- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-06-25
- Bylos Nr.
- e1-940-298/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-22654-2020-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaclavas Karšulis
- Kaltinamasis
- S. B.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus (Šalčininkai) prokuroro S. K. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. e1-940-298/2020 ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje S. B. (S. B.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Šalčininkų r., Lietuva, pilietybė Lietuvos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), šeim. padėtis - išsiskyręs, bedarbis, teistas:
-1999-10-28 Šalčininkų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį 2 metų laisvės atėmimo bausme, atidedant nuosprendžio vykdymą 1 metams ir 6 mėnesiams. Bausmė atlikta.
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. B. smurtaudamas artimojoje aplinkoje sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent jis:
2020-06-11 apie 00.48 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 2,65 prom. girtumas) išgertuvių metu su savo neblaivia sugyventine M. K. (nustatytas 2,45 prom. girtumas), tyčia, panaudodamas smurtą artimoje aplinkoje, daugiau negu vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajai M. K. į rankos sritį bei tempė ją už plaukų ir tuo sukeldamas pastarajai fizinį skausmą,
t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
S. B. kaltu dėl jam pareikšto įtarimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį prisipažino visiškai ir apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su sugyventine M. K. gyvena apie 14 metų, veda bendrą ūkį. 2020-06-10 apie 23 val. namuose išgertuvių metu tarp jų kilo konfliktas, kurio metu jis tyčia jai kelis kartus kumščiu sudavė į rankos sritį, tampė ją už plaukų. Dėl ko taip pasielgė pasakyti negali, nes buvo girtas. Gailisi dėl padaryto (b. l. 43).
Be visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė grindžiama šiais duomenimis:
Liudytojos (nukentėjusiosios) M. K. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kur ji parodė, kad su savo sugyventiniu su sugyventiniu S. B. gyvena jau apie 14 metų, veda bendrą ūkį. 2020-06-10 apie 23 val. išgertuvių metu tarp jų kilo buitinis kivirčas, kurio metu S. B. pradėjo ją mušti, kelis kartus kumščiu sudavė jai pataikydamas į ranką, tampė už plaukų, jai buvo sukeltas fizinis skausmas, pas gydytojus nesikreipė. Civilinio ieškinio nereikš, sutinka, kad byla būtų baigta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą (b. l. 21).
Tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kad 2020-06-10 neblaivus S. B. smurtavo prieš neblaivią sugyventinę M. K. (b. l. 5-6).
Apžiūrėta įvykio vieta (b. l. 9-11).
Duomenimis apie tai, jog 2020-06-11 02.28 val. S. B. nustatytas 2.65 promilių girtumo laipsnis (b. l. 12).
Duomenimis apie tai, jog 2020-06-11 02.20 val. M. K. nustatytas 2.45 promilių girtumo laipsnis (b. l. 13).
Apžiūrėtu vaizdo ir garso įrašu, kuriame nukentėjusi aiškina apie smurtą jos atžvilgiu (b. l. 17-19).
Kita byloje esančia medžiaga: pranešimu apie galimai smurtą artimoje aplinkoje patyrusį asmenį ir tarnybiniu pranešimu (b.l. 5-7); fotolentelėmis (b.l. 10-11); asmens duomenimis (b.l. 48-53) ir kt.
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nurodyti veikų objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta veika padaroma tyčia (tiesiogine arba netiesiogine tyčia), suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.
Šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 straipsnyje, pagal kurio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Kasacinis teismas, apžvelgęs Konstitucinio Teismo jurisprudenciją (Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimas) ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau - EŽTT) jurisprudenciją, atitinkamai pažymėjo:
1) nustatant, ar kartu gyvenusių, bet santuokos neįregistravusių asmenų santykiai laikomi šeimos narių santykiais, paprastai atsižvelgiama į šių asmenų tarpusavio atsakomybės supratimą, savanoriškus abipusius įsipareigojimus (atitinkamų pareigų prisiėmimą vieno kitam), emocinį prieraišumą ir panašius tarpusavio ryšius (pagarbą, pagalbą, supratimą ir kt.), kaltininko požiūrį į kartu su juo gyvenantį asmenį ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-49/2010,2K-327/2013, 2K-487/2013, 2K-301-139/2016). Vien tik tai, kad bendrai gyvenusių asmenų partnerystė neįregistruota, netrukdo pripažinti nukentėjusį asmenį kaltininko (su kuriuo šis asmuo gyveno) šeimos nariu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-615/2004, 2K-401/2012, 2K-327/2013);
2) šeimos egzistavimą lemia faktiniai dviejų ar daugiau asmenų santykiai, pasižymintys abipusiu dvasiniu ir kitokiu jų artumu, todėl sprendžiant klausimą, ar yra šeima, būtina atsižvelgti ne tik į ekonominius ar kitokius formalius, bet ir į emocinius asmenų ryšius (EŽTT bylos: Keegan v. Ireland, no. 16969/90, judgement of 26 May 1994; Yousef v. The Netherlands, no. 33711/96, judgement of 5 November 2002; Lebbink v. The Netherlands, no. 45582/99, judgement of 1 June 2004).
Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad S. B. 2020-06-11 apie 00.48 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 2,65 prom. girtumas) išgertuvių metu su savo neblaivia sugyventine M. K. (nustatytas 2,45 prom. girtumas), tyčia, panaudodamas smurtą artimoje aplinkoje, daugiau negu vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajai M. K. į rankos sritį bei tempė ją už plaukų ir tuo sukeldamas pastarajai fizinį skausmą. S. B. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
S. B. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Skiriant bausmę, atsižvelgtina į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir pavojingumo laipsnį, kuri priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnis), į kaltinamojo asmenybę, kuris teistas, nebaustas administracine tvarka, nedirbantis ir registruotas Užimtumo tarnyboje, į tai, kad yra po vieną jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę, bei tai, kad jis neprieštarauja, jog procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl kaltinamajam skirtina prokuroro pareiškime siūlomos rūšies ir dydžio bausmė – 12 mėnesių laisvės apribojimas su įpareigojimu gydytis nuo alkoholizmo, su kuo kaltinamasis S. B. sutiko. Baudžiamąją bylą užbaigiant teismo baudžiamuoju įsakymu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu – skirtina sumažinta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė (BK 64¹ straipsnis), su įpareigojimu gydytis nuo alkoholizmo.
Pareiškimu dėl teismo baudžiamojo įsakymo prokuroras be laisvės apribojimo bausmės prašo skirti kaltinamajam ir baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. Ši baudžiamojo poveikio priemonė reglamentuota BK 72² straipsnyje, kuris nustato, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą. Prokuroro prašoma skirti baudžiamojo poveikio priemonė yra aktuali smurto artimoje aplinkoje baudžiamosiose bylose. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų formuojamoje praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 15 d. Teismų praktikos smurto artimoje aplinkoje baudžiamosiose bylose apžvalga Nr. AB-47-1).
Dėl nustatyto, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, tai, kad veika padaryta smurto artimoje aplinkoje sąlygomis, teismas sprendžia, kad yra būtina kartu su bausme skirti ir BK 72² straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą 3 mėnesius smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 3 dalis).
Į paskirtą bausmę įskaitytinas laikas, kai S. B. buvo sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2020-06-11 02.10 val. iki 2020-06-11 13.05 val., t. y. viena para, kai viena kardomojo kalinimo para prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 66 straipsnis).
Kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti – baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintina.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vaizdo/garso įrašas diske, 1 vnt., saugomas byloje - teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje.
Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas. Proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalimi, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
S. B. (S. B.) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir nuteisti 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu gydytis nuo alkoholizmo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, S. B. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu iki 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu gydytis nuo alkoholizmo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, S. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę - įpareigojimą 3 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2020-06-11 02.10 val. iki 2020-06-11 13.05 val., t. y. viena para, kai viena kardomojo kalinimo para prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - vaizdo/garso įrašą diske, 1 vnt., saugomą byloje - teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.
(duomenys neskelbtini), kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus.
Jeigu asmuo dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.
(duomenys neskelbtini), kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.