Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus Preikšaitis, rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas administracinėn atsakomybėn patrauktos D. R. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 26 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjo 2013-09-03 nutarimu D. R. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 183 str. 1 d. už tai, kad ji, 2013-08-30 apie 03.44 val., Plungėje, V. Mačernio g. „(duomenys neskelbtini)“, savo namuose, leido muziką, garsiai šūkavo, trukdė kaimynų poilsiui.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas netinkamai vertino jam pateiktus įrodymus ir priėmė teisiškai nepagrįstą bei neteisėtą nutartį. Kvalifikuojant jos veiką pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 183 str. 1 d. turi būti nustatyta, jog ji šiame straipsnyje nurodytas veiksmais, trikdė viešąją rimtį. Pažymėtina, kad jai kaip administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui administracinis kaltinimas suformuluotas už savarankišką teisės pažeidimą, kuris numato, jog administracinę atsakomybę užtraukia viešosios rimties trikdymas. Tai yra suprantama kaip priešingas teisei, kaltas veikimas ar neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę ar viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Nagrinėjamo administracinio teisės pažeidimo objektyviąją pusę sudaro veikos, jos padarymo būdų ir vietos požymiai. Veika pasireiškia kaip viešosios rimties trikdymas, kuris gali būti padarytas dviem būdais: a) šauksmais, švilpimu, garsiu dainavimu; b) grojimu muzikos instrumentais bei kitokiais garsiniais aparatais. Veika turi būti atlikta viešoje vietoje.

Toliau apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas, priimdamas nutartį, vadovavosi tik E. V. parodymais, o policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotus faktus interpretavo nukrypstant nuo lingvistinio teksto aiškinimo. Nors policijos pareigūnai teismo posėdžio metu negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti, ar iš jos buto sklido triukšmas, jų parodymai vertinti ne administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Be to, teismas priimdamas nutartį, visiškai neanalizavo ir nevertino kitos byloje liudijusios kaimynės – I. M. parodymų. Ši liudytoja parodė, kad triukšmo nebuvo, nors gyvena už apeliantės buto sienos ir bet koks didesnis triukšmas apeliantės bute trukdytų jai ilsėtis. Ji, D. R., 2013-08-30 savo bute jokio triukšmo nekėlė, muzikos garsiai neleido. Tai patvirtina ir policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuoti duomenys. Policijos pareigūnas P. R. 2013-08-30 tarnybiniame pranešime nurodė, kad atvykus juos pasitiko E. V. ir paaiškino, jog kaimynai triukšmauja. Prie „(duomenys neskelbtini)“ buto durų girdėjosi kaip kalba žmonės, tačiau jokių faktų apie triukšmą fiksuota nebuvo. Pareigūnas teismo posėdžio metu apie įvykį nieko negalėjo pasakyti, tik pakartojo tai, kas parašyta tarnybiniame pranešime. Ten jokių duomenų apie triukšmą fiksuota nebuvo.

Liudytojos E. V. elgesį jos atžvilgiu įtakoja jos neigiamas nusistatymas apeliantės atžvilgiu. Ši liudytoja taip pat nesutaria ir su kitais „(duomenys neskelbtini)“-o aukšto gyventojais, nurodinėja net UAB „Plungės vandenys“ darbuotojams, neleidžia jiems vykdyti savo pareigų jų name. Dėl to konflikto buvo atvykęs ir direktorius iš „Plungės būstas“. Dėl ilgalaikių E. V. kabinėjimosi kenčia visi „(duomenys neskelbtini)“-o aukšto gyventojai. Jai dar neatsikėlus gyventi į šalia jos esantį butą ir jo remonto metu, E. V. jau vadovavo ką jai daryti, o ko – ne. Dėl jos nuolatinių kabliukų ieškojimo jau nebėra ramybės bendrabutyje. Tai, kad ši liudytoja iškvietė policijos pareigūnus į jos namus, yra jos kerštas už tai, kad jos (apeliantės) ir šios liudytojos nuomonė išsiskiria ir ji nenori paklūsti jos reikalavimams. Be to, liudytoja E. V. vengė atvykti į teismo posėdžius – atvyko tik į trečią teismo posėdį, nes prieš tai piktybiškai neatsiimdavo šaukimo į teismą. Apeliantės butas yra šalia ir ji matė, kad paštininkė tris kartus E. V. paliko pranešimą apie laišką. E. V. dirba, kasdien vaikšto pro savo buto duris, todėl neįmanoma, kad ji nepastebėjo teismo pranešimo.

Apeliantė savo skundą apibendrina tuo, jog nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nėra surinkta jokių faktinių duomenų, kuriais remiantis galima būtų konstatuoti administracinio teisės pažeidimo padarymą. Todėl, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais administracinio teisės pažeidimo byla pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 183 str. 1 d. jai turėtų būti nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ str. 1 d.).

D. R. administracinėn atsakomybėn patraukta už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 183 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. Šioje teisės normoje numatyta, kad šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais bei kitokiais garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte bei kitose viešosiose vietose, o vakaro ir nakties metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, jeigu tai trikdo viešąją rimtį, užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams arba pareigūnams iki 300 litų.

Apeliantė neigia savo kaltę, motyvuodama tuo, jog ji netriukšmavo, o byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių šio pažeidimo padarymą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog D. R. kaltė padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 183 str. 1 d. numatytą pažeidimą yra įrodyta visiškai.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog D. R. padarė jai inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo procesinio sprendimo motyvams.

Pažymėtina, kad policijos pareigūnus dėl triukšmo, sklindančio iš buto, esančio V. Mačernio „(duomenys neskelbtini)“, Plungėje, kvietė kaimyninio buto gyventoja E. V. (b. l. 11), kuri tiek savo rašytiniame pareiškime (b. l. 10), tiek duodama parodymus pirmosios instancijos teisme (b. l. 45), būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą (b. l. 44), aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, jog nagrinėjamo įvykio metu iš apeliantės buto sklido triukšmas, todėl iškvietė pareigūnus. Liudytoja negalėjo tiksliai pasakyti, ar buvo garsiai leidžiama muzika, ar televizorius buvo įjungtas, ar muzikinis centras (b. l. 45). Tačiau šiuo atveju tai yra nereikšminga, kadangi pats faktas, jog įpusėjus nakties metui iš apeliantės buto sklido triukšmas, nustatytas neginčijamai.

Iš byloje esančio E. P. 2013-08-30 Paaiškinimo Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono policijos komisariatui matyti, kad nuo 2013 metų rugpjūčio mėnesio pradžios jų „(duomenys neskelbtini)“ aukšto „(duomenys neskelbtini)“ bute pradėjo gyventi moteris, žino vardu D., jos pavardės nežino. Pas ją bute prasidėjo išgertuvės, pradėjo lankytis įvairūs asmenys, girtauja, triukšmauja. Jie, kaimynai, jau ne kartą ją perspėjo, kad ši kaimynė netriukšmautų, leistų jiems ramiai gyventi, tačiau kaimynė jų prašymus ignoruoja, sakė „aš įvesiu savo tvarką“. Jos svečiai rūko koridoriuje, balkone, iš vis nekreipia dėmesio į jų prašymus nerūkyti. 2013-08-29 vėlai vakare gal apie 24 val. pas kaimynę D. prasidėjo išgertuvės, jos bute girdėjosi kalbos, šurmulys. Naktį šiame bute girdėjosi triukšmas, o jau apie 3 val. nakties kaimynė E. ėjo jau raminti, perspėti D. kad baigtų triukšmauti, nes triukšmas trukdė ilsėtis. D. su E. pradėjo bartis. Tada kaimynė E. iškvietė policiją (b. l. 12). Atkreiptinas dėmesys, kad šį paaiškinimą E. P. pateikė būdama įspėta dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 str. už melagingų parodymų teikimą. Taigi teigti, kad ši liudytoja davė neteisingus paaiškinimas nėra pagrindo.

Administracinėn atsakomybėn patraukta D. R. teigia, kad teismas priimdamas nutartį, visiškai neanalizavo ir nevertino kitos byloje liudijusios kaimynės – I. M. parodymų. Nors skundžiamame procesiniame sprendime iš tikrųjų nebuvo analizuojami teisme liudytojos I. M. duoti parodymai, tačiau pažymėtina, kad ši liudytoja apklausiama teisme tik lakoniškai nurodė, jog jokio triukšmo, jokios muzikos negirdėjo, nieko negali pasakyti (b. l. 27). Be to, visi kiti apylinkės teismo aptarti įrodymai paneigia šios liudytojos nurodytas aplinkybes, apie tai, kad jokio triukšmo nebuvo. Tai yra šios liudytojos parodymai neatitinka visų kitų byloje surinktų duomenų.

Byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad tiek pareiškimą parašiusi E. V., tiek E. P. dėl kokių nors priežasčių siekia melagingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktą D. R. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį pakankamai išsamiai motyvavo, nurodydamas, kad D. R. bute įvykio naktį buvo vartojamas alkoholis, trys moterys kalbėjosi, buvo įjungtas televizorius, kas nakties metu, kai aplinkui yra tyla, aplinkiniams asmenims gali trikdyti poilsį, tai ir buvo padaryta, nes buvo dėl triukšmo kviesti policijos pareigūnai. Už triukšmo sklidimą iš buto nakties metu yra atsakinga D. R. Nors D. R. ir liudytoja L. M. nurodo, kad bute muzika nebuvo leidžiama, bet bute veikė televizorius, iš kurio galėjo taip pat sklisti muzika ir trukdyti kaimynams ilsėtis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai dėl D. R. kaltės padarius jai inkriminuotą pažeidimą daryti.

Juolab, iš byloje esančio policijos pareigūno P. R. 2013-08-30 Tarnybinio pranešimo matyti, kad pagal kaimynės pranešimą pajėgų išsiuntimo laikas – 2013-08-30 03.44 val. (b. l. 11). Įvertinęs tai, Apygardos teismas sprendžia, jog būtų nelogišką teigti, kad kaimynai norėdami melagingai pranešti apie keliamą triukšmą (kaip nurodo apeliantė – kerštaudami), lauktų iki paryčių ir tik tada kreiptųsi į policiją. Apygardos teismas yra įsitikinęs, jog V. V. policijos pareigūnus iškvietė, nes nurodytu adresu nakties metu iš apeliantės buto pradėjo sklisti didelis triukšmas.

Be to, kaip jau buvo minėta, įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Byloje esanti pažyma apie asmens baustumą patvirtina, kad apeliantė D. R. praeityje ne kartą yra bausta už analogiškų administracinių teisės pažeidimų padarymą (b. l. 14-15). Konstatuotina, kad šios pažymos duomenys neįrodo administracinėn atsakomybėn patrauktos D. R. kaltės dėl to, kad ji 2013-08-30 apie 03.44 val., Plungėje, V. Mačernio g. „(duomenys neskelbtini)“, savo namuose, leido muziką, garsiai šūkavo, trukdė kaimynų poilsiui, ir negali būti laikomi vienu iš jos kaltę patvirtinančių įrodymų šioje administracinio teisės pažeidimo byloje, tačiau apeliacinės instancijos teismas negali šių aplinkybių ignoruoti, nes jos turi reikšmingos įtakos vertinant pažeidėjos asmenybę.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl Plungės rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 26 d. nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patrauktos D. R. apeliacinį skundą atmesti.

Plungės rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.