- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-03
- Bylos Nr.
- A-2162-629/2018
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Milda Vainienė (pran.), Arūnas Dirvonas
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija
- Pareiškėjas
- R. B.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas R. B. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, (toliau – ir Pravieniškių PN AK, atsakovas) 65 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
2. Pareiškėjas nurodė, jog laikotarpiu nuo 2012 m. vasario 21 d. iki 2016 m. rugsėjo 2 d. buvo laikomas Pravieniškių PN AK netinkamomis sąlygomis. Teigė, jog jam kalint baudos izoliatoriuje, kamerų tipo patalpose ir drausmės grupėje buvo draudžiami ilgalaikiai ir trumpalaikiai pasimatymai su šeimos nariais, tai pablogino jo socialinius ryšius su šeima, sukėlė jam dvasinius išgyvenimus, depresiją. Pasivaikščioti buvo leidžiama tik vieną valandą per parą, kas prieštarauja tarptautinių teisės aktų normoms.
3. Nurodė, jog pastato konstrukcijoje buvo asbesto, tai kėlė rimtą pavojų pareiškėjo sveikatai. Lovos spyruoklės durdavo, todėl buvo neįmanoma išsimiegoti, tapo irzlus. Tvirtino, kad lova buvo sena, pirkta 2000 m., spinta – 2002 m., stalai ir spintelės – 2001 m. Nurodė, jog patalpoje buvo netinkama ventiliacija, buvo drėgna (65 proc.), žiemą gyvenamosios patalpos temperatūra buvo 10-16 laipsnių šilumos, o turėti šiltus pledus buvo draudžiama. Patalpose buvo buitinių parazitų (tarakonų ir blakių), blakės veisėsi čiužinyje, kandžiojo pareiškėją, todėl niežtėdavo kūną, buvo sunku užmigti, galėjo užsikrėsti kokia nors liga. Valgykloje tvyrojo blogas kvapas, nebuvo puodelių, todėl gėrimus turėjo gerti iš dubenėlių sriubai.
4. Pažymėjo, jog dėl netinkamų kalinimo sąlygų kreipėsi į administraciją, tačiau pareigūnai už skundų rašymą grasino nuobaudomis. Nurodė, kad iš pareigūnų elgesio su pareiškėju akivaizdu, kad daugelis iš jų turi sadistinį asmenybės sutrikimą. Teigė, jog dėl tokių kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė dvasinį skausmą, depresiją, buvo sužalota jo sveikata, todėl neturtinę žalą vertino 10 000 Eur suma ir prašė ją priteisti iš atsakovo. Nurodė, kad prancūzų kalbos nemoka, o Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) nutarimai, kuriuose aiškinamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio nuostatų taikymas, į lietuvių kalbą nebuvo išversti, todėl negalėjo suprasti, kad jo teisės buvo pažeidžiamos. Anksčiau į teismą negalėjo kreiptis dėl Pravieniškių PN AK pareigūnų grasinimų, jog už skundų rašymą bus skiriamos nuobaudos, bus perkeltas į kitą gyvenamąją patalpą, kurioje bus žeminamas ir pan. Pareiškėjas atkreipė teismo dėmesį į tai, kad už tokio pobūdžio pažeidimus ieškinio senaties terminas Konvencijoje nėra įtvirtintas, todėl jis negali būti nustatytas ir nacionalinėje teisėje. Prašė jo reikalavimui netaikyti ieškinio senaties. Papildomai pareiškėjas kėlė reikalavimą dėl bendrų kalinimo sąlygų neatitikties higienos reikalavimams bendrabučio tipo patalpose.