Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Urbonienės,

dalyvaujant pareiškėjui K. A. ,jo atstovui advokato padėjėjui M. D. , atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei R. U.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal K. A. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo grąžinti ginklus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Byloje kilo ginčasdėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos 2017 m. lapkričio 17 d. sprendimo Nr. 17-IL-20-03014-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo, t. y. ar pareiškėjo padaryti teisėtvarkos pažeidimai gali būti vertinami kaip keliantys grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui ir ar pareiškėjas turi teisę turėti leidimą nešiotis ir laikyti ginklus ir šaudmenis.

Bylos duomenys neginčijamai patvirtino, kad Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – ir Kauno apskrities VPK) 2014 m. birželio 1 d. pareiškėjui išdavė leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Kauno apskrities VPK 2017 m. lapkričio 3 d. buvo gautas pareiškėjo prašymas grąžinti jam priklausančius ginklus ir šaudmenis nutraukus ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-16322-17 Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2017 m. spalio 3 d. nutarimu.Skundžiamu sprendimu atsakovas panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Toks sprendimas buvo priimtas atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, todėl atitinka Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytus pagrindus, suteikiančius teisę atsakovui panaikinti leidimą nešiotis ir laikyti ginklus.

Skundžiamas sprendimas buvo grindžiamas faktinėmis aplinkybėmis, jog Kauno apskrities VPK dėl pareiškėjo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-116322-17 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 145 straipsnio 1 dalį, kuris Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2017 m. spalio 3 d. nutarimu buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 212 straipsnio 2 punkto pagrindu, ikiteisminio tyrimo metu nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių pareiškėjo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo. Taip pat skundžiamas sprendimas buvo grindžiamas Kauno apskrities VPK dėl pareiškėjo pradėtu ikiteisminiu tyrimu Nr. 65-1-00294-11 dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnyje, kuris taip pat Kauno rajono apylinkės prokuratūros 2011 m. liepos 21 d. nutarimu buvo nutrauktas BPK 212 straipsnio 1 punkto ir 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, pareiškėjui nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Skundžiamame sprendime buvo nurodytas Kauno apskrities VPK Kauno miesto Centro policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Centro policijos nuovados 2016 m. vasario 19 d. nutarimas, kuriuo pareiškėjas nubaustas už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą(nedidelį chuliganizmą kai buvo nustatytas 2,20 promilės neblaivumas), taip pat sprendime įvertinta ir tai, kad pareiškėjas nuo 2000 m. lapkričio 17 d. iki 2017 m. liepos 15 d. buvo baustas 11 kartų už administracinės teisės pažeidimus dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų(už automobilio vairavimą viršijant nustatytą greitį, du kartus už naudojimosi saugos diržais tvarkos pažeidimą, po vieną kartą už transporto priemonių vairavimo tvarkos pažeidimą, už automobilio vairavimą naudojantis mobiliojo ryšio telefonu, už pėsčiųjų ir kitų kelių eismo dalyvių padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus).

Dėl pareiškėjo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-16322-17 Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2017 m. spalio 3 d. nutarimu buvo nutrauktas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 212 straipsnio 2 punktu,ikiteisminio tyrimo metu nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių pareiškėjo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo. Minėtas ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dėl R. S. pareiškimo, kad 2017 m. balandžio 5 d. apie 15.30 val. (duomenys neskelbtini)., kieme jos buvęs sutuoktinis K. A. grasino ją nužudyti, t. y. su plyta sudaužyti galvą arba sumušti, kadangi K. A. namuose laikė ginklus ir yra ūmaus būdo, pareiškėja tikėjo, jog grasinimas realus.

Kitas ikiteisminis tyrimas Nr. 65-1-00294-11, kuriuo vadovavosi atsakovas priimdamas skundžiamą sprendimą, buvo pradėtas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnyje, kuris taip pat Kauno rajono apylinkės prokuratūros 2011 m. liepos 21 d. nutarimu buvo nutrauktas BPK 212 straipsnio 1 punkto ir 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, pareiškėjui nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Šis ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dėl 2011 m. sausio 14 d. 13.15 val. pranešimo (ROIK 0111000025224), kad (duomenys neskelbtini), tėvas K. A. (pareiškėjas) grasina iššaudyti visą šeimą.

Kauno apskrities VPK Kauno miesto Centro policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Centro policijos nuovados 2016 m. vasario 19 d. nutarimu pareiškėjas nubaustas 66 Eur bauda už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą(nedidelį chuliganizmą)už tai, kad jis 2016 m. vasario 15 d., apie 22.10 val., būdamas neblaivus (nustatytas 2,20 promilės neblaivumas). (duomenys neskelbtini), esančiame prekybos ir pramogų centre „ Akropolis“, prie „ForumCinemas“ bilietų kasų, viešoje vietoje, rėkavo, triukšmavo, atvykus apsaugos darbuotojams, pradėjo su jais stumdytis, mojavo rankomis, norėdamas jiems suduoti, išplūdo apsaugos darbuotojus necenzūriniais žodžiais, taip pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

Ginklų ir šaudmenų apyvarta, siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, klasifikavimo į kategorijas nuostatos, ginklų ir šaudmenų apyvartos bei jos kontrolės teisiniai pagrindai, taip pat subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teisės ir pareigos yra reglamentuotos Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme (toliau – ir GŠKĮ). GŠKĮtikslas –užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą(GŠKĮ1 str.1 d.). Atitinkamai Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją valstybės valdžios ir valdymo institucijos turi pareigą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, saugoti asmenį nuo kėsinimosi į jo gyvybę bei sveikatą, ginti žmogaus teises ir laisves. Tuo tarpu ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, todėl įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į būtinumą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, turi įgaliojimus nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 12 d., 2013 m. sausio 25 d. nutarimai). Taigi, iš Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimų matyti, kad visuomenės ir valstybės saugumas yra konstitucinė vertybė.

GŠKĮ40 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta, kad leidimai nešiotis bei laikyti B ir C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami, kai policija turi duomenų, kad asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tokiu atveju policija nurodo leidimo panaikinimo motyvus. Įstatymo nuostatų analizė patvirtina išvadą, kad įstatymo leidėjas yra išsamiai diferencijavęs sąlygas bei nustatęs atvejus, kada asmeniui gali būti panaikintas leidimas nešiotis ir laikyti B, C kategorijų ginklus bei šaudmenis, o būtent, – yra nustatęs griežtus reikalavimus asmenų elgesiui, laikant bei nešiojantis šaunamuosius ginklus, bei šiuos asmenis charakterizuojančioms aplinkybėms. GŠKĮ įtvirtintų normų analizė patvirtina išvadą, kad 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos yra imperatyvios. Įstatymų leidėjas nesuteikia diskrecijos teisės viešojo administravimo subjektui (šiuo atveju – atsakovui), kuriam suteikti įgaliojimai taikyti šią normą, pasirinkti kitokį elgesio variantą, išskyrus šioje normoje nurodytą leidimo nešiotis ir laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinimą. Nepaisant to, pareiškėjui taikant GŠKĮ40 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatas, kompetentingam viešojo administravimo subjektui atsiranda pareiga surinkti tokius duomenis, kurie būtų pakankamai informatyvūs, patikimi, objektyvūs ir būtų motyvuotas pagrindas leidimui panaikinti (ABTĮ57 str.).

Pagal GŠKĮ40 straipsnio 1 dalies 10 punktą, leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami, kai policija turi duomenų, kad asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.GŠKĮ nenurodyti konkretūs kriterijai, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja pasikėsinimo į minėtus teisinius gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A624-1319/2014).

Teisėjų kolegijos vertinimu, nutraukti ikiteisminiai tyrimai nesudaro faktinio pagrindo pareiškėją charakterizuoti kaip asmenį, linkusį kelti grėsmę kitų asmenų sveikatai, saugumui. Nutrauktuose ikiteisminiuose tyrimuose nebuvo surinkti duomenys, patvirtinantys netinkamą pareiškėjo elgesį, kuris leistų daryti išvadą, kad pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei, ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar saugumui.Tai reiškia, kad ikiteisminio tyrimo duomenys apie pareiškėją nėra pakankamai akivaizdūs ir informatyvūs, jog būtų galima daryti išvadą apie pareiškėjokeliamą grėsmę šioje GŠKĮ40 straipsnio 1 dalies 10 punktą normoje nurodytoms vertybėms. Abu ikiteisminiai tyrimai nutraukti nesurinkus pareiškėjo kaltę pagrindžiančių įrodymų ir nenustačius jo veiksmuose nusikaltimo požymių.

Tačiau pareiškėjo netinkamą elgesį charakterizuoja Kauno apskrities VPK Kauno miesto Centro policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Centro policijos nuovados 2016 m. vasario 19 d. nutarimas, kuriuo pareiškėjui paskirta66 Eur bauda dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo (nedidelis chuliganizmas). Nurodyta administracinė nuobauda pareiškėjui paskirta už tai, kad jis 2016 m. vasario 15 d., apie 22.10 val., būdamas neblaivus (jam nustatytas 2,20 promilės neblaivumas) (duomenys neskelbtini), esančiame prekybos ir pramogų centre „Akropolis“, prie „ForumCinemas“ bilietų kasų, viešoje vietoje, rėkavo, triukšmavo, atvykus apsaugos darbuotojams, pradėjo su jais stumdytis, mojavo rankomis, norėdamas jiems suduoti, išplūdo apsaugos darbuotojus necenzūriniais žodžiais, tokiais veiksmais pažeisdamasviešąją tvarką ir žmonių rimtį, charakterizuoja pareiškėją kaip asmenį, linkusį kelti grėsmę kitų asmenų sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas nuo 2000 m. lapkričio 17 d. iki 2017 m. liepos 15 d. buvo baustas administracinėmis nuobaudomis 12 kartų už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Teisėjų kolegija pažymi, jog nors ir buvo nutraukti minėti ikiteisminiai tyrimai (nesurinkus pareiškėjo kaltę pagrindžiančių įrodymų ir nenustačius jo veiksmuose nusikaltimo požymių ir kt.) ir jie teisinių pasekmių sukelti negali, tačiau tai, jog pareiškėjas 13 kartų buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn, taip pat ir už nedidelį chuliganizmą, numatytą ATPK 174 straipsnyje,atsižvelgiant į aptartą pareiškėjo daromų teisės pažeidimų periodiškumą, vertybes ir teisinius gėrius, į kuriuos kėsintasi nurodytais pažeidimais, kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui,darytina išvada, jog pareiškėjas yra linkęs pažeidinėti teisės aktais nustatytas taisykles ir tai liudija jo neatsakingumą, nepagarbą įstatymams bei nusistovėjusiai tvarkai ir moralės normoms. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas pagrįstai nusprendė, jog tokie pareiškėjo neatsakingo elgesio faktaikelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui ir pažeidžia Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme įtvirtintus reikalavimus, keliamus ginklo turėtojui.

Minėti faktiniai duomenys, charakterizuojantys pareiškėją, yra išsamūs, patikimi, objektyvūs ir motyvuoti, kitais duomenimis nepaneigti, todėl netikėti jais nėra jokio pagrindo.

Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes ir ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas pagrįstai, vadovaudamasisGŠKĮ40 straipsnio 1 dalies 10 punktu, nusprendė panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus pareiškėjui ir ginčijamas sprendimas iš esmės yra pagrįstas bei teisėtas, jo naikinti nėra jokio teisinio pagrindo, skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

VadovaudamasiAdministracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio1 dalies 1punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjoskundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.