Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos atstovei E. B.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Vi. M. ieškinį atsakovui R. M., išvadą teikiančiai institucijai: Valstybės Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Išvadą teikiančios institucijos Valstybės Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė E. B. siūlo ieškinį patenkinti, nutraukus šalių santuoką, nepilnamečio šalių sūnaus V. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su vaiko motina ieškove Vi. M., o iš atsakovo priteisti ieškovės prašomo dydžio išlaikymą. Taip pat nustatyti ieškovės siūlomą atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės

CK 3.260str. 2d.,3d. nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas; preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. CK 3.61str.1d.,2d. nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Sutuoktinio kaltės samprata, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, yra savita; sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas; atsižvelgiant į CK 3.26-3.30, 3.56-36 str. ir kituose straipsniuose nustatytų sutuoktinių pareigų turinį, esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimu CK 3.60 str. 2 d. normos prasme laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Santuokos nutraukimui dėl sutuoktinio kaltės teisinį pagrindą turi sutuoktinio pareigų, nustatytų CK trečioje knygoje, pažeidimo faktas, o ne apskritai visų jam, kaip asmeniui, tenkančių pareigų pažeidimas. Sutuoktinių viena iš pareigų yra vienas kitą remti (CK 3.27 str. 1d.). Jie privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgti į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo.

Kaip matyti iš pateiktų dokumentų šalių santuoka įregistruota 2001-03-15 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje ( Įrašo Nr. 77).( 11 b.l.) Santuokoje (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus V. M. ( 12 b.l.) Teismas, išklausęs šalis, bei įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog šalių šeima iširo dėl atsakovo R. M. kaltės, nes jis nesirūpino šeima, smurtavo, nevykdė sutuoktinio pareigų šeimai, buvo neištikimas ir nelojalus savo sutuoktinei, nevykdė savo kaip tėvo pareigų nesirūpindamas sūnumi ir jo neišlaikydamas, todėl teismas daro išvadą, jog yra visos įstatyme numatytos sąlygos nutraukti šalių santuoką, pripažįstant atsakovą R. M. kaltu dėl santuokos iširimo.

Nutraukus šalių santuoką, ieškovei paliktina santuokinė M. pavardė, atsakovui –M. pavardė.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Byloje nustatyta, jog šalių nepilnametis sūnus V. M. visą laiką gyvena su ieškove, tarp sūnaus ir motinos emocinis ryšys yra žymiai stipresnis už tėvo emocinį ryšį su vaiku, nes jis realiai yra minimalus arba praktiškai nutrūkęs. Ieškovė turi nuolatinę gyvenamąją vietą, butą, kuris nuosavybės teise priklauso jos mamai ir kuriame nuolat gyvena ieškovė su sūnumi. Taip pat ieškovė turi nuolatinį darbą ir iš gaunamo atlyginimo išlaiko nepilnametį sūnų. Vertinant gyvenamosios vietos nustatymą prioritetas yra vaiko interesai, todėl siekiant apsaugoti ir užtikrinti nepilnamečio šalių sūnaus interesus, jo gyvenamoji vieta nustatytina kartu su motina – ieškove Vi. M..

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Materialiai išlaikyti vaikus yra abiejų tėvų pareiga. Vaiko išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. (LR CK 3.192str.). Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti arba perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip ar vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Tėvai, siekdami garantuoti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai bei socialiai vystytis, realizuoti ir tenkinti savo įgimtus ir įgytus sugebėjimus, privalo savo pareigas vykdyti tinkamai. Sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą, pirmenybė teikiama ne tėvų turtinei padėčiai, bet vaiko interesams. Pareiga materialiai išlaikyti vaiką susijusi su gyvybiškai svarbių vaiko vystymosi poreikių patenkinimu, todėl ji turi būti teikiama nuolat, be pertraukų ir reikiamo dydžio bei formos. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje M. S. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-495/2009). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu.

Teismas atsižvelgdamas į vaiko poreikius, tėvų turtinę padėtį, į tai, jog atsakovas yra pakankamai jauno amžiaus, darbingas ir turi visas galimybes gauti stabilias pajamas ir skirti vaikui išlaikymą, bei į teismų praktiką, mano, jog ieškovės prašomas 150 Eur dydžio išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iš atsakovo yra realus ir atitinkantis vaiko poreikius. Išlaikymas priteistinas nuo pareiškimo padavimo dienos, t.y. nuo 2018-06-04.

Ieškovei atsisakius reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, byla šioje dalyje nutrauktina.

Dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo

Ieškovė pateikė savo pasiūlytą atsakovo ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarką, su kuria atsakovas sutiko ir kuriai pritarė Valstybės Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, todėl tėvo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka nustatytina kaip pasiūlė ieškovė.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovė yra sumokėjusi 75 Eur žyminio mokesčio bei 300 Eur advokatui už ieškinio paruošimą, todėl šios ieškovės patirtos išlaidos priteistinos iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Nutraukti santuoką įregistruotą 2001-03-15, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje ( įrašo Nr. 77) tarp Vi. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini) Šiaulių r. ir R. M., a.k. (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini)Šiaulių m., turinčių vieną nepilnameti vaiką, konstatuojant, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę M. pavardę, atsakovui –M. pavardę.

Nustatyti nepilnamečio V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su motina – ieškove Vi. M., a.k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus V. M. išlaikymui po 150,00 Eur,(vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo pareiškimo padavimo dienos, t.y. nuo 2018-06-07 iki sūnaus pilnametystės, indeksuojant mokamą išlaikymą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Nepilnamečio V. M. išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę Vi. M., a.k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku ir vaiko auklėjimo tvarką:

atsakovas R. M. bendrauja su vaiku V. M. kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią sekmadienį nuo 9 val. iki 19 val.

Nutraukus santuoką, ieškovei palikti M., atsakovui – M. pavardę.

Civilinę bylą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimo priteisimo nutraukti.

Priteisti iš atsakovo R. M. 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio ir 300 Eur ( tris šimtus eurų ) už advokato paslaugas ieškovei Vi. M..

Priteisti iš atsakovo R. M. 54 Eur žyminio mokesčio valstybei.

168,40 Eur dydžio žyminį mokestį valstybei.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Sprendimo nuorašą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai santuokos nutraukimui užregistruoti.