Kauno apygardos teismo nutartis

2014-12-19 · Byla Nr. ATP-1285-634/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-12-19
Bylos Nr.
ATP-1285-634/2014
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Giedrius Endriukaitis
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-1285-634/2014Teisminio proceso Nr. 4-51-3-00261-2014-9Procesinio sprendimo kategorijos: 79.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 19 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 1 d. nutarties, kuria panaikintas Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Varėnos rajono agentūros vedėjo – vyriausiojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus V. B. 2014 m. gegužės 8 d. nutarimas, ir administracinio teisės pažeidimo byla R. Š. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 88 str. 5 d., nutraukta, nesant pažeidimo sudėties, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014-05-08 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VR-34-1, R. Š. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 88 str. 5 d. paskirta 550 Lt bauda su vienos lūšies, dviejų ūdrų, vieno rudojo lokio, vieno kurtinio iškamšų bei dviejų vilkų, trijų rudųjų lokių kaukolių konfiskavimu. R. Š. nubaustas už tai, kad 2014-03-10, 11 val. duomenys neskelbtini, įmonės UAB „duomenys neskelbtini“ administracinėse patalpose, gerai matomoje vietoje buvo laikomos, eksponuojamos iškamšos: viena lūšis, dvi ūdros, viena rudojo lokio, viena kurtinio bei dviejų vilkų ir trijų rudojo lokio kaukolės. Tikrinimo metu R. Š. nepateikė teisėtą įsigijimą patvirtinančių dokumentų anksčiau išvardintiems daiktams. R. Š. nepateikė leidimų prekiauti ir įvežti į LR gyvūnų, jų dalis ar gaminius. 2014-03-10 rašte Nr.(6) S4-1076, rašytame aplinkos apsaugos agentūros LR aplinkos ministerijos apsaugos agentūros LR aplinkos ministerijos Alytaus RAAD, konstatuota, kad 2014-03-10 paimtų saugomų gyvūnų rūšių gyvūnų rūšių iškamšų (1 lūšies, 1 rudojo lokio, 2 ūdrų, 1 kurtinio iškamšos bei kaukolės (3 rudųjų lokių, 2 vilkų kaukolės) prašymų išduoti sertifikatai negalioja, nes Europos Bendrijos komercinio naudojimo sertifikatą ar kitą dokumentą leidžiantį komercinį minėtų egzempliorių naudojimą neišdavė. Agentūra, kaip institucija, patvirtino, kad dėl 2014-03-10 paimtų saugomų rūšių gyvūnų iškamšų (1 lūšies, 1 rudojo lokio, 2 ūdrų, 1 kurtinio, iškamšos bei kaukolės ( 3 rudųjų lokių, 2 vilkų kaukolės) prašymo išduoti leidimus naudoti saugomas rūšis negavo. Leidimų įvežti gyvūnus, jų dalis, nepateikė. Šiais veiksmais R. Š. pažeidė Prekybos laukiniais gyvūnais taisykles, patvirtintas 2002-12-21 su pakeitimais, LR aplinkos ministro, muitinės departamento direktoriaus, Valstybinės MVT direktoriaus, šių taisyklių 6;6.1.6; 29 p. ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 88 str. 5 d.

Šalies argumentai

Nesutikdamas su priimtu nutarimu R. Š. pateikė skundą Varėnos rajono apylinkės teismui prašydamas panaikinti Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Varėnos rajono agentūros vedėjo – vyriausiojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus V. B. nutarimą ir administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Varėnos rajono apylinkės teismas 2014-10-01 nutartimi pareiškėjo R. Š. skundą tenkino, Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Varėnos rajono agentūros vedėjo – vyriausiojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus V. B. 2014-05-08 nutarimą panaikino ir administracinio teisės pažeidimo bylą R. Š. atžvilgiu dėl ATPK 88 str. 5 d. numatyto pažeidimo padarymo nutraukė, nesant pažeidimų įvykių ir sudėties. Be to, nutarė grąžinti iš R. Š. paimtus daiktus, t.y. vienos lūšies, dviejų ūdrų, vieno rudojo lokio, vieno kurtinio iškamšas bei dviejų vilkų, trijų rudųjų lokių kaukoles. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog byloje nenustatytos aplinkybės, kad R. Š. laukinių gyvūnų gaminius, jų dalis įsigijo komerciniams tikslams, viešai demonstravo komerciniais tikslais, naudojo pasipelnyti ar prekybai, laikė pardavimui, siūlė parduoti arba vežti pardavimui.

Apeliaciniu skundu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento atstovas prašo 2014-10-01 Varėnos rajono apylinkės teismo nutartį panaikinti ir palikti galioti Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Varėnos rajono agentūros 2014-05-08 nutarimą. Skunde nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas pateikė lūšies, kurtinio ir 2 ūdrų, įsigijimo dokumentus, tačiau Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos leidimo neturi. Dėl rudojo lokio įsigijimo pateiktas važtaraštis Nr. 1 ir licencijos talonas Nr. 2 ne pareiškėjo, o J. M. vardu. Kiti dokumentai nepateikti. Be to, byloje nėra surinkta įrodymų, kad iškamšų ir kaukolių laikymo patalpoje vykdoma komercinė prekyba, teikiamos kitokio pobūdžio paslaugos pašaliniams asmenims. Teismas taip pat neatsižvelgė į byloje pateiktas fotonuotraukas, liudytojų ir institucijos atstovo parodymus, kad UAB „duomenys neskelbtini“ negyvų laukinių gyvūnų iškamšomis ir jų dalimis buvo papuošta vieša vieta. Pažymėjo, kad UAB „duomenys neskelbtini“ veiklos sritis - logistikos paslaugos, transporto paslaugos, krovinių pervežimas, gabenimas autotransportu vietiniais maršrutais. Tai ūkio subjektas (paslaugų teikėjas), galintis pasiūlyti ar siūlantis paslaugas ar darbus. Įmonėje dirba apie 40 darbuotojų. Patalpose, kuriose gerai matomoje vietoje buvo laikomos ir eksponuojamos – 1 lūšies, 2 ūdrų, 1 rudojo lokio, 1 kurtinio iškamšos, 3 rudojo lokio ir 2 vilkų kaukolės, įrengtos darbo vietos, sustatyti biuro baldai, darbo stalai, kėdės, kompiuteriai, kopijavimo aparatas bei kita technika. Patalpos buvo papuoštos ant sienų dekoratyviai sukabintomis negyvų laukinių gyvūnų iškamšomis, stiklinėse ekspozicinėse vitrinose sudėtomis negyvų laukinių gyvūnų dalimis. Tose pat patalpose yra įrengta įmonės vadovo R. Š. darbo vieta. Mano, kad be ten jau dirbančių ir esančių įmonės darbuotojų, į šią vietą dėl vienokių ar kitokių priežasčių, savininko sutikimu gali laisvai ateiti ir bendrauti kiti žmonės, ir net jeigu paprastai šioje vietoje, žmonės nesilanko, tačiau turi teisę lankytis ir bet kurią akimirką gali ten atsirasti.

Atsiliepimas

Atsiliepime į skundą R. Š. prašo Institucijos skundo netenkinti ir palikti galioti Varėnos rajono apylinkės teismo 2014-10-01 nutartį. Atsiliepime nurodo, kad atsakomybė už pažeidimą, numatytą ATPK 88 str. 5 d. atsiranda tik dėl prekybos laukiniais gyvūnais taisyklių pažeidimo, tačiau neatsiranda dėl jų laikymo ar naudojimo taisyklių pažeidimo, ką teisingai savo nutartyje yra nurodęs Varėnos rajono apylinkės teismas. Byloje nėra jokių duomenų, kad sumedžiotų žvėrių trofėjus R. Š. laikė komerciniams tikslams ir viešai eksponavo komerciniais tikslais. Priešingai, visi medžioklės trofėjai buvo teisėtai sumedžioti ir įgyti kaip R. Š. asmeninė nuosavybė (interjero papuošimas). Iš byloje pateiktų patalpų dokumentų bei fotografijų matyti, kad iškamšos ir kaukolių fragmentai yra laikomi privataus juridinio asmens UAB „duomenys neskelbtini“ sandėliavimo patalpose, į kurias be šios įmonės savininko ir direktoriaus R. Š. leidimo patekti neįmanoma, nes šios patalpos yra skirtos tik įmonės vidaus darbo reikmėms, jose ne tik kad yra įrengta direktoriaus darbo vieta, tačiau jose yra saugoma ir archyvuojama įmonės dokumentacija bei kitas įmonės turtas. Nurodo, jog iš teismui pateiktų fotonuotraukų matyti, kad šios įmonės teritorija yra uždara. Ji yra aptverta aklina daugiau nei 2 m. aukščio tvora, o įvažiavimas į įmonės teritoriją galimas tik tam tikru pultu atidarius automatinius vartus. Todėl apelianto teiginys, jog ši UAB „duomenys neskelbtini“ teritorija ir šios patalpos yra vieša vieta, į kurią gali patekti pašaliniai asmenys, yra visiškai nepagrįsta ir paneigta byloje surinktais įrodymais. Atkreipė dėmesį, kad R. Š. yra pateikęs visų medžioklės trofėjų įsigijimą ar teisėtą sumedžiojimą patvirtinančius dokumentus, iš kurių matyti, kad dalis šių medžioklės trofėjų buvo įgyti dar iki Prekybos taisyklių laukiniais gyvūnais priėmimo dienos, todėl tokiu atveju atsakomybė už šių taisyklių pažeidimą yra negalima.

Motyvuojamoji dalis

Institucijos skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo byla, skundžiama nutartimi, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nebuvo tinkamai ištirtos ir įvertintos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Apylinkės teismas konstatavo, jog „byloje nenustatytos aplinkybės, kad R. Š. laukinių gyvūnų gaminius, jų dalis įsigijo komerciniams tikslams, viešai demonstravo komerciniais tikslais, naudojo pasipelnyti ar prekybai, laikė pardavimui, siūlė parduoti arba vežti pardavimui“ ir padarė išvadą, kad R. Š. nepažeidė prekybos laukiniais gyvūnais taisyklių reikalavimų. Laukinės gyvūnijos įstatymo 1 str. 13 d. apibrėžia, jog „prekyba laukiniais gyvūnais“ - laukinių gyvūnų, jų dalių ar gaminių iš jų įvežimas į Lietuvos Respubliką, išvežimas iš jos, vežimas komerciniais tikslais, taip pat jų pirkimas, pardavimas, supirkimas, nuoma, siūlymas parduoti arba kitas veiksmas, kurį galima prilyginti išvardytiems veiksmams, įskaitant reklamavimą arba skelbimą parduoti skatinantį veiksmą ir kvietimą tartis, bet kokie mainai ar keitimasis jais, taip pat gyvų laukinių gyvūnų laikymas nelaisvėje ir viešas eksponavimas, negyvų laukinių gyvūnų, jų dalių ar gaminių iš jų viešas eksponavimas siekiant gauti pajamų ar papuošti viešas vietas. Analogiškai šie veiksmai vertinami ir Prekybos laukiniais gyvūnais taisyklių 1.4. punkte. Taigi teismas, darydamas anksčiau minėtą išvadą, visiškai nepasisakė, ar Prekybos laukiniais gyvūnais taisyklės nebuvo pažeistos tuo aspektu, kad buvo eksponuojami negyvi laukiniai gyvūnai ir jų dalys, siekiant papuošti viešas vietas.

Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad gyvūnų iškamšų ir kaukolių laikymo vieta nepriskirtina viešajai vietai, tačiau ši išvada nepagrįsta išsamiu byloje surinktų įrodymų įvertinimu. Viešoji vieta – tai vieta ar teritorija, kuri yra prieinama visuomenei ar jos daliai laisvai arba tam tikru laiku komerciniais bei kitais pagrindais. Viešąja vieta tampa ir privačios nuosavybės objektai, jei jie tampa prieinami visuomenei savininkų valia. Sprendžiant, ar statinys gali būti laikomas vieša vieta, visiškai nesvarbu, kokiai statinių kategorijai jis yra priskirtas viešame registre. Svarbiausia yra nustatyti ar jis yra prieinamas visuomenei, ar į jį gali patekti neapibrėžtas asmenų ratas. Kaip matyti, gyvūnų iškamšos ir kaukolės buvo laikomos UAB „duomenys neskelbtini“ teritorijoje esančiame pastate. Pareiškėjas tvirtina, kad tai yra įmonės sandėliavimo patalpos. Fotonuotraukos, kuriose matomas aukščiau minėtas pastatas, patvirtina, kad jis yra aptvertoje teritorijoje, tačiau tai nereiškia, kad tai yra uždara ir bet kuriuo metu pašaliniams asmenims neprieinama vieta. Teismas nevertino UAB „duomenys neskelbtini“ veiklos pobūdžio, nesvarstė, ar tai nėra vieta, prieinama visiems UAB „duomenys neskelbtini“ klientams dėl įmonės veiklos pobūdžio, nevertino kokiomis aplinkybėmis į UAB „duomenys neskelbtini“ pateko aplinkos apsaugos departamento atstovai, nevertino kaip priedo prie administracinio teisės pažeidimo protokolo pateiktų nuotraukų.

R. Š. pateikė į bylą rašytinius įrodymus, kuriais įrodinėjo gyvūnų iškamšų ir kaukolių laikymo teisėtumą. Teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad „Pareiškėjo pateikti medžioklės lapai, medžioklės ataskaitos patvirtina sumedžiotus laukinius žvėris – vilkus, t.y. aplinkybes dėl šių negyvų gyvūnų gaminių teisėto įgijimo (b. l. 22-24); pažyma patvirtina apie sumedžiotas ūdras (b. l. 40); pažyma patvirtina apie sumedžiotą kurtinį (b. l. 42); pažyma patvirtina apie sumedžiotą lūšį (b. l. 44); vardinė vienkartinė licenzija patvirtina apie sumedžiotą lokį (b. l. 46)“. Tačiau pirmosios instancijos teismas šios savo išvados motyvuotu įrodymų vertinimu nepagrindė, tai yra nepasisakė dėl kiekvieno iš rašytinių įrodymų, nevertino, kaip šie dokumentai (pagal išdavimo datas, pagal nurodytas kitų asmenų pavardes ir pan.) susiję su institucijos paimtais iš R. Š. daiktais, nevertino jų išsamumo ir atitikimo įstatymo reikalavimams, visiškai nepasisakė dėl trijų rudųjų lokių kaukolių laikymo teisėtumo.

ATPK 284 str. nustatyta, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, privalu išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Duomenų neišsamumas gali būti pašalintas per teismo (teisėjo) pareigą pačiam rinkti įrodymus (ATPK 256 str. 3 d.), kas šiuo atveju pirmosios instancijos teisme nebuvo atlikta, pažeidžiant ATPK 284 straipsnio 1 dalį, numatančią organo, nagrinėjančio administracinio teisės pažeidimo bylą, pareigą išsiaiškinti visas nagrinėjamo administracinio teisės pažeidimo aplinkybes. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime konstatavo, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje rinkti įrodymus yra įgalioti ir rajonų (miestų) apylinkių teismai (apylinkių teismų teisėjai) kaip administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėjantys organai (pareigūnai), teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.

Darytina išvada, kad pirmos instancijos teismas, iš esmės neįvertinęs byloje surinktų įrodymų viseto, nepateikdamas dėl jų motyvuotų išvadų, pažeidė ATPK 248 straipsnio reikalavimus. Dėl paminėtų teisės normų pažeidimų byla galėjo būti neteisingai išspręsta, todėl skundžiama nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta. Taigi teismas turi ištirti (esant būtinybei – surinkti naujus) įrodymus, reikšmingus sprendžiant klausimą, ar patalpos, esančios duomenys neskelbtini, yra vieša vieta, taip pat įvertinti, ar R. Š. pateikti dokumentai, pagrindžiantys gyvūnų iškamšų ir kaukolių laikymą, yra susiję būtent su įvykio vietoje paimtais daiktais, ar jie atitinka norminių aktų keliamus reikalavimus tokių daiktų laikymo teisėtumui pagrįsti.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas nesiėmė priemonių, kad būtų nustatytos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir byla grąžintina iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

nutaria:

Panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 1 d. nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti Varėnos rajono apylinkės teismui.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Giedrius Endriukaitis