- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-10
- Bylos Nr.
- 2S-121-513/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00692-2013-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Čuchraj
- Pareiškėjas
- A. N.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Durpeta“
- Atsakovas
- A. N., akcinei bendrovei „Rėkyva“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. N. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. gegužės 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Durpeta“ ieškinį atsakovams A. N. ir akcinei bendrovei „Rėkyva“ dėl valdymo gynimo ir pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartimi atnaujintas procesas Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų (Palangos miesto apylinkės teismo) išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-84-890/2014 pagal ieškovės UAB „Durpeta“ ieškinį atsakovams A. N. ir AB „Rėkyva“ dėl valdymo gynimo ir sutarties pripažinimo negaliojančia.
Šalies argumentai
2. 2018 m. gegužės 24 d. atsakovo A. N. atstovas advokatas V. G. pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašė ieškovei UAB „Durpeta“, iki įsiteisės Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. A2-2176-973/2018, uždrausti perleisti tretiesiems asmenims, demontuoti ar kitaip pabloginti esamus poilsio paskirties statinius, plane žymimus indeksais (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Palangoje.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. gegužės 29 d. nutartimi prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkintas.
4. Teismas konstatavo, jog pareiškėjas pakankamai nepagrindė būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. nepagrindė, kad nepritaikius prašomų draudimų, kiltų reali grėsmė būsimo galbūt pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymui (CPK 12, 144, 178 straipsniai).
5. Teismas nurodė, kad aplinkybės, kuriomis motyvuojamas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nėra grindžiamos jokiais įrodymais ir argumentai vertintini kaip į ateitį nukreiptos prielaidos ir spėjimai dėl ateityje galbūt kilsiančių situacijų. Teismas nurodė, jog palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju dėl ieškinio dalyko galbūt kilusi žala gali būti atlyginta CK numatytomis sąlygomis ir tvarka.
6. Teismas pažymėjo, kad, Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose nuo 2009 m. nagrinėjant bylą pagal ieškovės UAB „Durpeta“ ir atsakovo A. N. prašymus nustatyti juridinius faktus ir šalims įrodinėjant savo kaip savininkų teises į ginčo namelius, viso proceso metu, taip pat atnaujinus procesą nagrinėjamoje byloje nepateikta jokių duomenų, kad UAB „Durpeta“ būtų ėmusis veiksmų, kurie galimo palankaus pareiškėjui sprendimo vykdymą padarytų neįmanomą ar jį apsunkintų, tokių duomenų pareiškėjas nepateikė ir dabar.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atskiruoju skundu A. N. (apeliantas) prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. gegužės 29 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – jo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti.
8. Argumentuoja, jog nutartis yra nepagrįsta, neteisėta, priimta neįsigilinus į bylos esmę, todėl naikintina. Nurodo, jog byloje yra atnaujintas procesas, o ieškovė UAB „Durpeta“ Palangos miesto apylinkės teismo 2014-03-05 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-84-890/2018 pagrindu šiuo metu nuosavybės teise valdo ginčo poilsio paskirties statinius, esančius (duomenys neskelbtini), Palangoje, todėl, pareiškėjo manymu, ieškovė gali imtis atitinkamų veiksmų, kurie ateityje gali apsunkinti atgręžtinių reikalavimų įvykdymą, jeigu būtų panaikintas nurodytas Palangos miesto apylinkės teismo 2014-03-05 sprendimas, t. y. ieškovė gali pabloginti poilsio paskirties statinių būklę ar juos perleisti kitiems asmenims.
9. Argumentuoja, jog konkrečiai ir aiškiai suformulavo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrindą, o teismo motyvai dėl galbūt kilsiančios žalos atlyginimo kitame civiliniame procese yra neteisiniai, be to, naujas procesas lems ir naujus nuostolius. Taip pat teigia, jog teismo teiginiai, kad jis nepateikė įrodymų dėl prašymo pagrįstumo, yra deklaratyvūs, teismas nenurodė, kokie konkretūs įrodymai reikalingi, ir neatsižvelgė į aplinkybę, kad jo ir ieškovės santykiai yra blogi.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą ieškovė UAB „Durpeta“ prašo jo netenkinti, ginčijamą nutartį palikti nepakeistą.
11. Ieškovė atsiliepimą argumentuoja tuo, jog pats atsakovas pripažįsta, kad prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepagrindė, realios grėsmė neįrodė, o vien jo deklaratyvūs teiginiai, subjektyvi nuomonė ir spėjimai nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Taip pat pažymi, jog ginčo statiniai (poilsio nameliai) nėra registruoti Nekilnojamojo turto registre, todėl jai ir taip nėra realios galimybės perleisti statinius kaip nekilnojamuosius daiktus. Nurodo, jog šiuo metu yra namelių valdytoja, todėl nesuinteresuota bloginti jų būklę ir sau daryti žalą, su atsakovu bylinėjasi nuo 2009 metų, per visą šį laikotarpį nesiėmė jokių atsakovo nurodytų neteisėtų veiksmų, priešingai nei atsakovas, savavališkai įsilaužęs į namelius ir pakeitęs jų spynas. Pažymi, jog teismas neturi pareigos įvardyti, kokius konkrečiai įrodymus turi pateikti pareiškėjas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
12. Dėl apelianto teiginių, kad jo reikalavimas atnaujinus procesą tikėtinai pagrįstas, nurodo, jog taikant laikinąsias apsaugos priemones preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas yra skirtas ne bylai iš esmės išspręsti, o būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti. Pažymi, jog Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų (Palangos miesto apylinkės teismo) 2014 m. kovo 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-84-890/2014 patenkintas UAB „Durpeta“ ieškinys ir 2012 m. kovo 13 d. poilsio namelių (duomenys neskelbtini) esančių (duomenys neskelbtini). Palangoje, pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 2012/03/13, sudaryta tarp AB „Rėkyva“ ir A. N., pripažinta niekine ir negaliojančia ir atnaujintas pažeistas ieškovės UAB „Durpeta“ valdymas, įpareigojant A. N. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsikraustyti iš šių poilsio namelių, pašalinti visus jam priklausančius daiktus. Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. spalio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1050-524/2014 pirmosios instancijos sprendimą paliko nepakeistą konstatuodamas, kad bylos nagrinėjimo dalykas yra 2012-03-13 pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos tarp A. N. ir AB „Rėkyva“, teisėtumas ir UAB „Durpeta“ valdymo gynimas, o ne UAB „Aknysta“ ir A. N. sudaryta poilsio namelių pirkimo–pardavimo sutartis, todėl atsakovo pateiktas dokumentas nepaneigia Palangos miesto apylinkės teismo išvados, kad 2012-03-13 tarp AB „Rėkyva“ ir A. N. sudaryta poilsio namelių pirkimo–pardavimo sutartis yra niekinė ir negaliojanti nuo jos sudarymo momento. Mano, kad jog net ir atnaujinus bylos nagrinėjimą, negalės būti priimtas A. N. palankus teismo sprendimas, be to, net jeigu atnaujinus bylą būtų priimtas priešingas sprendimas, atsakovas jo pagrindu vis tiek neįgis nuosavybės teisės į ginčo namelius iš nuosavybės teisės neturėjusios AB „Rėkyva“.
13. Ieškovė pažymi, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti neatsiejamai susijusios su byloje pareikštais reikalavimais, o atsakovas jokių reikalavimų byloje nėra pareiškęs. Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas, o jų taikymas šiuo atveju neatitiktų ne tik būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, bet ir laikinųjų apsaugos priemonių paskirties bei esmės, pažeistų proporcingumo, teisingumo ir ekonomiškumo principus bei šalių interesų pusiausvyrą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai
Atskirasis skundas netenkintinas.
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
15. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo.
16. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas gali dalyvaujančių byloje ir kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, kai įrodoma, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš pirmiau nurodytų sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.
17. Iš ginčijamos nutarties matyti, jog atnaujinęs procesą civilinėje byloje pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, konstatavo, jog pareiškėjas nepagrindė būtinybės šioje byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. neįrodė, kad nepritaikius prašomų draudimų, kiltų reali grėsmė būsimo galbūt pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Apeliacinės instancijos teismas su pirmosios instancijos teismo išvadomis sutinka.
18. CPK tiesiogiai apibrėžta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis – užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo būsimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Taigi laikinąsias apsaugos priemones teismas turi ir gali taikyti tik tuomet, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog teismo sprendimą įvykdyti bus sunku arba visiškai neįmanoma tuo atveju, jeigu pareikštas ieškinys būtų patenkintas. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nesprendžia šalių ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti.
19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjo teiginiai, kad ginčo objektų savininkė UAB „Durpeta“ gali pabloginti poilsio paskirties statinių būklę ar juos perleisti kitiems asmenims, nepagrįsti jokiais įrodymais. Aplinkybė, kad ieškovė šiuo metu yra ginčo poilsio namelių savininkė, savaime nereiškia, jog ji gali vengti įvykdyti ar kitais veiksmais apsunkinti galbūt palankaus atnaujinus procesą pareiškėjui sprendimo vykdymą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių spręsti, kad ieškovė ketina / ketins namelius parduoti ar perleisti kitiems asmenims. Tokių duomenų neteikia ir pareiškėjas. Pažymėtina, jog bylinėjimasis dėl ginčo poilsio namelių tarp šalių vyksta nuo 2009 metų ir viso proceso metu byloje nepateikta jokių duomenų, kad UAB „Durpeta“ būtų ėmusis veiksmų, kurie galimo palankaus pareiškėjui sprendimo vykdymą padarytų neįmanomą ar jį apsunkintų. Dar daugiau, iš ieškovės atsiliepime dėstomų aplinkybių matyti, jog, daugiau tikėtina, tokių veiksmų buvo ėmęsis pareiškėjas, savavališkai pakeitęs ginčo objektų spynas. Šių aplinkybių kontekste vertintina, jog tokie konfliktiški santykiai tarp pareiškėjo ir ieškovės susiklostė dėl paties pareiškėjo, o ne dėl ieškovės veiksmų.
20. Nepagrįsti ir teisiškai nereikšmingi pareiškėjo teiginiai, jog pirmosios instancijos teismas, netenkindamas prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenurodė, kokius konkrečius įrodymus jis turi pateikti. Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kaip ir bet kuris asmens teikiamas procesinis prašymas ar dokumentas, turi būti motyvuotas ir pagrįstas įrodymais (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 178 straipsnis). Pagrįsti prašymą yra pareiškėjo, o ne teismo pareiga. Teismas negali už pareiškėją suformuluoti jo prašymo pagrindo ir dalyko. Asmuo, pagrįsdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, privalo nurodyti teismui ne tik prielaidas, bet konkrečias aplinkybes ir įrodymus, patvirtindamas, jog laikinųjų apsaugos priemonių nesiėmimas sukels CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatytas pasekmes. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas tokių aplinkybių nenurodė, įrodymų nepateikė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjo teiginius vertino kaip deklaratyvius ir abstrakčius, kurie nesudaro teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą.
21. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
22. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo ir netaikė laikinųjų apsaugos priemonių. Atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamą nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas
nutaria:
Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. gegužės 29 d. nutartį palikti nepakeistą.