sutinka būti kaltinamojo laiduotoja, tiki, kad jis ateityje nepadarys jokių nusikalstamų veikų, laikysis įstatymų bei visuomenėje priimtų elgesio normų. Teismo posėdžio metu palaikė prašymą, tvirtino, kad gali laiduoti, jog kaltinamasis ateityje daugiau nusikaltimų nepadarys.

Išnagrinėjus bylos medžiagą yra pagrindas teigti, kad egzistuoja visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

K. V. V. padarė neatsargų nusikaltimą. Jis visiškai pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir ši aplinkybė laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis neteistas, nėra padaręs administracinių nusižengimų, dirbantis, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, kaip atsakingas ir pareigingas, laiku atliekantis patikėtas pareigas. Kaltinamasis dėl padarytos nusikalstamos veikos išgyvena, neigiamai vertina savo neatsargų elgesį, atsiprašė nukentėjusiojo dėl padaryto nusikaltimo. Kaltinamasis labai pergyvena dėl padaryto nusikaltimo, dėl ko sušlubavo jo sveikata ir teko kreiptis į gydytojus (t.2, b.l. 148). Visuma šių aplinkybių leidžia daryti išvadą, kad jis suvokia savo veiksmų nusikalstamą pobūdį, kaltu prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi, ateityje prižada nenusikalsti. o nusikalstamos veikos kaltinamasis ėmėsi visų priemonių, kad būtų išvengta skaudžių padarinių, tai yra iškvietė greitąją medicinos pagalbą, apie eismo įvykį pranešė transporto priemonės draudikui, bendravo su policija ir su nukentėjusiojo šeima, stengėsi kuo galėdamas jai padėti, iš savo lėšų sutiko sumokėti ir sumokėjo dalį neturtinės žalos -10 000 Eur, iš kurių 5000 Eur iki 2025-09-18, kitą 5000 Eur dalį įsipareigojo sumokėti sutartyje nurodytais terminais, nors tai ir neprivalėjo daryti. Taip pat sutiko sumokėti ir nukentėjusiojo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad V. V. padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinė. Kaltinamasis nėra asmuo pastoviai, piktybiškai darantis teisės pažeidimus, todėl yra pagrindas manyti, kad ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teismas vertindamas ar asmuo, kuris prašo būti paskirtu kaltinamojo laiduotoju yra vertas teismo pasitikėjimo ir darys teigiamą įtaką kaltininkui, nustatė, kad I. V. yra kaltinamojo žmona. Sutuoktiniai kartu gyvena jau 35 metus. Šeima darni. I. V. turi įgijusi aukštąjį išsilavinimą, dirba mokytoja metodininke, darbovietės charakterizuojama teigiamai. Ji nėra teista, nėra bausta administracine tvarka. Dėl išdėstytų aplinkybių, teismas turi pagrindo manyti, kad I. V. yra verta teismo pasitikėjimo, atsižvelgiant į jos asmenines savybes, yra pagrindas tikėti, kad ji gebės kontroliuoti kaltinamojo elgesį, daryti jam teigiamą įtaką, nes ji yra pasiryžusi prisiimti atsakomybę sau dėl laidavimo, garantuoti, kad kaltinamasis daugiau įstatymų nepažeistų. Duomenų, leidžiančių abejoti ir nepasitikėti laiduotoju byloje nebuvo pateikta. Teismo nuomone I. V. yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo.

Teismas daro išvadą, kad yra visos sąlygos taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir nutraukti baudžiamąją bylą dėl veikos, numatytos BK 281 straipsnio 3 dalyje padarymo, V. V. atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kaltinamasis perduotinas pagal laidavimą laiduotojai I. V. nustatant laidavimo terminą – vienerius metus. Nustatydamas laidavimo terminą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, sunkias pasekmes, kaltinamojo ir laiduotojos asmenybes, paties baudžiamojo proceso kaltinamajam padarytą įtaką ir daro išvadą, jog laidavimas 1 metų terminui bus pakankama poveikio priemonė kaltinamajam.

Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, laiduotojo asmenines savybes bei gaunamas pajamas, bei į tai, kad kaltinamasis įsipareigojo sumokėti nukentėjusiajam dalį neturtinės žalos - 10 000 Eur ir padengti bylinėjimosi išlaidas, todėl atleidžiant jį pagal laidavimą nuo baudžiamosios atsakomybės, laidavimas skirtinas be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

Siekiant sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, paveikti, kad jis laikytųsi įstatymų, jam taip pat skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmoką sumokant per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 71 straipsnis).

Dėl civilinių ieškinių

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas G. P. byloje pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš civilinio atsakovo draudimo bendrovės E. I. SE ir kaltinamojo (civilinio atsakovo) V. V. solidariai civiliniam ieškovui G. P. 40 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui ir 3149,75 Eur turtinės žalos atlyginimui. (t.21 b.l. ).

Bylos nagrinėjimo metu, civilinis atsakovas – draudimo bendrovė E. I. SE pateikė atsiliepimą į civilinį ieškinį, kuriame nurodė, kad nesutinka su ieškiniu reiškiamos solidarios atsakomybės. Ieškovų civiliniu ieškiniu įtraukti skirtingi civiliniai atsakovai, kurių galima civilinė atsakomybė kildinama skirtingais pagrindais, juolab draudikų atsakomybė gali kilti tik iš sudarytų draudimo sutarčių apimtyje, todėl solidari atsakomybė negali būti taikoma.

Kadangi automobilis ,,Subaru OUTBACK" valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo V. V., buvo apdraustas draudimo bendrovėje E. I. SE, todėl nukentėjusysis įgyja teisę reikšti tiesioginį ieškinį draudikui. Draudiko pareiga atlyginti žalą tokiais atvejais kyla iš draudimo sutarties. Taigi, vykdydama pareigą atlyginti žalą draudimo bendrovė ieškovui G. P. jau atlygino turtinę žalą dėl sugadintos transporto priemonės ir vertinimo išlaidas - 2020,15 Eur draudimo išmoka, dėl sugadinto šalmo 125,67 Eur, dėl su gydymu susijusių išlaidų, taip pat kuro išlaidas dėl ieškovo lankymo ligoninėje - 962,77 Eur. Bendrojoje sumoje ieškovui yra atlyginta 3108,59 Eur turtinės žalos, t.y tenkinti visi ieškovo pagrįsti reikalavimai dėl turtinės žalos. Kadangi turtinė žala atlyginta, ieškinį dėl turtinės žalos priteisimo prašo atmesti.

Kadangi draudikas atlygino nukentėjusiajam turtinę žalą ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus - mokėjimo nurodymus, todėl ieškovo ieškinys dėl turtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas ir atmestinas.

Dėl ieškovo reikalavimo priteisti 40.000 Eur neturtinės žalos atlyginimui draudikas sutinka iš dalies ir nurodo, kad ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo reikėtų vertinti pagal teismų praktiką ir byloje esančius įrodymus, nustatant neturtinės žalos dydį iki 20.000.00 Eur.

Neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibūdina kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kitas aplinkybes, teismo įvertintas pinigais. CK nenustatytas atlygintinos neturtinės žalos dydis, jį nustato teismas. Teismas neturtinės žalos dydį nustato pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką. Teismas turi atsižvelgti į žalos sukeltas pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiosios patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus).

Teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgia į sužalojimo pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. V. V. padarė neatsargų nusikaltimą eismo saugumui, sąmoningai nesiekė sukelti fizinį skausmą ir dvasinius išgyvenimus, tačiau vairuodamas automobilį nebuvo pakankamai apdairus ir atidus, sukdamas į kairę, nepastebėjo priešpriešais atvažiuojančio motociklo, ko pasekoje įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sužalotas motociklo vairuotojas. Kaip jau minėta neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma.

Teismas, atsižvelgdamas į teisiškai reikšmingų neturtinės žalos nustatymo kriterijų visumą nukentėjusiojo patirtą neturtinę žala įvertintina 30 000 Eur suma, kas yra pakankama kompensuoti nukentėjusiojo patirtus išgyvenimus. Tokia neturtinės žalos dydžio suma nustatoma atsižvelgiant į teismų praktiką analogiškose bylose priteisiant neturtinės žalos dydžius bei į šalyje esančią infliaciją. Teismo nuomone nustatytas 30 000 Eur neturtinės žalos dydis yra proporcingas patirtiems išgyvenimams. Kadangi kaltinamasis savarankiškai sutiko atlyginti nukentėjusiajam 10 000 Eur neturtinės žalos, tai ši suma išminusuojama iš teismo nustatytos 30 000 Eur sumos ir tokiu būdu iš civilinio atsakovo draudimo bendrovės E. I. SE nukentėjusiajam priteistina 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui. Likusioje dalyje ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. V. ir nukentėjusysis G. P. pateikė susitarimą (taikos sutartį) dėl žalos atlyginimo, kuriame sutarė, kad V. V. sumoka į G. P. nurodytą banko sąskaitą 10 000 Eur sumą neturtinės žalos atlyginimui, iš kurios 5000 Eur sumą sumoka iki 2025-09-18, o likusią 5000 Eur sumą ir 1245 Eur sumą bylinėjimosi išlaidų sumoka per 1 mėnesį nuo galutinio teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos. Kaltinamasis ir nukentėjusysis prašė teismo patvirtinti šį susitarimą.

Iš teismui pateikto mokėjimo nurodymo matyti, kad V. V. 2025-09-16 į nukentėjusiojo G. P. nurodytą banko sąskaitą pervedė 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimui (t.2, b.l. 165). Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. P. ir kaltinamojo V. V. susitarimas (taikos sutartis) tvirtintina, o procesas dėl civilinio ieškinio V. V. atžvilgiu nutrauktinas. (baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 107 straipsnis).

Dėl proceso išlaidų

(duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

Nukentėjusysis prašė priteisti iš kaltinamojo 1245 Eur advokato pagalbai apmokėti. Nustatyta, kad advokatas P. O. teikė nukentėjusiajam teisines paslaugas, parengė civilinį ieškinį. Pateikti kvitai patvirtina, kad G. P. už teisines paslaugas sumokėjo advokatui 1245 Eur.(t.2, b.l. 135-140). Nukentėjusiosios patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti pripažintinos proceso išlaidomis Kaltinamasis sutinka atlyginti nukentėjusiųjų patirtas bylinėjimosi išlaidas ir susitarimu, kurį teismo prašo patvirtinti, sutiko sumokėti šią sumą, todėl patvirtinus susitarimą atskirai ši suma nepriteistina

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 304, 305 straipsniais, 307 straipsnio 5, 6, 7 dalimis, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. V. V. nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje, perduodant jį I. V., atsakomybei pagal laidavimą vieneriems metams be užstato ir baudžiamąją bylą V. V. atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsniu, skirti V. V. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmoką sumokant per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir banko kvitą pateikti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų raštinei.

P. V. V. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, ją panaikinti.

Patvirtinti civilinio ieškovo G. P., ir kaltinamojo V. V., 2025-009-16 susitarimą (taikos sutartį) dėl neturtinės žalos atlyginimo:

„K. V. V. ir nukentėjusysis (civilinis ieškovas) G. P. susitaria, kad V. V. sumokės G. P. 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Šalys susitaria, kad 5000 (penki tūkstančiai eurų) sumokami iki 2025 m. rugsėjo 18 d. (įskaitytinai) o likusią 5000 eurų (penki tūkstančiai eurų) dalį ir 1245 eurus (vieną tūkstantį du šimtus keturiasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų V. V. apmoka per 1 (vieną) mėnesį nuo galutinio teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Pinigai pervedami į G. P. atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke Swedbank.

Nukentėjusysis G. P. patvirtina, kad neturi ir ateityje neturės turtinių ir neturtinių pretenzijų V. V. dėl baudžiamojoje byloje Nr.1-632-367/2025 (naujas bylos numeris Nr.1-26-367/2026) išnagrinėto įvykio.“

I. V. V., kad jeigu laidavimo metu jis padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti panaikintas ir tokiu atveju bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, taip pat išaiškinti, kad jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti I. V., kad ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju, atsižvelgus į laidavimo atsisakymo priežastis, bus sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nutraukti procesą pagal civilinio ieškovo G. P. ieškinį atsakovui V. V., jiems savanoriškai susitarus dėl žalos atlyginimo.

Nukentėjusiojo G. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš ERGO Insurance SE 20 000 Eur (dvidešimt tūkstančių eurų) neturtinės žalos nukentėjusiojo G. P. naudai.

Likusioje dalyje dėl neturtinės žalos ir turtinės žalos priteisimo civilinį ieškinį atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.