Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų nutartis

Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniajai tyrėjai K. A.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo P. S. skundą dėl 2020 m. balandžio 23 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 93-ANR_N-274-2020, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2020 m. balandžio 23 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) nutarimu P. S. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 115 straipsnio 1 dalį 50 eurų bauda ir įpareigotas per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo priėmimo dienos nukentėjusiajai L. S. atlyginti 70 eurų padarytą turtinę žalą.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas P. S. palaikė skundą ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, jog gavo atsakymą iš Nacionalinės žemės tarnybos Šilalės skyriaus, prie jo yra pridėtas žemės sklypų planas. Žemės sklypo plane jo žemės sklypas yra F12, kuris yra paskutinis, pačiame gale, o L. S. yra 246 žemės sklypas. L. S. užtvėrė tą lauko keliuką ir jis negali pravažiuoti. Tas keliukas tebėra. Dabar jis važiuoja aplinkui į savo žemės sklypą. Nukentėjusioji darė žemės sklypo geodezinius matavimus ir jis buvo atvažiavęs į vietą. Jis galvojo, kad ten yra Š. žemė. Jam parodė, kad į savo sklypą reikia važiuoti visai iš kitos pusės, todėl taip gavosi, nes niekas nebuvo išaiškinta, kur jam važiuoti į jo žemės sklypą. Teigia, kad jis kreipėsi į Šilalės žemėtvarkos vedėją ir pastarojo prašė parodyti kaip jam patekti į savo sklypą, kad nebūtų problemų. Vedėjas parodė, kad jis gali važiuoti nuo fermų pagrindiniu keliu. Tuo keliu visi važiavo 14 metų ir jam reikėjo pranešti, pasakyti, kad tveria tvorą. L. S. pasakė, kad jeigu jis nori važiuoti jos žemės sklype esančiu keliuku, tai jai turėtų duoti 1 ha žemės, kuri yra šalia. Jis su tuo pasiūlymu nesutiko, todėl nebegali naudotis L. S. žemės sklype esančiu keliuku. Iš pradžių nežinojo, ar L. S. užtvėrė tvorą ant savo žemės sklypo, ar ant - Š.. Visa problema buvo kaip įvažiuoti į jo žemės sklypą. Teigia, kad nukentėjusiajai L. S. 70 eurų žala negali būti padaryta. Jis pašalino kliūtį nuo keliuko, kad įvažiuotų į savo sklypą, nukirpo vielą ir padėjo į šoną. Po to atvažiavęs vėl antrą kartą nukirpo vielą, kuoliuką neištraukė, o nulaužė. Kuoliukas kainuoja tik 5 eurus, o sutvarkyti užtenka valandos laiko. 11 eurų žalą sutiktų atlyginti nukentėjusiajai, nes yra reali kaina. Sutinka, kad keliuku važiavo į savo žemės sklypą, o tas keliukas eina ne per jo žemės sklypą. Teigia, kad reikės pradėti civilinę bylą, nes jam reikia patekti į savo žemės sklypą. Pro kitą vietą jam negalima pateikti į jo sklypą.

Nukentėjusioji L. S. teismo posėdžio metu paaiškino, jog ji ūkininkauja nuo 1992 m. Ji nusipirko 8 ha žemės sklypą iš Š.. Tą keliuką savavališkai jau buvo pasidaręs P. S. per tą sklypą. Ten per žemės sklypą buvo padarytas lauko keliukas ir ten važiavo tik P. S.. Ji prieš du metus nuvažiavo pas P. S. ir tarėsi dėl to keliuko. Ji P. S. prašė, kad jai už leidimą važiuoti keliuku per jos žemės sklypą, duotų 15 arų žemės, kuri priėjo prie jos žemės. P. S. pasiūlė daryti geodezinius matavimus. Ji pasidarė savo žemės sklypo geodezinius matavimus ir tiksliai sužinojo savo žemės sklypo ribas, tačiau P. S. skundžia, todėl vis atvyksta komisijos ir negali įsiteisinti. P. S. gali važiuoti į savo sklypą pamiške. NŽT yra pateiktas tik plano projektas. Buvo atvažiavusios trys komisijos dėl to kelio. P. S. per jos žemės sklypą važiavo savavališkai ir su ja nesitarė, todėl jai yra pikta. Vaikai patarė jai užsitverti savo žemės sklypą. Ji pirko vielą už 35 eurus, tačiau čekio neturi. Pirmą dieną P. S. nukirpo vielą ir pravažiavo keliuku. Ji iškvietė policiją. Dvi dienas, tai yra 2020 m. balandžio 9 d. ir balandžio 10 d. P. S. sugadino užtvertą tvorą. Po 2020 m. balandžio 10 d. P. S. apvažiuoja jos žemės sklypą, nebevažiuoja tuo lauko keliuku, važiuoja aplinkui. Jai padaryta 70 eurų žala dėl tvoros sugadinimo. Už vielos ritinį, kurį visą sunaudojo tvorai, mokėjo 35 eurus. 5 kuoliukai kainuoja po 5 eurus. Vienas kuoliukas kainuoja po 5 eurus, tačiau P. S. sugadino tik du kuoliukus. Prašo priteisti iš P. S. 70 eurų žalos atlyginimą. Yra elektrinis piemuo ir už jį mokėjo 12 eurų. 13 eurų įvertina tvoros užtvėrimo darbus. Spygliuotą vielą pirko iš žmogaus, čekių neturi. Visą vielos ritinį sunaudojo ir tvora dviejuose vietose buvo iškirpta. Viela buvo įtempta, ją iškirpo, todėl jos nebėjo sujungti. Tvora buvo sugadinta ne vienoje vietoje. Policijos pareigūnai P. S. liepė sutvarkyti tvorą, tačiau jis to nepadarė, atsisakė.

Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės skyriaus 2020 m. birželio 9 d. pažymos Nr. 33SD-2187-(14.33.104) nustatyta, jog faktiškai konfliktinė lauko kelio trasos atkarpa iki 2019 m. buvo naudojama ne pagal Tauragės apskrities Šilalės rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu suprojektuotą lauko kelių trasą, bet pagal savavališkai suvažinėtą lauko kelio trasą, kuri kirto nuo 1995 m. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), projekto plane Nr. 246) (b. l. 25-29).

Iš 2020 m. balandžio 10 d. įvykio vietos apžiūros protokolo ir fotonuotraukų nustatyta, jog įvykio vieta – (duomenys neskelbtini), kurio koordinatės (duomenys neskelbtini) (LKS). Rastas žemės sklypas aptvertas mediniais kuoliukais, prie kurių pritvirtinta spygliuota viela bei baltos spalvos virvutė su integruota viela elektros srovei tekėti. Ties viduriu sklypo matyti pievoje išmintas keliukas, kurio pradžioje ir pabaigoje matyti sugadinta spygliuota viela ir baltos spalvos virvutė su integruota viela nukirpti, o mediniai kuoliukai ištraukti ir numesti šalia (b. l. 52-69).

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų nustatyta, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2018 m. birželio 14 d. nuosavybės teise priklauso L. S. (b. l. 44).

Iš Nekilnojamojo turto registro-pažymėjimo apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre nustatyta, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2010 m. kovo 9 d. nuosavybės teise priklauso P. S. ir J. S. (b. l. 58-59).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas netenkintinas.

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjas A. A. 2020 m. balandžio 17 d., 15.30 val., surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 93-ANR_P-591-2020 pagal Lietuvos Respublikos ANK 115 straipsnio 1 dalį P. S.. Protokole nurodė, kad P. S. 2020 m. balandžio 9 d., apie 20 val., tyčia sugadino, nukirpo su replėmis spygliuotą tvorą, kuria buvo aptverta ganykla-žemės sklypas. Padaryta žala 50 eurų. Sekančią dieną 2020 m. balandžio 10 d. tvorą dar kartą nukirpo. Padaryta žala 20 eurų. Viso padaryta žala 70 eurų. Žala neatlyginta (b. l. 9-10).

Išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas A. B. 2020 m. balandžio 23 d., 10.00 val., nutarimu Nr. 93-ANR_N-274-2020 pripažino P. S. padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 115 straipsnio 1 dalyje ir paskyrė administracinę nuobaudą - 50 EUR baudą. Įpareigojo P. S. per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo priėmimo dienos nukentėjusiajai L. S. atlyginti 70 eurų padarytą turtinę žalą (b. l. 11-12).

ANK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. ANK 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad administracinis nusižengimas yra tyčinis, jeigu jis padarytas tiesiogine ar netiesiogine tyčia. ANK 8 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad administracinis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu: 1) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti; 2) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, ir jų norėjo.

ANK 115 straipsnyje numatyta atsakomybė už tyčinį turto sunaikinimą ar sugadinimą, kai nukentėjusiajam padaryta žala neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. 707 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo pakeitimo“ nutarė pakeisti šį nutarimą ir jį išdėstyti nauja redakcija, patvirtindama bazinį bausmių ir nuobaudų dydį – 50 Eur (1 p.) ir nustatydama, kad šis nutarimas įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. (2 p.). Taigi nukentėjusiajai padaryta turtinė žala sudaro 1,2 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio (70 Eur : 50 = 1,4 BBND) ir neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio, todėl administracinė atsakomybė galima, nes padaryta veika turi administracinio nusižengimo požymių

Teismo posėdžio metu P. S., nors ir teigdamas, kad nepadarė administracinio nusižengimo, bet pripažino, kad kaltinime nurodytu laiku, tai yra 2020 m. balandžio 9 d. ir 2020 m. balandžio 10 d. replėmis sukarpė nukentėjusiajai L. S. priklausančią spygliuotą tvorą. Teigė, kad minėtu keliuku naudojosi daugiau kaip 14 metų, todėl mano, kad nukentėjusioji L. S. negalėjo keliuko užtverti arba bent jau turėjo pareiškėjui pranešti apie tai. Sutiko, kad žemės sklypas, per kurį eina keliukas, priklauso nukentėjusiajai. Nukentėjusioji L. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad prieš du metus bandė tartis su pareiškėju dėl leidimo važiuoti keliuku per jos žemės sklypą, tačiau P. S. su nukentėjusiosios pasiūlymu nesutiko. Todėl nukentėjusioji nusprendė keliuką užtverti spygliuota viela, kuri buvo pareiškėjo P. S. sugadinta du kartus, tai yra 2020 m. balandžio 9 d. ir 2020 m. balandžio 10 d. Nukentėjusioji patvirtino, kad dėl P. S. veiksmais sugadintos tvoros jai padaryta 70 Eur turtinė žala. Pareiškėjas P. S. teigė, kad nukentėjusiajai L. S. 70 eurų žala negali būti padaryta. Jis tik nukirpo vielą ir padėjo į šoną. Po to atvažiavęs vėl antrą kartą nukirpo vielą, kuoliuko neištraukė, o nulaužė. Kuoliukas kainuoja tik 5 eurus, o sutvarkyti užtenka valandos laiko. Mano, kad galėjo padaryti 11 eurų žalą, kurią sutiktų atlikti atlyginti nukentėjusiajai. Nors nukentėjusioji pirkimo čekių nėra išsaugojusi, tačiau teismo posėdžio metu išsamiai paaiškino, iš ko susideda turtinės žalos dydis: viela - 35 Eur, du kuoliukai po 5 Eur, viso 10 eurų, elektrinis piemuo - 12 Eur ir 13 eurų tvoros užtvėrimo darbai. Buvo sunaudotas visas vielos ritinis, nes tvora dviejuose vietose buvo iškirpta, viela buvo įtempta, todėl jos nebėjo sujungti. Tokiu būdu, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiajai L. S. buvo padaryta 70 Eur turtinė žala.

Atsižvelgiant į visus aukščiau aptartus įrodymus ir byloje esančius rašytinius įrodymus konstatuotina, kad P. S. veiksmuose yra tiesioginė tyčia: administracinį nusižengimą darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, ir jų norėjo (ANK 8 straipsnio 2 dalies 2 punktas). P. S. tyčia sugadino L. S. priklausančią tvorą, kurios vertė 70 Eur. Tokie veiksmai atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 115 str., sudėtį, todėl administracinėn atsakomybėn P. S. patrauktas pagrįstai. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą nustatė, jog nėra apelianto atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. P. S. paskirta straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda – 50 Eur, todėl nebuvo pažeistos ANK 34 straipsnio 2 dalies nuostatos.

Skiriant nuobaudą prioritetas turi būti teikiamas visuomenės interesui, taikant prevencines priemones ir nusižengimą padariusio asmens nubaudimui, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio nusižengimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusižengimu. Teismo vertinimu, Institucija 2020 m. balandžio 23 d. nutarimu, atsižvelgdama į bylos aplinkybes, lengvinančių ir sunkinančių atsakomybę aplinkybių nebuvimą, P. S. pagrįstai paskyrė administracinio nusižengimo sankcijoje numatytą minimalią baudą.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Institucija, priimdama skundžiama nutarimą, teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės teisės normas, nuobauda paskirta sankcijos ribose ir nėra per griežta, Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato 2020 m. balandžio 23 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 93-ANR_N-274-2020 teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jo P. S. skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo P. S. skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Netenkinti pareiškėjo P. S. skundo.

Palikti nepakeistą Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato 2020 m. balandžio 23 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 93-ANR_N-274-2020.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.