Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininkas), Alvydo Pikelio ir Olego Fedosiuko, spręsdama nukentėjusiojo A. P. kasacinio skundo dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 26 d. nutarties A. P., kuriam baudžiamoji byla nutraukta, baudžiamojoje byloje priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nukentėjusysis A. P. kasaciniame skunde nurodo, kad teismai buvo šališki kaltinamųjų naudai, nebuvo atsižvelgta į prokurorės prašymą skirti jiems namų areštą, neatsižvelgta, kad jis (kasatorius) buvo sužalotas po žodinio konflikto su kaltinamuoju. Teigia, jog kaltinamasis A. P. melavo, kad jis (kasatorius) buvo „pakėlęs“ ranką prieš A. P. atvykus kaltinamajam. Šių aplinkybių nepatvirtino nei pati A. P., nei D. V.. Kasatorius tvirtina, kad buvo sumenkinta jo garbė ir orumas. Kartu pažymi, kad procesiniai dokumentai buvo ne jo vardu ir teisėja jį vadino Arūnu. Teigia, kad kaltinamasis A. P. smūgiavo jam į galvą, taigi nebuvo jokios būtinosios ginties, be to, persekiojo jį dirbantį.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis) prašymas, atitinkantis BPK 382 straipsnyje nustatytus teismo įgaliojimus.