Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

2.6.10.2.; 2.6.10.2.1.; 2.6.10.2.2.; 2.6.10.2.3.; 2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.5.2.1.; 2.6.10.8.;

3.1.7.5.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.21.

2017 m. vasario 9 d.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Labokaitės, Arūno Rudzinsko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Mindaugo Šimonio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-187-894/2016 pagal ieškovo R. G. ieškinį atsakovei J. B., tretiesiems asmenims akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“, uždarajai akcinei bendrovei „Adrelsta“ dėl žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas R. G. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės J. B. 20 223,36 Eur žalos, 300,00 Eur išlaidų UAB „Skena“ paslaugoms apmokėti, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.Ieškinyje nurodoma, kad šalys yra gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Ieškovui priklausanti namo dalis yra pirmame gyvenamojo namo aukšte, o atsakovei – antrame, tačiau nei ieškovas, nei atsakovė šiame name negyvena. 2015 m. balandžio 17 d. name kilo gaisras – degė antras gyvenamojo namo aukštas, kuris priklauso atsakovei. Gaisro priežastis – neatsargus žmogaus elgesys. Gesinant kilusį gaisrą buvo sulietos visos pirmo aukšto, kuris priklauso ieškovui, patalpos, todėl ieškovas patyrė žalą (t. 1., b. l. 1-5).Atsakovė priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo 13 261,00 Eur turtinės žalos ir 3000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą, atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas ir išlaidas susijusias su specialistų išvados pateikimu.Priešieškinyje nurodoma, kad kilo dėl netvarkingos elektros instaliacijos. Ieškovas nesusitvarkė elektros laidų taip, kad nekiltų gaisras ir nekeltų pavojaus aplinkiniams, todėl elgėsi nerūpestingai ir yra kaltas dėl atsakovės turto sugadinimo gaisro metu (t. 1., b. l. 125-129).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. liepos 1 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė ieškovui R. G. iš atsakovės J. B. 17 189,86 Eur žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2015 m. gegužės 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2393,58 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovei J. B. iš ieškovo R. G. priteisė 76,23 Eur bylinėjimosi išlaidų, o valstybei 80,48 Eur bylinėjimosi išlaidų už antrinę teisinę pagalbą. Priešieškinį atmetė. Teismas, remdamasis 2016 m. vasario 25 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro Ekspertizės akto išvada, Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2015 m. balandžio 28 d. pažyma apie kilusį gaisrą Nr. 13-778 ir 2015 m. balandžio 20 d. Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyresniojo inspektoriaus vidaus tarnybos kapitono K. S. tarnybiniu pranešimu, padarė išvadą, kad gaisras kilo ginčo namo mansardos patalpose, kurios priklauso atsakovei J. B.. Teismas sprendime nurodė, jog pastate, kuris priklauso keletui bendraturčių, kilusio gaisro atveju pripažintina, kad atsakingas už jo kilimą yra asmuo, kurio patalpose yra gaisro židinys. Įrodytas gaisro židinio faktas yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad šis asmuo elgėsi nerūpestingai. Toks asmuo (savininkas, valdytojas, naudotojas), kurio patalpoje kilo gaisras, turėtų įrodyti, kad jo kaltės nėra, t. y., jog jis laikėsi visų keliamų reikalavimų, o gaisras kilo dėl trečiųjų asmenų veiksmų, gamtos jėgų veikimo ar kitokių priežasčių, už kurias jis nėra atsakingasĮvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, teismas sprendė, jog atsakovė J. B. neįrodė, kad gaisro kilimas nepriklausė nuo jos elgesio, o buvo nulemtas trečiųjų asmenų veiksmų, gamtos jėgų veikimo ar kitokių priežasčių, už kurias ji, kaip nekilnojamojo turto savininkė ir valdytoja, nėra atsakinga. Taip pat neįrodė, kad ėmėsi visų veiksmų gaisrui išvengti ir yra nekalta dėl gaisro kilimo, negalėjo jo numatyti. Esant tikėtinai išvadai, jog gaisro priežastis – neatsargus žmogaus elgesys, laikytina, kad būtent atsakovė buvo nepakankamai rūpestinga ir atidi, nes nesiėmė reikiamų priemonių užtikrinti ginčo nekilnojamojo turto priežiūrą ir apsaugą nuo gaisro. Atsakovės kaltė dėl gaisro sąlygotos žalos ieškovui kilimo pasireiškė pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimu.Konstatavęs, kad gaisras kilo atsakovės patalpose ir atsakovei neįrodžius, jog gaisro priežastimi buvo ieškovo R. G. veiksmai ir/ar neveikimas, o taip pat neįrodžius R. G. kaltės dėl žalos ieškovei kilimo, t.y. neįrodžius visų būtinųjų sąlygų ieškovo civilinei atsakomybei kilti, J. B. priešieškinį teismas atmetė kaip neįrodytą.Iš UAB „Skena“ 2015 m. gegužės 8 d. ataskaitos Nr. 15-05/03 teismas nustatė, kad gaisro metu pirmo aukšto patalpoms padaryta žala, t.y. pirmame aukšte vandeniu pažeistos pakabinamos gipskartonio lubos, sumirko lauko sienų apšiltinimas mineraline vata ir suniokota lauko sienų apdaila gipskartoniu, sanmazge sugadinta sienų apdaila gipskartoniu ir keraminėmis plytelėmis, sugadinta patalpų elektros instaliacija, aplaužytos ir sugadintos medinės lauko durys, sudegus stogui ir pastogės patalpoms, ugnis pažeidė medinę perdangos konstrukciją, todėl ją reikia stiprinti (t. 1., b. l. 168). Iš ieškovo kartu su UAB „Skena“ žalos paskaičiavimu pateiktų fotonuotraukų teismas nustatė, kad ieškovui priklausančiose patalpose iki gaisro buvo atlikta dalis apdailos darbų, pradėti glaistymo darbai. Nesant byloje priešingų įrodymų, teismas sprendė, jog ieškovas įrodė, kad jam priklausančiose ginčo patalpose buvo atlikti statybos darbai ir panaudotos medžiagos, kurių atkūrimo kaštai yra paskaičiuoti į bylą pateiktoje UAB „Skena“ lokalinėje sąmatoje.Siekdamas užtikrinti protingą ir teisingą pusiausvyrą tarp abiejų šalių interesų bei garantuoti realų teismo sprendimo įvykdymą, teismas priteistiną žalos atlyginimo dydį sumažino 15 proc. (3033,50 Eur) ir ieškovui iš atsakovės priteisė 17 189,86 Eur (20223,36 Eur – 3033,50 Eur).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė J. B. prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendimą panaikinti priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Ieškovo atstovas tik prieš baigiamąsias kalbas pareiškė prašymą skirti ekspertizę, kurį teismas patenkino. Tuo buvo pažeistas CPK 251 str., o byloje ekspertizė buvo atlikta praėjus beveik 9 mėnesiams po gaisro. Kadangi atsakovės namo dalis visiškai sudegusi, į ją galėjo patekti tiek ieškovas, tiek kiti asmenys, kurie visiškai netrukdomai galėjo sukeisti laidus ir metalografiniam tyrimui galėjo pateikti kitus laidus. Ekspertizę atlikę teismo ekspertai dėl duomenų stokos neatsakė į teismo nutartyje nurodytus klausimus dėl gaisro priežasčių, gaisro židinio zonos. Tačiau teismas remdamasis minėta ekspertų išvada ne tik atmetė UAB „Gaisriniai tyrimai“ iškeltą gaisro priežasties versiją, kad gaisras kilo pirmo aukšto perdangos lygyje tarp patalpos Nr. 8 ir patalpos Nr. 15, kuri sutampa Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2015 m. balandžio 2.1 d. ir 2015 m. balandžio 28 d. pažymose apie kilusį gaisrą bei 2015 m. balandžio 20 d. pranešime „Dėl neatidėliotino informacijos apie gaisrą patikrinimo“ nurodyta gaisro židinio zona – mansardoje, ten kur matosi labiausiai išdegusi vieta – būtent tarp patalpos Nr.8 ir patalpos Nr.15, bet ir sutiko su ieškovo pozicija, kad tuo atveju, jei gaisras būtų kilęs jo patalpose, šios patalpos būtų išdegę. Be to, teismas nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų, jog išdegė ne tik atsakovei J. B., bet ir ieškovui R. G. priklausančios patalpos. Teismo ekspertai nevertino aplinkybių, susijusių su gaisro dūmų srautu, nors kaip žinoma, kelių aukštų pastatuose dūmai juda link stogo iš apatinės pastato dalies į aukščiau esančią, o susimaišius su ten esančiu oru, jų kiekis žymiai padidėja. Protingumo principas suponuoja išvadą, kad gaisro metu iš pirmame aukšte esančio sanmazgo tiek ugnis, tiek dūmai kilo į mansardą, o ne priešingai. Šios aplinkybės teismo ekspertai išsamiai netyrė, nors tam buvo pagrindas – ieškovo patalpose sudegęs sanmazgas ir pačių ekspertų nustatyta aplinkybė, kad patalpos Nr.15 grindų pakloto juostoje skersinės lentos yra apanglėjusios per jų tarpus ir iš apačios ne tik išardymo vietoje. Akivaizdu, kad gaisro židinio zona buvo po patalpos Nr. 15 grindų pakloto skersinėmis lentomis, o ne virš jų esančioje mansardoje.Teismas nepagrįstai atmetė UAB „Gaisriniai tyrimai“ išvadą dėl gaisro židinio zonos, todėl visiškai nevertino ir neanalizavo ieškovo nurodyto fakto dėl sudegusios sanmazgo apdailos, tačiau padarytą žalą šiam sanmazgui priteisė net nevertindamas priežastinio ryšio kaip vienos iš būtinųjų žalos atlyginimo sąlygų. Teismo išvados, jog būtent atsakovė buvo nepakankamai, rūpestinga ir atidi, nes neužtikrino ginčo nekilnojamojo turto priežiūros ir apsaugos nuo gaisro, nepagrįstos, grindžiamos tik prielaidomis ir prieštarauja bylos įrodymams, kurie tvirtina priešingai – atsakovė kaip atidus ir rūpestingas turto savininkas 2015 m. balandžio 20 d., t. y. pirmą darbo dieną po gaisro kreipėsi į Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybą ir susipažino su 2015 m. balandžio 20 d. pranešimu „Dėl neatidėliotino informacijos apie gaisrą patikrinimo“, kuriame nurodyta gaisro židinio zona – mansardoje, ten kur matosi labiausiai išdegusi vieta, o kitą dieną išsikvietė UAB „Gaisriniai tyrimai“ ekspertą, kuris į pirmo aukšto patalpas nepateko. Pats ieškovas delsė visą savaitę ir tik 2015 m. balandžio 28 d. kreipėsi į Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybą. Šios aplinkybės rodo, kad ieškovas dėl nežinomų priežasčių buvo mažiau atidus ir rūpestingas savo turto atžvilgiu, nes jam neaktualu nustatyti tikrąją gaisro kilimo priežastį, kuri yra jo paties veiksmai.Teismas visiškai nevertino faktų, kad ieškovo patalpose UAB „Adlersta“ demontavo senus kabelius ir patiesė naujus, atliko visus su ieškovu sutartus elektros montavimo darbus, išskyrus rozečių montavimą; visiškai nesiaiškino aplinkybių, kokiu būdu iš pirmo aukšto buvo prijungta elektros įtampa prie antrame aukšte naudotų elektros prietaisų ir kaip prie elektros įtampos prijungtas pirmame aukšte gaisro gesinimo metu ugniagesio R. V. rastas įjungtas elektros prietaisas – tepalinis radiatorius.Apeliacinės instancijos teismus nusprendus panaikinti skundžiamą teismo sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas iš dalies, bet palikus galioti dalį, kuria atmestas priešieškinis, byla galėtų būti baigiama priimant naują sprendimą – ieškinį ir priešieškinį atmesti.Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:Apeliacinio skundo turinys yra nenuoseklus ir grindžiamas tik apeliantės samprotavimais ir deklaratyviais teiginiais. Apeliaciniame skunde bandoma savotiškai perfrazuoti byloje nustatytas aplinkybes ir iškraipyti byloje nustatytus faktus. Byloje nustatyta, jog ieškovui nuosavybės teise priklausančios pirmo aukšto patalpos nedegė, o žala joms padaryta vandeniu, kuriuo buvo gesinamas gaisras antrame namo aukšte. Tai, jog gaisras kilo apeliantės gyvenamojo namo dalyje patvirtina ir jos pačios pateiktoje UAB „Gaisriniai tyrimai“ išvadoje nurodytos aplinkybės.Iš UAB „Skena“ ataskaitos matyti, jog ieškovo patalpos yra sulietos nuo lubų, o ne degusios. Ataskaitoje detalizuota: pirmame aukšte vandens pažeistos pakabinamos gipskartonio lubos, sumirko lauko sienų apšiltinimas mineraline vata ir suniokota lauko sienų apdaila gipskartoniu; sanmazge sugadinta sienų apdaila gipskartoniu ir keraminėmis plytelėmis; gaisro metu sugadinta patalpų elektros instaliacija, aplaužytos ir sugadintos medinės lauko durys. Kauno apskrities Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pažymoje nurodyta, jog gaisro metu išdegė mansardinis aukštas ir laiptinė, termiškai paveikta ir dalinai nuardyta skardinė stogo danga, sudegė dalis medinių stogo konstrukcijų. Vandeniu sulietos visos pirmo aukšto patalpos. Gaisro židinio zona – mansardoje, ten kur matosi labiausiai išdegusi vieta.Apeliantė nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismui patenkinus ieškovo atstovo prašymą dėl ekspertizės skyrimo, buvo pažeistas CPK 251 straipsnis. Minėto straipsnio nuostatos suteikia galimybę bylos šalims po įrodymų ištyrimo teikti prašymus. Nagrinėjamu atveju, bylos nagrinėjimo iš esmės metu, išklausius bylos šalis ir liudytojus liko neaiški gaisro židinio vieta. Todėl pirmosios instancijos teismas, gavęs prašymą dėl ekspertizės atlikimo ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, pagrįstai paskyrė ekspertizę.Nustatęs, kad gaisras kilo apeliantės patalpose ir apeliantei neįrodžius, jog gaisro priežastimi buvo ieškovo ir/ar trečiųjų asmenų veiksmai ir/ar neveikimas, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai apeliantės atžvilgiu taikė deliktinę atsakomybę, nes ji nesilaikė pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas atsakovės civilinės atsakomybės klausimas, kilus gaisrui gyvenamajame name, kuris bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems savininkams. Civilinė atsakomybė žalą padariusiam asmeniui kyla tais atvejais, kai nustatomos Lietuvos Respublikos Civiliniame kodekse (toliau – CK) įtvirtintos jos sąlygos – žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, žalos ir neteisėtų veiksmų priežastinis ryšys bei kaltė, jeigu žala atlyginama kaltės pagrindu (CK 6.246–6.249 straipsniai).Apeliaciniame skunde teigiama, kad byloje nėra įrodytas atsakovės nepakankamas rūpestingumas ir atidumas nesiimant priemonių užtikrinti nekilnojamojo turto priežiūrą ir apsaugą nuo gaisro, taip pat keliamas CPK 218 ir 251 straipsnių nuostatų netinkamo taikymo klausimai.CPK 251 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad ištyręs visus įrodymus, posėdžio pirmininkas paklausia dalyvaujančius byloje asmenis, ar jie nori papildyti bylos medžiagą. Jeigu pateikiama prašymų papildyti bylos medžiagą, teismas apsvarsto juos ir priima dėl jų nutartį patenkinti arba atmesti prašymus. Iš informacinės pažymos apie teismo posėdį (t. 1, b.l. 103) matyti, kad 2015 m. spalio 27 d. teismo posėdyje po ieškovo ir atsakovės iniciatyva iškviestų liudytojų apklausos, teismas suteikė galimybę dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti prašymų. Ieškovo atstovas, pasinaudojęs suteikta galimybe, pateikė prašymą išreikalauti iš Kauno apskrities gelbėjimo tarnybos papildomus įrodymus ir juos gavus, spręsti klausimą dėl metalografinės ekspertizės skyrimo gaisro priežastims nustatyti (t. 1, b.l. 107).2015 m. lapkričio 17 d. teismo posėdyje teismas spręsdamas ekspertizės paskyrimo klausimą, įpareigojo atsakovę iki 2015 m. gruodžio 1 d. pateikti klausimus ekspertui, o ieškovą iki nurodytos datos įmokėti 500 Eur užstatą (t. 1, b.l. 122). Pažymėtina, kad atsakovės atstovė ekspertizės skyrimui neprieštaravo.2015 m. gruodžio 18 d. nutartimi (t.1, b.l. 130) paskyrė byloje metalografinę ekspertizę, nes pripažino, jog gaisro priežasčiai nustatyti būtinos specialios žinios. Iš šios teismo procesinių veiksmų sekos darytina išvada, kad ekspertizė byloje paskirta nepažeidžiant CPK 251 straipsnio nuostatų, t.y. bylos nagrinėjimo iš esmės stadijoje.Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su netinkamu eksperto išvados įvertinimu (CPK 218 str.) kolegija pasisakys vertindama likusius apeliacinio skundo argumentus. Tirdamas aplinkybes dėl neteisėtų veiksmų nustatymo bylose, kuriose kyla gaisru padarytos žalos atlyginimo klausimas, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad asmens neteisėti veiksmai yra patalpų, iš kurių kilo gaisras, savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Patalpų savininko veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš jo patalpų, o ne iš kitų šaltinių. Nukentėjęs asmuo neprivalo įrodinėti, dėl kokios priežasties kilo gaisras atsakovo patalpose. Jeigu gaisro kilimo vieta yra akivaizdi ir aiški, teismas turi spręsti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip rūpestingas asmuo, galimybę numatyti gaisro kilimą ir imtis veiksmų jam išvengti. Tokiu atveju patalpų savininkas (ar kitas teisėtas jo valdytojas) turi įrodyti gaisro priežastį ir kad ši nepriklausė nuo jo elgesio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2014).Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovui R. G. asmeninės nuosavybės teise priklauso 211/376 dalys žemės sklypo, 5041/10736 dalys pastato – gyvenamojo namo, garažas, 7/16 dalys kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini). Atsakovei J. B. asmeninės nuosavybės teise priklauso tuo pačiu adresu esančio nekilnojamojo turto kitos dalys – 165/376 dalys žemės sklypo, 5695/10736 dalys pastato – gyvenamojo namo, ūkinis pastatas, 9/16 dalys kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių. Ieškovui priklauso pirmas gyvenamojo namo aukštas, atsakovei – antras (mansardinis) aukštas (t. 1, b.l. 29, 45). Šalys pripažino, kad faktiškai minėtame name negyveno, tačiau tiek ieškovas, tiek atsakovė iki gaisro kilimo jiems priklausančiose namo dalyse vykdė remonto darbus.Minėtame gyvenamajame name 2015 m. balandžio 17 d. kilo gaisras. Gaisro metu išdegė mansardinis aukštas ir laiptinė, buvo termiškai paveikta ir dalinai nuardyta skardinė stogo danga, sudegė dalis medinės stogo konstrukcijos, vandeniu sulietos visos pirmo aukšto patalpos. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad gaisras kilo ginčo namo mansardos patalpose, kurios priklauso atsakovei J. B.. Taip pat, jog atsakovė neįrodė, kad gaisro kilimas nepriklausė nuo jos elgesio, o buvo nulemtas trečiųjų asmenų veiksmų, gamtos jėgų veikimo ar kitokių priežasčių, už kurias ji, kaip nekilnojamojo turto savininkė ir valdytoja, nėra atsakinga. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė neįrodytomis aplinkybes, jog atsakovė ėmėsi visų veiksmų gaisrui išvengti ir yra nekalta dėl gaisro kilimo, nes negalėjo jo numatyti.Atsakovė nesutikdama su teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad ekspertizę atlikę teismo ekspertai dėl duomenų stokos neatsakė į teismo nutartyje nurodytus klausimus dėl gaisro priežasčių, gaisro židinio zonos. Tačiau teismas remdamasis minėta ekspertų išvada ne tik atmetė UAB „Gaisriniai tyrimai“ iškeltą gaisro priežasties versiją, kuri sutapo su priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pirmine versija, bet ir sutiko su ieškovo pozicija, kad gaisras negalėjo kilti jo patalpose, nes jos taip pat būtų išdegę. Šiuos apeliacinio skundo argumentus, remdamasi byloje surinktais įrodymai, kolegija pripažįsta nepagrįstais. Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2015 m. balandžio 17 d. akte dėl kilusio gaisro (t. 1, b.l. 110) nurodyta, kad gaisro metu išdegė mansardinis aukštas, buvo termiškai paveikta ir dalinai nuardyta skardinė stogo danga, sudegė medinės stogo konstrukcijos, apdegė laiptinė iš pirmo į antrą aukštą, vandeniu sulietos visos pirmo aukšto patalpos. Gaisro kilimo priežastimi nurodomas neatsargus žmogaus elgesys. Tame pačiame akte užfiksuotos ieškovo R. G. pastabos, kad gaisras kilo mansardiniame aukšte dėl neatsargaus antro namo aukšto gyventojų elgesio. Atsakovės sutuoktinis V. B. pastabose taip pat nurodė, kad gaisras kilo mansardiniame aukšte, tačiau dėl nežinomų priežasčių. Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus 2015 m. balandžio 20 d. tarnybiniame pranešime (t. 1, b.l. 111) nurodyta, kad gaisro židinio zona – mansardoje, ten, kur matosi labiausiai išdegusi vieta. Tokiu būdu, jau pirminiai priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos dokumentai patvirtina, kad gaisro kilimo zona buvo mansardoje, kuri priklauso atsakovei. Netrukus po kilusio gaisro apeliantės prašymu UAB „Gaisriniai tyrimai“ specialistai atliko tyrimą ir pateikė išvadą (t.1, b.l. 24-33) kurioje atsakydami į klausimą, kur buvo gaisro židinys, nurodė, jog gaisras kilo pastato šiaurinėje dalyje, pirmo aukšto perdangos lygyje tarp patalpos Nr. 8 (priklauso ieškovui) ir patalpos Nr. 15 (priklauso atsakovei), vakarinėje dalyje, apie 0,5 m. atstumu nuo sienos šiaurinėje pusėje, pietų kryptimi. Išvadoje nurodyta, jog labiausiai tikėtina gaisro priežastis yra elektros instaliacijos avarinio darbo režimo (elektroterminio kaitimo) poveikis. Tačiau aptiktas elektros instaliacijos liekanas su avarinio darbo režimo požymiais specialistai rekomendavo papildomai ištirti metalografiniu metodu. Nutarties 19-21 punktuose jau minėta, kad gaisro kilimo vietai ir priežastims nustatyti, teismas šalių prašymu byloje paskyrė ekspertizę. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertai, atlikę ekspertizę, 2016 m. vasario 25 d. ekspertizės akte (t. 1, b.l. 153-165) nurodė, kad tiriamojo gaisro kilimo židinio nustatyti negalima dėl gaisro poveikio sąlygoto jo požymių išnykimo, o pagal esamus duomenis galima pripažinti tik tai, jog tiriamojo gaisro židinio zona apima šiaurės – vakarinę namo dalį. Tokia išvada sutampa su UAB „Gaisriniai tyrimai“ išvada, kad gaisras kilo gyvenamojo namo mansardoje. Ekspertai savo išvadose taip pat nurodė, kad pateiktuose tirti elektros instaliacijos fragmentuose avarinio darbo režimui būdingų požymių nėra, abi tirti pateiktos kabelių atkarpos yra paveiktos gaisro šilumos, trumpajam jungimui ir kitokiam avarinio darbo režimui būdingų požymių nėra.Tokiu būdu ekspertų išvada, su kuria nesutikti nėra objektyvaus pagrindo, paneigia UAB „Gaisriniai tyrimai“ išvadą, kad gaisras kilo perdangos lygyje tarp patalpų Nr. 8 ir patalpos Nr. 15 dėl avarinio elektros instaliacijos darbo režimo. Pažymėtina, kad UAB „Gaisriniai tyrimai“ dėl gaisro priežasties yra tik tikėtino pobūdžio. Teismo ekspertai, remdamiesi bylos medžiaga, tyrė ir kitas galimas gaisro kilimo priežastis, tokias kaip: 1) patalpos Nr. 8 perdangoje (po patalpa nr. 15) surastų elektros kabelių avarinio darbo režimo sąlygotas šiluminis poveikis degioms perdangos sudėtinėms dalims; 2) kitų namo pirmojo aukšto elektros instaliacijos laidų, kabelių ar elektros prietaisų avarinio darbo režimo sąlygotas šiluminis poveikis degioms perdangos sudėtinėms dalims; 3) mansardos elektros instaliacijos laidų, kabelių ar elektros prietaisų avarinio darbo režimo sąlygotas poveikis gretimoms degioms medžiagoms; 4) namo šildymo sistemos įrenginių poveikis degioms medžiagoms; 5) namo pirmame aukšte ar mansardoje dirbusių asmenų naudotų uždegimo šaltinių poveikis degioms medžiagoms; 6) nesankcionuoti į namą patekusių pašalinių asmenų naudotų uždegimo šaltinių poveikis degioms medžiagoms. Tačiau dėl pradinių duomenų stokos, tiesioginė gaisro priežastis nebuvo nustatyta (t. 1, b.l. 163).Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutartimi įpareigojo teismo ekspertizę atlikusius ekspertus susipažinti su nagrinėjamos elektroninės bylos medžiaga ir nustačius naujus duomenis apie gaisro aplinkybes, patikslinti (papildyti) 2016 m. vasario 25 d. ekspertizės aktą. Lietuvos teismo ekspertizės centras 2016 m. balandžio 29 d. surašė aktą (t. 2, b.l. 5-7), kad pakeisti, patikslinti ar papildyti 2016 m. vasario 25 d. ekspertizės akto išvadas, remiantis teismo posėdžių garso įrašuose užfiksuotais duomenimis, nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas apibendrindamas nustatytas aplinkybes sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta tiksli gaisro židinio vieta, gaisro kilimo priežastis, tačiau kompetentingų asmenų atlikti moksliniai techniniai tyrimai, ekspertizė ir kiti byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad gaisro kilimo zona (apytikslė gaisro kilimo židinio vieta) – gyvenamojo namo mansardos šiaurės – vakarinė dalis. Kad byloje nenustatyta tiksli gaisro židinio vieta, o tik gaisro židinio zona, neturi esminės reikšmės procesiniam bylos rezultatui, nes gaisro židinio vieta buvo gaisro židinio zonoje. Taip pat nutartyje aptarti įrodymai patvirtina, kad gyvenamajame name labiausiai yra apdegusios antro aukšto (mansardos) patalpos, o įrodymų, kad gaisras kilo pirmo aukšto patalpose, byloje nėra. Šios apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės patvirtina, jog gaisras kilo ne ieškovui priklausančiose gyvenamojo pirmojo aukšto patalpose, o atsakovei priklausančiose antro aukšto patalpose. Todėl atsakovės kaip patalpų savininko veiksmai pripažintini neteisėtais, nes pavojingas, gadinantis turtą poveikis kilo iš jai priklausančių gyvenamojo namo patalpų, o ne iš kitų šaltinių (CK 6.246 straipsnis). Nustačius, kad gaisras kilo apeliantei priklausančiose patalpose, jai tenka pareiga įrodyti, kad dėl gaisro jos kaltės nėra, t. y., kad ji laikėsi visų keliamų rūpestingumo ir atidumo reikalavimų, o gaisras kilo dėl trečiųjų asmenų veiksmų, gamtos jėgų veikimo ar kitokių priežasčių, už kurias ji nėra atsakinga. Tokių įrodymų teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nėra surinkta.Nagrinėjamoje byloje surinkti ir ištirti įrodymai įgalina pripažinti, kad apeliantė, būdama gyvenamojo namo antro aukšto patalpų, kuriose nustatyta gaisro židinio zona, savininke, nesilaikė bendrosios rūpestingumo pareigos, neužtikrino, jog saugiai būtų eksploatuojamos jai priklausančios patalpos, todėl laikytina, kad savo veiksmais (neveikimu) prisidėjo prie žalos atsiradimo, todėl nukentėjusiam dėl gaisro asmeniui privalo atlyginti padarytą žalą (CK 6.246-6.249 straipsniai).Nagrinėjamoje byloje ieškovas R. G. žalos dydį įrodinėja 2015 m. gegužės 8 d UAB „Skena“ sudaryta lokaline sąmata ir padaryta išvada, kad ieškovui priklausančio pirmo aukšto remonto darbai kainuotų 20 223,36 Eur (t. 1, b.l. 168). Žalos padarymo faktas sukuria prievolę ją atlyginti – padengti natūra ar sumokėti nuostolius pinigais. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo, t. y. žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį (CK 6.251 straipsnis). Tais atvejais, kai sugadintas turtas neatkurtas ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti apskaičiuojamas. Tokiu atveju svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių. Vienas tokių taikomų būdų – prarasto turto atkuriamosios vertės nustatymas. Taikant šį turto vertinimo metodą apskaičiuojama, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo ar sugadinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo ar sugadinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Atkūrimo kaštai šiuo atveju apima išlaidas, reikalingas atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014). Byloje ginčo nėra, kad turtas po gaisro iki šiol nėra atkurtas, todėl ieškovas žalos dydį pagrįstai įrodinėjo turto vertintojo atliktais paskaičiavimais. Apeliantė savo procesiniuose dokumentuose dėl žalos dydžio jokių argumentų nenurodė, tačiau pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva, siekdamas užtikrinti protingą ir teisingą šalių interesų pusiausvyrą, realų teismo sprendimo įvykdymą, atsižvelgė į atsakovės sunkią turinę padėtį ir prašomos priteisti žalos dydį sumažino 15 procentų ir iš atsakovės ieškovui priteisė 17 189,86 Eur. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą materialinės ir procesinės teisės normų nepažeidė, nenukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos, tinkamai įvertino visus byloje esančius įrodymus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacine skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jis paliekamas nepakeistas, o atsakovės J. B. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ji ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus netenkinti atsakovės apeliacinio skundo, iš jos ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos, ieškovo turėtos apeliacinės instancijos teisme. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą ieškovas advokatui sumokėjo 605,00 Eur, todėl ši suma priteistina iš atsakovės J. B. ieškovui R. G. (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės J. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 605,00 Eur (šešis šimtus penkis eurus 00 ct) teisinės pagalbos išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, ieškovo Romualdo Gervės (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.