- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-06
- Bylos Nr.
- 2A-126-124/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-0277-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laisvė Aleknavičienė, Danutė Matiukienė, Vilija Valantienė
- Atsakovas
- V. B.
- Ieškovas
- G. B.
- Trečiasis asmuo
- S. D., E. B.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų
Laisvės Aleknavičienės (pirmininkė ir pranešėja), Danutės Matiukienės, Vilijos Valantienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. B. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-587-156/2013 pagal ieškovės G. B. ieškinį atsakovui V. B., trečiajam asmeniui S. D. ir E. B. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė G. B. ieškiniu (1 t., 19–21 b. l.) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti 500 litų paramą, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme iki kol mokysis vidurinės, profesinės ar aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje ir bus ne vyresnė nei 24 metai, įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2013-02-06 iki 2013-02-19 – 216,67 Lt, o taip pat bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė, kad yra moksleivė, neturi nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, yra išlaikoma mamos S. D.. Mamos gaunamos mėnesio pajamos sudaro vidutiniškai 1 980 Lt, turi kreditinių įsipareigojimų - beveik 8 000 Lt dydžio vartojimo kreditą AB Šiaulių bankui, šiuo metu visa ieškovės išlaikymo našta yra perkelta jos mamai S. D.. Mama ieškovės išlaikymui per mėnesį išleidžia virš 1 200 Lt. Ieškovė šiuo metu mokosi paskutinėje gimnazijos klasėje, baigusi ją ruošiasi studijuoti toliau, todėl reikalingos papildomos išlaidos korepetitoriams, knygoms, abiturientų renginiams, vairavimo kursams ir kt. Taip pat patiria kasdienes išlaidas maistui, rūbams, gydymui, mokesčiams už suvartotą šilumos, elektros energiją, dujas, vandenį, ryšio paslaugas ir kt. Atsakovo turtinė padėtis yra gera: jis turi nekilnojamojo turto, turi darbą ir stabilias bei ženklias pajamas, jo mėnesio pajamos yra žymiai didesnės nei mamos ir gali siekti apie 3 000 Lt per mėnesį. Atsakovas turi vieną išlaikytinį, kuriam turi teikti išlaikymą kartu su savo sutuoktine. Atsakovas yra sveikas, darbingas, galintis dirbti ir užsidirbti. Jis nėra socialiai remtinas. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo priteistina parama 500 Lt dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki ieškovė mokysis vidurinės, profesinės ar aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje.
Atsakovas geranoriškai neteikia išlaikymo nuo ieškovės pilnametystės, t. y. nuo 2013-02-06, todėl iš atsakovo yra priteistinas išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2013-02-06 dienos iki 2013-02-19 dienos (13 dienų) - 216,67 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovas V. B. atsiliepime į ieškinį (1 t., 39–44 b. l.) nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies, sutinka mokėti po 250 Lt per mėnesį kol dukra baigs vidurinę mokyklą, iki 2013 m. liepos 1 d., kitoje dalyje su ieškiniu nesutinka. Šiuo metu įsiskolinimo nėra.
Nurodė, kad ieškovė nepateikė jos turtinę padėtį įrodančių įrodymų, o taip pat įrodymų, kad ieškovė realizavo savo galimybes gauti mokymosi paskolą, gauti darbo ar kitais būdais gauti pajamų. Ieškovė, baigusi vidurinės mokyklos kursą, ketindama studijuoti, turi pati pasirūpinti galimybe save išlaikyti, ir tik išnaudojus visas įmanomas priemones, kreiptis dėl paramos priteisimo. Iš ieškinio matyti, kad ieškovė nėra visiškai išnaudojusi galimybių nuo mokymosi laisvu laiku įsidarbinti ir užsidirbti bent savo būtinų poreikių tenkinimui, nėra pateikta įrodymų, kad ieškovė kreipėsi į Darbo biržą.
Atsakovas augina nepilnametį sūnų E., gimusį (duomenys neskelbtini), kurio išlaikymui per mėnesį teikia 500 Lt, dirba Šiaulių mieste, kuro sąnaudos per mėnesį sudaro 400 Lt. Be to, atsakovo šeima yra paėmusi 43 613 Lt ir 2370 Lt paskolas būsto pirkimui, nepilnamečio vaiko gyvenimo sąlygų gerinimui. Šios paskolos buvo paimtos įvertinus tai, kad dukra bus pilnametė, todėl atsakovo išlaidos visiškai atitiks jo gaunamas pajamas. Kadangi ieškovė neišnaudojo visų galimybių pasirūpinti reikalingomis lėšomis, todėl prašo ieškinį atmesti kaip neįrodytą.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo S. D. atsiliepime į ieškinį (1 t., 38 b. l.) su ieškiniu sutiko, prašė ieškinį tenkinti, nurodė, kad dukra G. B. nuo pilnametystės (2013-02-06) išlaikoma tik jos lėšomis, atsakovas gera valia dukters neremia, ieškovė sąžiningai ir atsakingai mokosi dieniniame bendrojo lavinimo mokyklos (R. L. gimnazijos K klasėje) skyriuje, yra abiturientė ir jos poreikiai yra didesni, nes reikalingos lėšos korepetitoriams, renginiams ir kt.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Radviliškio rajono apylinkės teismas 2013 m. spalio 10 d. sprendimu (2 t., 56–59 b. l.) ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei G. B. iš atsakovo V. B. materialinį išlaikymą (paramą) periodinėmis kas mėnesį mokamomis piniginėmis išmokomis po 450 Lt nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. iki ieškovė mokysis vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir bus ne vyresnė, negu 24 metų; priteisė bylinėjimosi išlaidas – 600 Lt.
Teismas nurodė, kad ieškovė ieškinio padavimo teismui metu mokėsi gimnazijoje, šiuo metu ji yra Klaipėdos kolegijos studentė, studijuoja dieniniame skyriuje, negauna stipendijos, nuomojasi butą, todėl jai reikalinga parama, ji negali dirbti, nes darbo laikas sutaptų su studijų laiku. Ieškovė savarankiško pragyvenimo šaltinio neturi, negauna stipendijos, studijų procesas vyksta nuo 8 val. iki 15-16.30 val., todėl teismas padarė išvadą, kad studijų metu ieškovė negali dirbti, o įsidarbinimas trukdytų ieškovės mokymuisi kolegijoje.
Atsakovas yra sudaręs kitą santuoką, turi nepilnametį vaiką, gimusį (duomenys neskelbtini), yra darbingas, dirba valstybės tarnyboje, gauna darbo užmokestį. Ieškovės motina yra darbinga, turi nuolatinį darbą valstybės tarnyboje, gauna darbo užmokestį. Teismas konstatavo, kad atsakovo šeimos materialinė padėtis nėra sunkesnė, nei ieškovės ar jo motinos, todėl atsakovas turi prisidėti prie ieškovės materialinio išlaikymo.
Atsakovas, dukrai tapus pilnamete, teikė jai materialinę paramą iki ji baigė gimnaziją, ieškovė už 2013 m. birželio-liepos-rugpjūčio mėnesius, išlaikymo priteisti neprašė, todėl teismas išlaikymą priteisė nuo 2013-09-01, o ne nuo 2013-02-06, nes atsakovas savanoriškai teikė išlaikymą dukrai iki ji baigė gimnaziją.
Teismas padarė išvadą, kad iš esmės ši parama yra besąlygiškai būtina ieškovei, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas teikia išlaikymą dar vienam nepilnamečiui vaikui, kad kai kurios ieškovės nurodomos išlaidos realiai gali būti mažesnės, ieškovės prašomą paramą priteisė po 450 Lt per mėnesį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu (2 t., 66–70 b. l.) atsakovas V. B. prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Radviliškio rajono apylinkės teismas privalėjo taikyti LR CK 3.192¹ str. redakciją, kuri nustato tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės ir kurioje įstatymų leidėjas nustato sąlygas, kurioms esant priteisiama parama suaugusiam vaikui. Teismas turi atsižvelgti į pilnamečio vaiko turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nenustatinėjo, nepagrįstai ir neteisėtai taikė LR CK 3.194 str. 3d., sprendimo priėmimo metu negaliojančią normą. Dėl netinkamo materialinių teisės normų taikymo, teismas netinkamai nustatė įrodinėjimo dalyką, netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą teismo sprendimą.
2. Teismas netaikė ir nesivadovavo LR CPK 4 str., kuris numato vienodos teismų praktikos formavimą ir nesivadovavo formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika analogiškose bylose. Teismas turėjo nustatyti pilnamečio paramos reikalingo vaiko turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę pačiam gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes, ir tik po to spręsti apie paramos būtinumą ir galimybę ją teikti. Visų šių aplinkybių viseto teismas nevertino, netinkamai pritaikęs materialines teisės normas laikė jas neturinčias reikšmės priimamam sprendimui.
3. Vertinant pilnamečio asmens turtinę padėtį, neužtenka konstatuoti tik tai, kad jis neturi turto, negauna pajamų, tačiau būtina atsižvelgti ir į pastangas, gauti šias pajamas. Dėl valstybės garantuojamos paskolos mokslams ir pragyvenimui, o taip pat dėl bendrabučio, kurį gali suteikti Klaipėdos kolegija savo studentams, ieškovė G. B. net nesikreipė. Ieškovė sąmoningai nesikreipė dėl paskolos suteikimo, nurodydama, kad nenori užsikrauti kredito naštos, o teismas be pagrindo nevertino šių įrodymų ir jais nesirėmė.
4. Tėvai, iš kurių ieškovė reikalauja paramos mokymuisi, jai neturi jokios tėvų valdžios kaip pilnamečiui asmeniui, negali kontroliuoti jos priimamų sprendimų, todėl teismas priimdamas sprendimą, turėjo vertinti šias reikšmingas aplinkybes ir spręsti klausimą, kad neturint tėvams tėvų valdžios vaikui, vaikų savarankiškai priimtų sprendimų įgyvendinimo našta būtų besąlygiškai perkeliama tėvams. Teismas netinkamai įvertino byloje pateiktą rašytinį įrodymą dėl paskaitų grafiko, nemotyvavo tokio savo sprendimo, ir nustatė, kad ieškovė negali dirbti, tokiu būdu visą naštą užkeldamas atsakovui, kuris neturi jokios valdžios savo pilnametei dukteriai.
5. Ieškovės mamos turtinė padėtis negali būti vertinama kaip lygiavertė su atsakovo, kuris ne tik kad išlaiko nepilnametį vaiką, bet ir turi kitų įsipareigojimų šeimai ir bankams. Įvertinus pateiktus rašytinius įrodymus, akivaizdu, kad Radviliškio rajono teismo sprendimas, kuriuo iš dalies tenkintas ieškinys, ir ieškovei priteistas išlaikymas sumoje 450,00 Lt, kas mėnesį, iš esmės pablogina atsakovo ir kitų jo šeimos narių turtinę padėtį, todėl teismo sprendimas naikintinas.
6. Ieškovė neįrodė savo poreikių dydžio leistinais įrodymais, o apsiribojo tik jų išvardinimu. Visas šias pilnamečio vaiko išlaidas teismas priskyrė tėvams, jas mokėti per pusę.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (2 t., 77–80 b. l.) ieškovė G. B. prašo apeliacinį skundą atmesti, o Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013-10-10 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepime nurodė, kad nors teismas formaliai ir nurodė ne tą teisės normą (LR CK 3.194 str.), tačiau nustatė visas ginčui išspręsti reikšmingas aplinkybes ir skundžiamu sprendimu nenukrypo nuo teismų praktikos. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatytos visos sąlygos paramos priteisimui: apeliantas turi galimybę teikti paramą ieškovei, jo turtinė padėtis yra gera, turi 2 nekilnojamojo turto objektus, 2 transporto priemones, gauna itin ženklias pajamas, kartu su sutuoktine, kuri taip pat gauna ženklias pajamas, išlaiko vieną nepilnametį vaiką. Jo prisiimti kreditiniai įsipareigojimai rodo gerą turtinę padėtį. Ieškovei reikalinga parama, nes ji jokio turto neturi, pajamų negauna, dirbti neturi galimybių, nes ieškovės užimtumas studijuojant yra gana didelis. Ieškovė neturi galimybių grąžinti paskolą, todėl negali prisiimti ir įsipareigojimų, kurių įvykdymas ieškovei būtų neįmanomas. Tiek apeliantas, tiek trečiasis asmuo yra darbingo amžiaus, nuosavybės teise valdantys ne po vieną nekilnojamojo turto objektą, gaunantys itin ženklias ir stabilias pajamas. Atsakovas nepagrįstai kaltina ieškovę išlaidavimu būsto išlaidoms, o taip pat jos sprendimu pasirenkant aukštąją mokyklą. Teismas tinkamai įvertino ieškovės turtinę padėtį, jos galimybes gauti pajamų pragyvenimui, taip pat jos tėvų galimybes teikti materialinę paramą, todėl pagrįstai priteisė išlaikymą 450 Lt dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurį atsakovas yra pajėgus teikti.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, taip pat ir priimtus CPK 314 str. tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovo V. B. apeliacinio skundo ribose. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.).
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė G. B. yra atsakovo V. B. ir trečiojo asmens S. (B) D. pilnametė dukra, kuri šiuo metu studijuoja (duomenys neskelbtini) programoje, studijų pradžia – 2013-09-01 ( 2 t., 10–11, 12 b. l.). Ieškovė jokio nekilnojamojo turto neturi, pajamų negauna, ieškovę išlaiko jos mama S. D.. Suėjus ieškovės pilnametystei, atsakovas gera valia teikė išlaikymą po 250 Lt, kol ieškovė mokėsi R. L. gimnazijoje, vėliau atsakovas ieškovei paramos nebeteikė.
Atsakovas apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad teismas nepagrįstai vadovavosi negaliojančia teisės norma, todėl netinkamai nustatė įrodinėjimo dalyką, netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, nepagrįstai konstatavo, jog atsakovas turi galimybių teikti paramą pilnametei savo dukrai, ieškovė nepasinaudojo kreditavimo galimybėmis, o visą naštą perkėlė atsakovui, dėl ko, jo nuomone, teismas priėmė nepagrįstą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas šiuos atsakovo apeliacinio skundo argumentus vertina kaip nepagrįstus, todėl juos atmeta.
Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 str. 1 d., 3.156 str.). Pagal bendrąsias vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymą reglamentuojančias teisės normas, pirmiausiai tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, tačiau išlaikymą teismas gali priteisti ir pilnamečiui vaikui. CK 3.192¹ straipsnio 1 dalis nustato, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Jeigu vaiko, sulaukusio pilnametystės, tėvai (ar vienas iš jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaiką, vaikas turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo (CK 3.192¹ 2 d.). Teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia į vaiko ir jo tėvų šeiminę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes (CK 3.192¹ 3 d.).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką yra konstatavęs, kad išlaikymas iš tėvų pilnamečiam ne vyresniam kaip 24 metų vaikui priteisiamas, kai yra visuma iš įstatymo kylančių sąlygų: vaikas sąžiningai ir pažangiai mokosi vidurinės, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje; vaikui būtina parama, o tėvai turi galimybę ją teikti. Tokį išlaikymą teismas gali priteisti konkrečioje byloje, įvertinęs šiam klausimui spręsti svarbias aplinkybes, nes paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009, Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2011). Teismas, naudodamasis diskrecija, apie paramos būtinumą sprendžia, įvertinęs byloje surinktus įrodymus apie vaiko turtą ir pajamas (stipendiją, pašalpas ir pan.) ir poreikius (mokestis už mokslą, gyvenamosios vietos nuomos mokestis, išlaidos už komunalinius patarnavimus, mokslo priemonėms, maistui, aprangai įsigyti ir kitas lėšas), taip pat tėvų turtinę padėtį ir gaunamas pajamas bei jų turtines pareigas kitiems asmenims (nepilnamečiams vaikams, kitiems šeimos nariams) ir tai, kad nustatyta parama, atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį, galėtų būti realiai įvykdoma. Aptariama pareiga išlaikyti pilnametį vaiką, kuriam būtina parama, kai jis mokosi ir jam nesukakę 24 metai, tenka abiem tėvams, tačiau tai nereiškia, jog tėvai yra solidarieji skolininkai (CK 6.6 str.). Kartu tai nereiškia, kad vienam tėvui teikiant išlaikymą vaikui, antrasis gali būti nuo šios pareigos atleistas. Kaip savo praktikoje yra nurodęs kasacinis teismas, net sunki tėvų materialinė padėtis turi reikšmės tik išlaikymo dydžiui, o ne išlaikymo prievolės egzistavimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006, 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2012).
Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė ieškinio pateikimo metu mokėsi R. L. gimnazijoje, šiuo metu studijuoja (duomenys neskelbtini) programoje, studijų pradžia – 2013-09-01, gyvena Klaipėdoje panaudos sutarties pagrindu nuomojamame vieno kambario bute, už kurį moka komunalinius ir administravimo mokesčius (2 t., 17, 18 b. l.). Ieškovė yra pažangi studentė, kadangi valstybė finansuoja jos studijas (2 t., 10–11 b. l.). Studento teisinio statuso specifiškumas lemia, kad dieninio skyriaus studentas, nors ir yra darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, įprastinėmis užimtumo mokantis sąlygomis negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, lankyti paskaitas, išklausyti nustatytą kursą, skirti laiko savarankiškam užduočių atlikimui ir siekti įgyti aukštąjį išsilavinimą. Iš pateikto 2013-2014 rudens semestro paskaitų tvarkaraščio matyti, kad ieškovei paskaitos vyksta nuo 8.15 val. iki 15-16.35 val., todėl ieškovė yra labai užimta ir dirbti neturėtų galimybių. Laisvesnės dienos – antradienis ir penktadienis (2 t., 13 b. l.).
Kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų trečiasis asmuo S. D., šiuo metu išlaikanti dukrą G., dirba (duomenys neskelbtini) skyriuje, vidutiniškai per mėnesį gauna apie 2000 Lt darbo užmokestį (po mokesčių atskaitymo) bei (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise turi butą, esantį, (duomenys neskelbtini), bei transporto priemonę (1 t., 119, 120, 153, 154–155 b. l.). Šiaulių banko Vartojimo kredito sutartis rodo, kad S. D. yra paėmusi 8000 Lt vartojamąjį kreditą, kredito grąžinimo terminas – 2017-08-20, per mėnesį grąžinama kredito suma – 133,33 Lt.
Atsakovas nurodo, kad jis 2005-10-13 yra sudaręs naują santuoką, joje augina nepilnametį sūnų E., gimusį (duomenys neskelbtini), kurio išlaikymas ir priežiūra yra atsakovo prioritetinė pareiga nepilnamečio vaiko atžvilgiu. Byloje pateikti įrodymai, kad atsakovo vardu yra registruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), o jo sutuoktinės E. B. vardu taip pat registruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini) (1 t., 164–165, 167–168 b. l.). Atsakovo V. B. vardu yra registruota transporto priemonė Audi 80 (1 t., 160 b. l.). 2012-01-27 vartojimo kredito sutartimi V. B. suteiktas 6000 Lt vartojimo kreditas, kurio grąžinimo terminas 2013-07-27 jau pasibaigęs. Iš 2004-12-02 Būsto kreditavimo sutarties matyti, kad Šiaulių bankas suteikė E. S. (B.) 27 500 Lt paskolą buto (duomenys neskelbtini) pirkimui (1 t., 47–50 b. l.). Pagal šią sutartį per mėnesį vidutiniškai grąžinama kredito dalis sudaro 100 Lt, paskolos grąžinimo terminas – 2026-06-22 (1 t., 64–69 b. l.). 2006-06-21 Būsto kreditavimo sutartimi AB Šiaulių bankas suteikė E. B. 30 000 Lt buto, esančio (duomenys neskelbtini), remontui (1 t., 55–62 b. l.). Per mėnesį vidutiniškai grąžinama kredito dalis sudaro 100 Lt, paskolos grąžinimo terminas – 2026-06-21 (1 t., 55–62 b. l.). Nors būsto kreditavimo sutartys sudarytos E. B. vardu, tačiau kaip nurodo atsakovas, šios paskolos yra suteiktos šeimos būsto įsigijimui bei remontui, todėl atsakovas taip pat prisideda prie jų grąžinimo. Iš paskolų mokėjimo grafiko matyti, kad pagal aukščiau nurodytas būsto kreditavimo sutartis negrąžinta kredito dalis 2014 m. kovo 1 dienai sudaro 40 888,60 Lt. Taigi, iš būsto paskolų grąžinimo grafiko matyti, kad vidutiniškai per mėnesį atsakovo šeima sumoka 200 Lt kreditų grąžinimui, neskaitant palūkanų. Atsakovas V. B. nepateikė teismui įrodymų kokio dydžio palūkanas jų šeima moka, nes būsto kreditavimo sutartyje nurodyta, jog palūkanos yra kintamos. Atsakovas V. B. dirba ir vidutiniškai per mėnesį jo darbo užmokestis sudaro 3000 Lt, jau po mokesčių atskaitymo (1 t., 90 b. l.). Atsakovo sutuoktinė E. B. taip pat dirba ir per mėnesį jos gaunamas darbo užmokestis sudaro 2000 Lt, po mokesčių atskaitymo (2 t., 2, 3 b. l.). Taigi, atsakovo šeimos grynosios pajamos per mėnesį sudaro virš 5000 Lt, o įsipareigojimai kredito įstaigoms 200–300 Lt. Teismas įvertina ir tai, kad atsakovas dirba Šiaulių mieste ir kuro sąnaudos per mėnesį sudaro 400 Lt, tačiau daro išvadą, kad minėtos išlaidos atsakovo šeimai nėra ženklios. Atsakovas taip pat nurodo, kad jis išlaiko nepilnametį sūnų E., kuriam teikia išlaikymą. Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad sūnui E. teikia 500 Lt per mėnesį išlaikymą, tuo tarpu pirmosios instancijos teismo posėdyje jau nurodė, kad sūnaus išlaikymui teikia 1500 Lt ( 2 t., 52 b. l.). Be to, atsakovo šeima turi du nekilnojamojo turto objektus (du butus) bei transporto priemones. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovo materialinė padėtis yra gera ir sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad ieškovei reikalinga materialinė parama, o atsakovas turi galimybių ir gali teikti paramą pilnametei dukrai G. Tai, kad išlaikymą ieškovei teikia tik jos motina, nėra pagrindas konstatuoti, kad tėvo išlaikymas vaikui nereikalingas ir jį nuo įstatyme įtvirtintos pareigos vykdymo galima atleisti. Šiuo metu ieškovę išlaiko tik jos mama, įrodymų, kad atsakovas teiktų dukrai išlaikymą byloje nepateikta.
Įvertinęs pateiktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas mano, kad apelianto turtinė padėtis yra geresnė, negu ieškovės mamos, kurios mėnesio pajamos yra 2000 Lt (1 t., 119–120 b. l.). Šios nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad, priteisus iš atsakovo ieškovei 450 Lt išlaikymą per mėnesį, atsakovo ir jo šeimos turtinė padėtis iš esmės nepablogės. Nesutiktina su atsakovo argumentu, kad jo šeima turi įsipareigojimų bankams, todėl negali teikti ieškovės prašomo dydžio paramos. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad kreditų grąžinimo terminas yra gana ilgas – 2026 metai, o mėnesinė kreditų grąžinama dalis nėra didelė. Apeliacinės instancijos teismas mano, kad naudojimasis paskolomis leidžia spręsti, jog apelianto turtinė padėtis yra pakankamai gera ir stabili, leidžianti prisiimti papildomų įsipareigojimų. Todėl esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, nepriteisus iš atsakovo paramos, ieškovės motinai būtų perkelta per didelė našta vienai prisidėti prie išlaidų, ieškovei siekiant įsigyti profesiją.
Nepagrįstu laikytinas apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovė nepasinaudojo jai teikiamomis lengvatomis gauti paskolą pragyvenimo išlaidoms, studijoms, dėl paskolos net nesikreipė į kredito įstaigas, o visą naštą perkėlė atsakovui. Atsargus ieškovės požiūris į naudojimąsi kreditavimo galimybėmis ir abejonė savo finansiniu pajėgimu negali būti vertinamas kaip paramos naštos perkėlimas atsakovui. Esant dabartiniam nedarbo lygiui neatmetama galimybė, kad ieškovei baigus studijas ir įgijus specialybę, nepavyks tuoj pat įsidarbinti ir gauti pajamų, o taip pat sėkmingai vykdyti įsipareigojimus tuo atveju, jei ji juos būtų prisiėmusi. Todėl esant nurodytoms aplinkybėms, laikytina, kad ieškovė tinkamai įvertino savo galimybes prisiimti kreditinius įsipareigojimus.
Apeliacinis skundas grindžiamas ir tuo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai taikė LR CK 3.194 str. 3d., sprendimo priėmimo metu negaliojančią normą. Teismas sutinka su šiuo apelianto argumentu, tačiau pažymi, kad iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali būti panaikinami vien formaliais pagrindais (LR CPK 328 str.). Nors teismas nurodė nebegaliojančią teisės normą, tačiau sprendime nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes ir jas tinkamai įvertino, todėl teisėjų kolegija mano, kad šis formalus pažeidimas negali būti pagrindu panaikinti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą.
Kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 10 d. sprendimą.
Atsakovas apeliaciniame skunde prašo priteisti 662 Lt bylinėjimosi išlaidų, tačiau atsakovo apeliacinis skundas atmestas, todėl bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (LR CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.).
Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė teismui įrodymų, jog ji šias išlaidas patyrė. Nepateikus įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, ieškovės prašymas netenkintinas (LR CPK 98 str. 1 d.).
Vadovaujantis aukščiau nurodytais motyvais, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė materialines teisės normas, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, todėl tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, jo priimtas sprendimas atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką šios kategorijos bylose, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.