Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

2013-04-19 · Byla Nr. A2.6.-1346-794/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2013-04-19
Bylos Nr.
A2.6.-1346-794/2013
Teisminio proceso Nr.
4-06-01131-2013-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Vaclovas Paulikas
Pažeidėjas
V. V.
Advokatai
Robertas Skėrys
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A2.6.-1346-794/2013(Proceso Nr. 4-06-01131-2013-5)Procesinio sprendimo kategorija 39.2.; 45.4.4.; 45.4.5.; 52.3.
Registro objektas ROIK: 07-13-7376594(S)KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2013 m. balandžio 19 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Vaclovas Paulikas, sekretoriaujant Danguolei Gedvilaitei, dalyvaujant V. V., jos atstovui advokatui Robertui Skėriui, išnagrinėjęs V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad ji 2013-03-06 apie 09.50 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį F. F., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko reikiamo saugaus šoninio atstumo ir kliudė stovinčią transporto priemonę. Palikusi automobilį eismo įvykio vietoje iš įvykio vietos išėjo nepranešusi apie tai policijai. Eismo įvykio metu apgadinti du automobiliai. Protokole nurodyta, jog šiais savo veiksmais V. V. padarė teisės pažeidimus, numatytus, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiama V. V. posėdžio metu dėl padarytų teisės pažeidimų kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad pripažįsta, jog galimai kliudė kitą automobilį, tačiau neigia, jog sąmoningai pasišalino iš autoįvykio, nes nepastebėjo, kad kliudė kitą automobilį. Nurodė, jog jos nekaltumą patvirtina ir tas faktas, jog ji automobilį paliko toje pačioje vietoje, taip pat nurodė, jog tuo metu kai parkavosi netoliese buvo policijos pareigūnų automobilis VW Passat.

ATPK 127 str. 2 dalyje nurodyta, jog KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. ATPK 130 str. 1 dalyje, be kita ko, numatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET – užtraukia baudą vairuotojams nuo 3000 iki 4000 litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą būtina nustatyti, kad buvo eismo įvykis, kad asmuo su šiuo įvykiu yra susijęs, kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010). Šis pažeidimas pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką gali būti padaromas tik tyčia, kai asmuo suvokia padaręs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės (pvz., 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007; 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010; 2010 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-5002/2010).

Motyvuojamoji dalis

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

2013-03-06 paaiškinime V. V. nurodė, jog 2013-03-05, apie 19.30 val., grįžo namo ir kieme, adresu Jūros g. 1, Klaipėdoje, pasistatė automobilį. Statydama nejuto jokių pašalinių smūgių ir jokių pašalinių garsų, todėl paliko automobilį toje pačioje vietoje. Kitu atveju būtų pranešusi policijai (b. l. 11).

2013-03-06 paaiškinime A. J. (A. J.) nurodė, jog 2013-03-06, apie 09.40 val., rado apgadintą automobilį. Pastebėjo, jog yra nubrozdintas vairuotojo pusės priekinės durelės ir sparnas. Nubrozdinimo juostos buvo tokios pat spalvos kaip ir šalia stovėjusio automobilio F. F. (b. l. 12).

2013-03-06 tarnybiniame pranešime Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro specialistas Ž. M. nurodė, kad 2013-03-06 apie 09.50 val. gavus pranešimą ir nuvykus į įvykio vietą pastebėjo, jog stovintis automobilis N. A. valst Nr. (duomenys neskelbtini) yra apgadintas, matėsi įbrėžimas ant kairės pusės durelių ir priekinio kairės pusės sparno bei buvo likę raudoni dažai. Šalia stovinčio automobilio F. F. valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas priekinis dešinės pusės bamperis. Pamatavus abiejų automobilių apgadinimo aukščius, jie atitiko (b. l. 7).

Fotolentelėje užfiksuotas automobilis F. F. valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir N. A. valst Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 3-6). Abiejų automobilių įbrėžimai gana ryškūs, yra nusitrynę dažai, įbrėžimų ilgis siekia keliasdešimt centimetrų.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad V. V. vairuodama automobilį „F. F. valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė stovintį automobilį N. A. valst Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Šio fakto neginčija ir pati administracinėn atsakomybėn traukiama V. V.. Nagrinėjamu atveju sukeltas įvykis atitinka Kelių eismo taisyklių 3 punkte pateikiamą eismo įvykio apibrėžimą, kad eismo įvykis – įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Byloje taip pat nėra ginčo ir dėl to, kad V. V. yra su šiuo eismo įvykiu susijusi. Tačiau administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teigia, kad yra nepagrįstai kaltinama pagal ATPK 130 str. 1 d., kadangi vairuodama automobilį nepastebėjo, jog kliudė stovintį automobilį, apie sugadintus automobilius sužinojo tik iš policijos pareigūnų.

Kelių eismo taisyklių 132 punkte inter alia nustatyta, jog vairuotojas privalo palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Tuo tarpu Kelių eismo taisyklių 234 punktas numato, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. Tai, kad V. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių 132 bei 234 punktų reikalavimus, patvirtina, eismo įvykio vietos schema (b.l. 8), policijos pareigūno tarnybinis pranešimas (b.l. 7), automobilių po įvykio fotonuotraukos (b.l. 3-6), A. J. paaiškinimas (b.l. 12, 42), iš dalies administracinėn atsakomybėn traukiamos V. V. paaiškinimas (b.l. 11, 42). Byloje esantys įrodymai sudaro pagrindą neabejotinai teigti, jog V. V. pajuto įvykusį kontaktą ir tyčia pasišalino iš įvykio vietos, su kuriuo buvo susijusi, apie įvykį policijai nepranešė. Išanalizavus byloje esančių po įvykio užfiksuotų automobilių nuotraukas matyti, jog, priešingai nei teigia V. V., abiejų automobilių apgadinimai yra pakankamai žymūs, automobilio N. A. valst Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės durelės nubraižytos, kurių ilgis net keliasdešimt centimetrų, ant jų dalinai nebėra originalios automobilio spalvos dažų, taip pat subraižytas priekinis kairės pusės sparnas, o automobilio F. F. valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nubraižytas priekinis dešinės pusės bamperis, ant kurio taip pat nebėra originalios automobilio spalvos dažų, įbrėžymų ilgis taip pat siekia net keliasdešimt centimetrų. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas analogiškose bylose, kai yra sprendžiamas klausimas, ar asmuo suvokė sukėlęs eismo įvykį, daro išvadą, kad ypač svarbus yra eismo įvykyje dalyvavusio automobilio apgadinimo mastas bei pobūdis (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. N63-938/2010, N444-1500/2010, N444-1942/2010). Šiuo atveju, įvertinus automobilių F. F. ir N. A. apgadinimų mastą, darytina išvada, jog V. V. turėjo suprasti, kad kliudė kitą transporto priemonę ir ją apgadino. Teismas daro išvadą, jog tokio pobūdžio kontakto vairuotoja objektyviai negalėjo nepajusti ar neišgirsti, o išlipusi iš savo automobilio nepamatyti. Visos šios aplinkybės, teismo vertinimu, leidžia daryti išvadą, kad V. V. žinodama, jog sukėlė eismo įvykį, sąmoningai apie tai policijai nepranešė. O kadangi eismo įvykį nepranešė policijai, kaip to reikalauja Kelių eismo taisyklių 234 punktas, pripažintina, kad ji iš eismo įvykio vietos pasitraukė pažeisdamas Kelių eismo taisykles. V. V. ir jos atstovas nurodo, jog vien tas faktas, kad jį automobilį paliko toje pačioje vietoje, patvirtina, kad ji nesuvokė sukėlusį autoįvykį ir dėl to nepasišalino iš autoįvykio. Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju, ši aplinkybė, kitų įrodymų kontekste, nėra itin svarbi. Kaip nurodė, pati V. V. šalia buvo policijos pareigūnai, kurie galimai galėjo matyti įvykį, be to, įvykis įvyko kieme, prie jos namų, kuriame nebuvo kitų laisvų vietų automobiliui pastatyti. V. V. nurodytos aplinkybės, jog ji galėjo nepastebėti kontakto su kitu automobiliui dėl blogos kelio dangos, garsiai klausomos muzikos ar nepatyrimo ir kitų panašių priežasčių, teismo manymu, jokiu būdu nepašalina ir nelengvina jos atsakomybės, o, priešingai, patvirtina vairuotojo atsakomybės stoką ir Kelių eismo taisyklių, įpareigojančius visus vairuotojus laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui, nesilaikymą (Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 12 str., Kelių eismo taisyklių 6 p.).

Atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nesustatyta (ATPK 31, 32 str.).

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į teisės pažeidimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti V. V. už abu administracinius teisės pažeidimus paskyrus minimalias straipsnių sankcijose numatytas baudas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str., skirtina galutinė nuobauda.

Teismas pažymi, jog byloje nenustatyta aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima švelninti administracinę nuobaudą (ATPK 30 -¹ str.). Netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo būtų galima tik pritaikius ATPK 30-1 straipsnio nuostatas, t.y. paskyrus švelnesnę nei įstatyme numatytą nuobaudą. Tačiau administracinė nuobauda vadovaujantis ATPK 30-1 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Žr. pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N17 - 103/2007)..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 31 str. 1d. 1 p., 33 str., 127 str. 3 d., 130 str. 1 d., 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 293 straipsniu, teismas

nutarė:

V. V. pagal ATPK 127 str. 2 d. skirti administracinę nuobaudą - 100,00 Lt (vieno šimto litų) baudą.

V. V. pagal ATPK 130 str. 1 d. skirti administracinę nuobaudą - 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, skirti galutinę administracinę nuobaudą – 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6030.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Vaclovas Paulikas