Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjo L. Z. atstovei advokatei Z. A. , viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. Z. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas L. Z. 2010 m. balandžio 19 d. kreipėsi į Kauno tarnybą, prašydamas suteikti antrinę teisinę pagalbą ikiteisminio tyrimo metu ir gynybai, kuomet byla bus perduota teismui, dėl nusikalstamos veiklos, numatytos LR BK 153 str. (b.l. 22-26). Kauno tarnybos 2010 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-10-T-1094-1337 L. Z. suteikta antrinė teisinė pagalba baudžiamojoje byloje dėl mažamečio asmens tvirkinimo iki 2011 m. kovo 31 d., paskiriant šiai pagalbai teikti advokatą V. K. (b.l. 27-28). Vėlesniais sprendimais Kauno tarnyba pratęsdavo šio sprendimo galiojimą (b.l. 29-30). Byloje neginčijama, kad Kauno tarnyba su advokatu sudarė sutartį.

2013 m. rugpjūčio 2 d. Kauno tarnyboje gautas pareiškėjo 2013 m. liepos 31 d. skundas (2013-08-02 Nr. TP-9-(2.9)-952), kuriame jis prašė: 1) išnagrinėti jo skundą ir pradėti patikrinimą; 2) surašyti tinkamą kasacinį skundą (nors pareiškėjo nuomone, jis tinkamas), suteikti tinkamą teisinę pagalbą; 3) atnaujinti kreipimosi terminą dėl paaiškėjusių aplinkybių į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą; 4) užtikrinti tinkamą kasacinio skundo surašymą; 5) „atvykti pas kasatorių (dabartiniu metu Mickevičiaus g. 11, Kaunas, reikiamu atveju paskirti tokį gynėją, kuris gali surašyti“; 6) įregistruoti skundą, kopiją pateikti pareiškėjui su registracijos žyma. Taip pat šiame skunde pareiškėjas prašo išsiaiškinti, ar tinkamai surašytas kasacinis skundas, o nustačius, kad tinkamai - suruošti civilinį ieškinį dėl LAT teisėjų veiksmų suvaržant jo teisę kreiptis į teismą (b.l. 31-32).

Akivaizdu, kad pareiškėjas minėtu skundu skundėsi Kauno tarnybai jam paskirto advokato V. K. veiksmais teikiant jam antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje – t.y. šiam surašant kasacinį skundą, kurį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsisakė priimti, pareiškėjas abejojo advokato kompetencija, prašė pradėti patikrinimą, išsiaiškinti ar kasacinis skundas surašytas tinkamai, taip pat prašė suteikti tinkamą antrinę teisinę pagalbą, surašyti tinkamą kasacinį skundą, atnaujinti kasacinio skundo padavimo teismui terminą ir pan.

Pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą kildina iš Kauno tarnybos veiksmų, nagrinėjant jo 2013 m. liepos 31 d. skundą. Jo tvirtinimu, Kauno tarnyba nereagavo į šį jo skundą, iki šiol nepabaigė administracinės procedūros - neišspendė visų skunde nurodytų klausimų, tik priėmė sprendimą pakeisti advokatą V. K. kita advokate, sprendimo nepateikė, jo apskundimo tvarkos neišaiškino, tuo pažeidė Viešojo administravimo įstatymo nuostatas.

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau CK 6.271 straipsnyje numatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina, užtenka nustatyti esant tris sąlygas: neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos). Atsižvelgiant į tai, reikalavimas dėl žalos, patirtos dėl valstybės institucijų neteisėtų aktų, atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti tenkinamas tik nustačius visumą trijų viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Administracinių teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog nenustačius bent vienos iš nurodytų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (žr. adm. bylas: Nr. A5-665/2005; Nr. A525-1355/2010; Nr. A62-932/2011).

Atsižvelgiant į nurodytas teisės aktų nuostatas ir administracinių teismų praktiką, nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, ar Kauno tarnyba, nagrinėdama pareiškėjo 2013 m. liepos 31 d. skundą, atliko neteisėtus veiksmus ar neveikimą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (žr. adm. bylą Nr. A17-499/2007).

Nagrinėjamu atveju aktualūs Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (Toliau - ir VGTP įstatymas) 9 straipsnio 3 dalies 2, 3, 4 ir 6 punktai, numatantys, kad Tarnyba organizuoja antrinės teisinės pagalbos teikimą apygardos teismo teritorijoje (VGTP įstatymo 9 str. 3 d. 2 p.); priima sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (VGTP įstatymo 9 str. 3 d. 3 p.); sudaro sutartis su advokatais, kurie teikia antrinę teisinę pagalbą (VGTP įstatymo 9 str. 3 d. 4 p.); pagal sutartis, nurodytas šios dalies 4 punkte, kontroliuoja antrinės teisinės pagalbos teikimą (VGTP įstatymo 9 str. 3 d. 6 p.) (įstatymo redakcija Nr. XI-2082 2012-06-19 Žin., 2012, Nr. 76-3929).

Tarnyba, vadovaudamasi VGTP įstatymo 18 straipsnio 7 dalimi, turi teisę spręsti ir dėl advokato pakeitimo, jeigu yra nustatomas interesų konfliktas arba kitos svarbios aplinkybės, dėl kurių antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas negali teikti teisinės pagalbos konkrečioje byloje.

Pagal pavyzdinės Nuolatinio antrinės teisinės pagalbos teikimo sutarties (Toliau – ir Sutartis), patvirtintos Teisingumo ministro 2005 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1R-123, nuostatas, advokatas inter alia įsipareigojo teikti antrinę teisinę pagalbą laikantis advokatų profesinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų (Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo, Lietuvos advokatūros įstatų, Advokatų etikos kodekso ir kt.), laikytis advokatų veiklos principų savo profesinėje veikloje, užtikrinti nepertraukiamą kliento gynybą (atstovavimą klientui), atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl netinkamo pareigų, teikiant antrinę teisinę pagalbą, atlikimo ar neatlikimo, o valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, kontroliuodama, kaip advokatas laikosi sutartyje nustatytų pareigų, turi teisę tikrinti pateiktus duomenis apie suteiktą (teikiamą) antrinę teisinę pagalbą, taip pat, nagrinėdama asmenų skundus, pareiškimus dėl advokato teikiamos (suteiktos) antrinės teisinės pagalbos, reikalauti iš advokato paaiškinimų dėl skunde, pareiškime nurodytų aplinkybių, reikalauti iš advokato pateikti informaciją, reikalingą skundui, pareiškimui ištirti.

Taigi, nei minėtoje Sutartyje, nei kituose valstybės garantuojamą teisinę pagalbą reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra įtvirtinta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pareiga daryti įtaką advokato teikiamų paslaugų kokybei, o tik suteikta teisė ir pareiga kontroliuoti sutartimi apibrėžtų reikalavimų vykdymą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 14 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A575-1458/2013). Be to, Tarnyba, jai suteiktos kompetencijos ribose, tik organizuoja ir užtikrina antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjams, tačiau pati jos neteikia – teisinę pagalbą teikia Tarnybos sprendimais paskirti advokatai (VGTP įstatymo 3 str.).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, darytina išvada, kad Kauno tarnyba, nagrinėdama pareiškėjo 2013 m. liepos 31 d. skundą, pagal galiojusį teisinį reglamentavimą neturėjo kompetencijos vertinti advokato V. K. surašyto kasacinio skundo kokybės, nustačius, kad kasacinis skundas surašytas tinkamai - suruošti civilinį ieškinį dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų veiksmų, surašyti tinkamą kasacinį skundą, atnaujinti kreipimosi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą terminą, atvykti pas pareiškėją ir tai negali būti vertinama kaip Kauno tarnybos neteisėti veiksmai ar neteisėtas neveikimas.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog Kauno tarnyba, gavusi pareiškėjo 2013 m. liepos 31 d. skundą (2013-08-02 Nr. TP-9-(2.9)-952), atliko VGTP įstatymo 9 str. 3 d. 6 p. ir 18 str. 7 p. nurodytus veiksmus, ėmėsi kontrolės priemonių, t.y. atliko pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių patikrinimą 2013 m. rugpjūčio 16 d. ir 2013 m. rugpjūčio 27 d. raštais kreipdamasi į advokatą V. K. dėl L. Z. skunde nurodytų aplinkybių paaiškinimo (b.l. 37-38). Gavusi advokato V. K. paaiškinimus (b.l. 39), Kauno tarnyba 2013 m. rugsėjo 6 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-13-P-1094-3926 pakeitė pareiškėjui skirtą advokatą V. K. advokate M. L. (b.l. 41-42), taip užtikrindama pareiškėjui antrinės teisinės pagalbos teikimą baudžiamojoje byloje. Be to, Kauno tarnyba kreipėsi į Lietuvos advokatūrą dėl išvados pateikimo dėl advokato V. K. veiklos atitikimo advokatų profesinę veiklą reglamentuojantiems teisės aktams bei Antrinės teisinės pagalbos teikimo nuolat sutarties nuostatoms, teikiant pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą (b.l. 49 ).

Darytina išvada, kad Kauno tarnyba tinkamai, VGTP įstatymo suteiktos kompetencijos ribose, išnagrinėjo pareiškėjo 2013 m. liepos 31 d. skundą bei priėmė 2013 m. rugsėjo 6 d. sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-13-P-1094-3926, todėl pareiškėjo nurodyti argumentai dėl sprendimo nepriėmimo, administracinės procedūros neužbaigimo, visų klausimų neišsprendimo atmestini kaip nepagrįsti.

Įvertinus Kauno tarnybos 2013 m. rugsėjo 6 d. sprendimo Nr. TP-2-(2.2)-13-P-1094-3926 turinį Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 2 d. reikalavimų pažeidimų nenustatyta, nes minėtame Kauno tarnybos sprendime tinkamai nurodyta jo apskundimo tvarka.

Pareiškėjas skunde tvirtina, kad Kauno tarnyba vilkino išspręsti jo 2013 m. liepos 31 d. skundą, pažeidė Viešojo administravimo įstatyme nustatytus administracinės procedūros terminus.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, spręsdamos joms pavestą uždavinį užtikrinti antrinės teisinės pagalbos teikimą pagal VGTP įstatymą, privalo vadovautis ne tik minėtu įstatymu, bet ir Lietuvos Respublikos Konstitucija, kaip vientisu ir tiesiogiai taikytinu aktu, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymu (vienas iš šio įstatymo uždavinių – įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą), Viešojo administravimo įstatymu (garantuoja teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą) ir kitais teisės aktais, skirtais viešojo administravimo sistemos subjektams. Taigi, bet kuris viešojo administravimo sistemos subjektas (kuriuo yra ir Kauno tarnyba), priimdamas sprendimą viešojo administravimo srityje, turi vadovautis ne tik tiesiogiai specialiai atitinkamus visuomeninius santykius reglamentuojančiais teisės aktais, bet ir kitais teisės aktais, skirtais viešojo administravimo sistemos subjektams.

Kadangi VGTP įstatymo 18 straipsnio 7 dalyje nereglamentuotas terminas per kurį turi būti išspręstas klausimas dėl advokato pakeitimo bei priimtas dėl to sprendimas, todėl, teismo nuomone, spręsdama klausimą dėl advokato pakeitimo bei priimdama sprendimą Kauno tarnyba turėjo vadovautis Viešojo administravimo įstatymu (Redakcija Nr. XII-478 2013-07-02 Žin., 2013, Nr. 78-3936) bei Kauno tarnybos direktoriaus 2007 m. spalio 1 d. įsakymu Nr. TV-79 patvirtintomis Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyboje taisyklėmis (Toliau – ir Taisyklės).

Viešojo administravimo įstatymo 31 str. ir Taisyklių 26 p. nustatyta, kad administracinė procedūra turi būti baigta ir administracinės procedūros sprendimas priimtas per 20 darbo dienų nuo jos pradžios (nuo prašymo gavimo Tarnyboje dienos). Taisyklių 27 p. suteikta teisė Kauno tarnybos vadovui šį terminą pratęsti dar 10 darbo dienų. Likus ne mažiau, kaip 5 darbo dienoms iki Taisyklių 26 punkte nurodyto termino pabaigos, Tarnyba išsiunčia asmeniui pranešimą raštu, nurodydama prašymo nagrinėjimo pratęsimo priežastis.

Bylos medžiaga patvirtina, kad Kauno tarnyba 2013 m. rugpjūčio 2 d. gavusi pareiškėjo skundą, 2013 m. rugpjūčio 16 d. ir pakartotinai 2013 m. rugpjūčio 27 d. prašymais kreipėsi į advokatą V. K. , prašydama paaiškinti pareiškėjo 2013 m. liepos 31 d. skunde nurodytas aplinkybes (b.l. 37-38). Gavusi advokato V. K. paaiškinimus (b.l. 39), tą pačią dieną priėmė sprendimą, kuriuo pakeitė advokatą V. K. advokate M. L. .

Akivaizdu, kad nagrinėdama pareiškėjo skundą bei priimdama sprendimą Kauno tarnyba pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 31 str. bei Taisyklių 27 d. įtvirtiną imperatyvą administracinę procedūrą baigti per 20 darbo dienų arba per 30 darbo dienų, šiuo atveju informuojant pareiškėją apie termino pratęsimą. Nagrinėjamu atveju, aukščiau minėtas sprendimas buvo priimtas viršijus 20 darbo dienų terminą, pareiškėjui apie termino pratęsimą nepranešant, kas pripažįstama procedūros pažeidimu, tačiau atsižvelgiant į Kauno tarnybos atliktų veiksmų operatyvumą bei į tai, kad sprendimas buvo priimtas per aukščiau nurodytuose teisės aktuose nustatytą galimą terminą (24 darbo dienas), tik nepriėmus jo pratęsimo sprendimo, negali būti laikoma pagrįsta priežastimi pripažinti Kauno tarnybos veiksmus, nagrinėjant pareiškėjo skundą, vilkinimu.

Įvertinęs byloje esančią medžiagą, teismas konstatuoja, kad į pareiškėjo 2013 m. liepos 31 d. skundą buvo atsakyta tinkamai.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Kauno tarnybos 2013 m. rugsėjo 6 d. sprendimas Nr. TP-2-(2.2)-13-P-1094-3926 pareiškėjui išsiųstas 2013 m. rugsėjo 6 d. paprastu paštu (b.l. 43).

Apie priimtą sprendimą tarnyba nedelsdama praneša pareiškėjui (VGTP įstatymo 18 str. 2 d.). Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 4 d. nurodyta, jog apie priimtą administracinį aktą pareiškėjui pranešama raštu ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo akto priėmimo dienos. Pagal Taisyklių 35 p. atsakymas į prašymą parengiamas dviem egzemplioriais, iš kurių vienas išsiunčiamas (įteikiamas) asmeniui, o kitas lieka Tarnyboje. Šiuose teisės aktuose sprendimo įteikimas detaliai nėra reglamentuotas. Taisyklių 39 p. nurodyta, kad atsakymai, kuriuose yra privačios informacijos, asmeniui siunčiami tik registruota pašto siunta.

Kauno tarnybos 2013 m. rugsėjo 6 d. sprendime Nr. TP-2-(2.2)-13-P-1094-3926 nurodyta bendro pobūdžio informacija apie pareiškėjui L. Z. pakeistą advokatą, kuri negali būti vertinama kaip privati, ir privalo būti siunčiama tik registruota pašto siunta, todėl Kauno tarnyba, išsiųsdama minėtą sprendimą pareiškėjui paprasta pašto siunta teisės aktų nuostatų nepažeidė (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. sprendimas, priimtas administracinėje byloje Nr. A-525-2089/2012).

Pažymėtina, kad VGTP įstatymo 4 straipsnyje nustatyta pareiga pareiškėjams bendradarbiauti su institucijomis, priimančiomis sprendimus dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo. Pareiškėjas nepatiekė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių, kad, negavęs Kauno tarnybos 2013 m. rugsėjo 6 d. sprendimo Nr. TP-2-(2.2)-13-P-1094-3926, jis būtų siekęs šį sprendimą gauti, kreipdamasis į Kauno tarnybą dėl šio sprendimo pateikimo. Priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėjas pateikė skundus LR teisingumo ministerijai dėl Kauno tarnybos vilkinimo atsakyti į jo 2013 m. liepos 31 d. skundą (b.l. 44-47), su analogišku skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, kurio pagrindu užvesta nagrinėjama byla. Šių faktinių aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad pareiškėjas nevykdė VGTP įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintos pareigos.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, remdamasis ištirtų bylos rašytinių įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo išvadai, jog Kauno tarnyba, nagrinėdama pareiškėjo 2013 m. liepos 31 d. skundą neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti.

Nenustačius Kauno tarnybos neteisėtų veiksmų (neveikimo) kaip conditio sine qua non (lot. – būtina, privaloma sąlyga) turtinei ar neturtinei žalai kilti, nebelieka būtinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktą (pasekmes kilusias pareiškėjo emocinei būklei) bei priežastinį ryšį tarp neteistų Kauno tarnybos darbuotojų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo viešoji atsakomybė negalima, todėl pareiškėjo skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str., 87 str., 88 str. 1 d. 1 p., teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo L. Z. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.