- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-05-19
- Bylos Nr.
- 2A-609-173/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Leonas Jachimavičius, Nijolia Indreikienė, Gintautas Koriaginas
- Ieškovas
- A. S.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, J. V., Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės
- Advokatai
- Rita Petručionytė
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Leono Jachimavičiaus(kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolios Indreikienės ir Gintauto Koriagino, sekretoriaujant Vaidai Stankevičiūtei, dalyvaujant ieškovės A. S. atstovui advokatei Ritai Petručionytei, atsakovo Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros atstovui Stasiui Kasiuliui, atsakovei J. V.,
apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės A. S. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovams J. V., Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai, VĮ Valstybės turto fondui dėl pažeistų teisių gynimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė A. S. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) pripažinti jai teisę įregistruoti viešame registre atsakovų J. V. ir Lietuvos Respublikos nuosavybės teises į palėpės patalpos 10-8 dalis, esančios Trakų g. 17, Kaune, pagal bendraturčių susitarimą dėl dalių nustatymo; 2) įpareigoti Lietuvos Respublikos Vyriausybę įtraukti Lietuvos Respublikai priklausančias 0,07 dalis palėpės patalpos 10-8, esančios Trakų g. 17, Kaune į privatizuojamų objektų sąrašą ir perduoti objektą Valstybės turto fondui; 3) pripažinti ieškovei teisę privatizuoti valstybei priklausančias 0,07 dalis palėpės patalpos 10-8, esančios Trakų g.17, Kaune (b.l. 55-57).
Nurodė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso 86/100 dalys negyvenamosios patalpos -neįrengtos palėpės, esančios Trakų g.17, Kaune. Palėpės dalis ieškovei priklauso pagal 2004-06-05 bendraturčių susitarimą dėl nuosavybės dalių. Kitos 0,07 dalys tos pačios palėpės priklauso atsakovei J. V. ir Lietuvos Respublikai. Įėjimas į ginčo palėpę yra iš ieškovės buto Trakų g. 17-10. Kiti bendraturčiai palėpe faktiškai nesinaudoja. Be to, atsakovai J. V. ir Lietuvos Respublika nėra įregistravę jiems priklausančių palėpės dalių viešame registre. Ieškovė norėtų įregistruoti atsakovų dalis viešame registre, nes tai leistų jai reikalauti nustatyti naudojimosi tvarką palėpe. Be to, ieškovė mano turinti pirmenybės teisę privatizuoti palėpės dalį priklausančią Lietuvos Respublikai, kaip buto priklausinį, todėl prašo įpareigoti įtraukti palėpės dalį į privatizuojamų objektų sąrašą ir parduoti jai.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovei nuosavybės teise 2004-06-05 susitarimo pagrindu priklauso 86/100dalys negyvenamosios patalpos-neįrengtos palėpės, esančios Trakų g.17, Kaune, o daiktinės teisės į 14/100 tos pačios palėpės dalių yra neįregistruotos (b.l. 5-6). Kadangi šalims galiojantis 2004-06-05 susitarimas dėl palėpės dalių nustatymo nėra privalomai registruotinu sandoriu, o įrodymų, kad ieškovei yra daromos kliūtys nustatyti naudojimosi palėpe tvarką, teismas nepripažino ieškovei teisės įregistruoti atsakomas priklausančias turto dalis.
Reikalavimą įpareigoti Vyriausybę minimos palėpės patalpos 0,07 dalį įtraukti į privatizuojamų objektų sąrašą ir perduoti ją VĮ „Valstybės turto fondui" teismas atmetė dėl to, kad nebuvo pagrindo iš bendraturčio paimti jam priklausančio turto dalies. Atsižvelgiant į tai, teismas atmetė ir išvestinį reikalavimą dėl teisės pripažinimo privatizuoti minėtas patalpas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį patenkinti. Skunde nurodoma, kad sutinkamai su CK 4.253 straipsnio 2 dalimi, pagal sandorį atsiradusios atsakovų daiktinės teisės turėjo būti registruotos viešame registre. Atsakovai sutinkamai su nurodyta teisės norma neįvykdė savo pareigos registruoti viešame registre pagal sandorį atsiradusias daiktines teises. Be to, CK 4.254 straipsnis numato, kad viešame registre turi būti registruojami sandoriai, kuriais keičiamas registruojamo daikto teisinis statusas ar iš esmės keičiamas jo valdymo, naudojimo ir disponavimo galimybės. 2004 m. birželio 5 d. bendraturčių susitarimu dėl palėpės patalpos 10-8, esančios Trakų g. 17, Kaune, dalių nustatymo, iš esmės pasikeitė palėpės teisinis statusas bei valdymo, naudojimo ir disponavimo ja galimybės, nes buvo nustatytos kiekvieno bendraturčio ideali nuosavybės dalis bendrame turte.
Neįvertinta, kad nors susitarimas galioja sandorio šalims ir privalomas net jo nepasirašiusiems bendraturčiams, tačiau jis negalioja tretiesiems asmenims, ta apimtimi, kuria jis neregistruotas viešame registre, t.y., pagal susitarimą atsiradusios atsakovų teisės negalioja prieš trečiuosius asmenis. Išvada, kad atsakovai nekliudo apeliantei naudotis jai priklausančia palėpės dalimi nepagrįsta. Norint pakeisti ieškovei priklausančių pagalbinių patalpų dalis į gyvenamąsias patalpas, būtina gauti projektavimo sąlygų sąvadą, daugiabučio namo patalpų savininkų, šiuo konkrečiu atveju palėpės patalpos bendraturčių, viešo aptarimo protokolą, o prie jo ir palėpės patalpos bendraturčių sąrašą (Statybos įstatymo 20 str. 2 d. 4 p.).
Neaišku dėl ko teismas neargumentavo ieškinyje nurodyto pagrindo dėl valstybei priklausančios palėpės dalies pardavimo pagal analogiją (Valstybės paramos būstui įsigyti ar išnuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 str. 1 d.). Manymas, kad reikalavimas pripažinti ieškovei teisę privatizuoti valstybei priklausančią palėpės dalį yra išvestinis, neįvertintas kaip prevencinis, kurio realizavimas galimas tik tuomet, kai valstybė nuspręstų bendraturčiui parduoti jai pačiai nereikalingą ir nenaudojamą turtą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra prašo sprendimo nekeisti. Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1129 11 punkte yra nustatytas ribotas subjektų ratas, galintis paduoti prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir (ar) nuosavybės teises į jį. Pagal šį punktą tokį prašymą gali paduoti tik daiktą įgijęs asmuo, o kitiems asmenims tokia teisė nėra numatyta.
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje numatyta, kad nuosavybė neliečiama, nuosavybės teises saugo įstatymai, nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama. Konstitucija nenumato galimybės nuosavybę paimti iš valstybės tenkinti privataus asmens poreikius. Pagal Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymą, bet kokiu būdu norint privatizuoti valstybės turtą, jis turi būti įstatymų nustatyta tvarka Vyriausybės įtrauktas į privatizuojamų objektų sąrašą. Tačiau šis įstatymas nenumato, kaip turi būti privatizuojama bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausanti patalpų dalis. Ieškovė nurodo, kad palėpės dalis turėtų būti privatizuojama vadovaujantis Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 str., tvarka, kas reikštų ieškovės teisę palėpės patalpas privatizuoti lengvatinėmis sąlygomis. Pažymėtina, jog sąlygų privatizuoti palėpės dalį, priklausančią valstybei, pagal šį įstatymą, nėra. Ieškovė nėra šios patalpos - palėpės dalies nuomininkė. Palėpės dalis taip pat nėra buto papildomas naudingas plotas. Palėpė yra atskiras nekilnojamojo turto vienetas, turintis savo unikalų numerį ir egzistuojantis atskirai nuo ieškovės nuosavybės teise priklausančio buto, todėl negali būti privatizuota ieškovės nurodytų normų pagrindu.
Nepagrįstu laikytinas ieškovės argumentas, kad atsakovas nesinaudoja ir nesiekia naudotis palėpe, dėl to įpareigotinas palėpės dalį perduoti Valstybės turto fondui. Pažymėtina, kad atsakovas palėpės dalimi nesinaudoja ir negali naudotis kaip gyvenamąja patalpa, nes tai nėra įmanoma, tačiau palėpės dalis gali būti naudojama kaip bendro naudojimo patalpos, siekiant patekti į stoginę, prie bendro naudojimo inžinerinių komunikacijų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą VĮ „Valstybės turto fondas" prašo jį atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendime teisėtai ir pagrįstai konstatuota, jog ieškovei nėra daromos jokios kliūtys ir juos teisės nėra pažeistos tuo, kad kiti palėpės bendraturčiai neįregistravo jiems priklausančių dalių. Teisės norma, kuria remiantis ieškovė grindžia reikalavimą pripažinti jai teisę privatizuoti valstybei priklausančias 0,07 dalis palėpės patalpos 10-8, Trakų g. 17, Kaune.Ieškovės manymu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ir išnuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 straipsniu, palėpės dalis nuosavybės teise priklausanti valstybei turi būti parduota atsakovei. Ši tesiės norma reglamentuoja gyvenamųjų patalpų privatizavimo atvejus lengvatinėmis sąlygomis, kai butus privatizuoja nuomininkai , taip pat, kai butų privatizavimo procedūros buvo pradėtos galiojant Butų privatizavimo įstatymui ir iki šiol nėra baigtos.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Lietuvos Respublikos vyriausybė prašo sprendimo nekeisti. Nurodo, kad tiek pagal CK 4.256 str. 1 d., tiek pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 str., prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą paduoda jį įgijęs asmuo, o kai registruojamos kitos daiktinės teisės, taip pat šių teisių į nekilnojamuosius daiktus suvaržymai, - šių teisių turėtojas arba asmuo, suinteresuotas jų įregistravimu. Įstatymai nenumato išimčių registruojant bendrosios dalinės nuosavybės teises, todėl ieškovė galėjo pateikti prašymą tik dėl jai priklausančios dalies įregistravimo.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, prašo sprendimo nekeisti. Nurodo, jog ieškovė nepateikė įrodymų, kad ji ėmėsi iniciatyvos nustatyti naudojimosi tvarką, taip pat nepateikė įrodymų, jog jai buvo daromos kliūtys.
Be to, Vadovaujantis Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 7 str. valstybės turto savininko funkcijas įgyvendina Vyriausybė. Pagal Civilinio kodekso 4.37 str. 1 d. pateikiamą nuosavybės teisės apibrėžtį, nuosavybės teisė yra išimtinė daiktinė savininko teisė savo nuožiūra tvarkyti nuosavybės reikalus, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, todėl manome, kad apeliantės reikalavimas įpareigoti Vyriausybę perduoti ginčo objektą valstybės įmonei Valstybės turto fondui ir įtraukti jį į privatizuojamų objektų sąrašą prieštarauja Konstitucijos ir Civilinio kodekso nuostatoms. Ieškinio reikalavimai taip pat buvo grindžiami Valstybės paramos būstui įsigyti ar išnuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 str. 1 d. Tačiau pastarojo straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos yra skirtos reglamentuoti gyvenamųjų patalpų privatizavimo atvejus, kai butus privatizuoja nuomininkai, taip pat, kai butų privatizavimo procedūros buvo pradėtos galioj ant Butų privatizavimo įstatymui ir iki šiol nėra baigtos.
Šalies argumentai
Atsakovė J. V. su apeliaciniu skundu nesutinka. Nurodo, kad ji neturinti sąlygų patekti į palėpę, kadangi ieškovė savavališkai atsitvėrė koridorių.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Ieškovei A.S. nuosavybės teise priklauso 86/100 dalys negyvenamosios patalpos, neįrengtos palėpės, esančios Trakų g. 17, Kaune, registro Nr. 44/252315. daiktinės teisės į 14/100 tos pačios palėpės dalių yra neįregistruotos. Ieškovės nuosavybės teisės į 86/00 dalis palėpės yra įregistruotos 2004 m. birželio 5 d. namo gyventojų susitarimo pagrindu(b. l. 6).Namo gyventojai susitarė neįrengtą palėpės patalpą 10-8, 19, 24 kv. m. bendro ploto pasidalinti dalimis, 0, 07/100 dalys atiteko Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai, 0, 07/100 dalys atiteko atsakovei J. V.. Nuosavybės teisė- tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti(CK 4. 37 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos konstitucijos 23 straipsniu, kuriuo nustatyta, kad nuosavybė yra neliečiama ir gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama. Ir CK 4. 93 straipsniu nustatyta, kad Lietuvos Respublika garantuoja visiems savininkams vienodą teisių apsaugą. Niekas neturi teisės paimti iš savininko nuosavybę prievarta, išskyrus įstatymo numatytus atvejus, reikalauti, kad savininkas prieš savo valią sujungtų savo nuosavybę su kito savininko nuosavybe. Nuosavybė iš savininko prieš jo valią neatlygintinai galki būti paimama tik tesimo sprendimu ar nuosprendžiu. Nuosavybė visuomenės poreikiams gali būti paimama tik teisingai atlyginant. Tik savininkas turi teisę perduoti kitam asmeniui visą nuosavybės objektą ar jo dalis, ar tik konkrečias CK 4. 37 straipsnio 1 dalyje nurodytas teises. Atsakovai J.V. ir Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos, nesutinka ieškovei perduoti jiems priklausančias daiktines teises į 14/100 dalių palėpės, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės A. S. ieškinį atmetė.
Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės teisėtam ir pagrįstam pirmosios instancijos teismo sprendimui.
Iš ieškovės A. S. valstybei priteistina 13, 50 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu(CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti. Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 30d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš A. S. valstybei 13, 50 Lt(trylika litų ir penkiasdešimt centų) pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.