Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2021-06-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-142-654/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-06-08
Bylos Nr.
1S-142-654/2021
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Alenas Piesliakas, Vitalija Norkūnaitė, Regina Pocienė
Kaltinamasis
Ž. Ž.
Advokatai
Donatas Lengvinas
Bylos Nr. 1S-142-654/2021
Procesinio sprendimo kategorija (S) 2.1.16.1.2.2.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 8 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vitalijos Norkūnaitės, Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Reginos Pocienės,

sekretoriaujant Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorei Jolitai Urbelienei,advokatui Donatui Lengvinui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, vaizdo konferencijos būdu (ZOOM platformoje), išnagrinėjo kaltinamojo Ž. Ž. gynėjo advokato Donato Lengvino skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gegužės 20 d. nutarties, kuria kaltinamajam Ž. Ž. kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. gegužės 23 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. Ž. Ž. Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą kaltinamas tuo, kad sunkiai sužalojo savo artimą giminaitį, t. y. 2018 m. gruodžio 20 d., apie 12.30 val. pirties pastate, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu ne mažiau kaip keturis kartus smūgiavo kumščiu ir spyrė tėvui V. Ž. į galvą, padarydamas kairio antakio ir kairės ausies kaušelio muštines žaizdas, kairės veido pusės poodinę minkštųjų audinių kraujosruvą akiduobės, smilkinio ir skruosto srityje, kairio smilkinkaulio ir viršutinio žandikaulio kairiojo ančio sienelių lūžimus, kraujo išsiliejimą virš kietojo smegenų dangalo kairiajame smilkinyje, galvos smegenų sumušimą ir abiejų ausų būgnelių plyšimus. V. Ž. padarytų sužalojimų visuma sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą.

Žemesnės instancijos teismas

2. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. birželio 20 d. nuosprendžiu Ž. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą šešerių metų laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose. Ž. Ž. taikytos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas, nepateikus motyvų pakeistos į suėmimą ir Ž. Ž. suimtas teismo posėdžių salėje.

3. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. vasario 23 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. birželio 20 d. nuosprendį panaikino ir bylą perdavė iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. vasario 23 d. nutartimi suėmimo terminą Ž. Ž. pratęsė trims mėnesiams, suėmimo terminą skaičiuojant nuo 2021 m. vasario 23 d.

4. Skundžiama Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gegužės 20 d. nutartimi kaltinamajam Ž. Ž. kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, teismui nustačius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 3 punkte numatytus suėmimo taikymo pagrindus. Teismas padarė išvadą, kad taikant švelnesnes kardomąsias priemones nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

5. Ž. Ž. gynėjas skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gegužės 20 d. nutartį panaikinti ir iki nuosprendžio priėmimo suėmimą pakeisti į švelnesnę kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą, namų areštą, užstatą, dokumentų paėmimą ar bet kurią kitą arba kelias tarpusavyje susijusias kardomąsias priemones.

6. Gynėjo teigimu, priešingai nei nurodyta skundžiamoje nutartyje, šioje byloje nėra nei vieno BPK 122 straipsnio 1 – 3 punktuose numatyto pagrindo suėmimui skirti. Pagrindo manyti, kad Ž. Ž., būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo teismo, nėra. Ž. Ž. iki suėmimo turėjo ir turi nuolatinę gyvenamąją vietą, du nepilnamečius vaikus, su kuriais nors ir nuolat negyvena nepalankiai susiklosčius santykiams su vaikų motina, tačiau nepertraukiamai bendrauja ir rūpinasi jais. Tai, kad Ž. Ž. negyvena su vaikais ir jiems teikia išlaikymą tik kai gali, ir yra pasekmė to, kad jam nepagrįstai taikomas suėmimas. Ž. Ž. yra įgijęs vidurinį išsilavinimą, anksčiau dirbo UAB (duomenys neskelbtini) baldžiaus – staliaus pareigose, UAB (duomenys neskelbtini) pagalbinio darbuotojo pareigose, UAB (duomenys neskelbtini), visose įmonėse vadovų vertinamas itin teigiamai. Iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo Ž. Ž. buvo registruotas teritorinėje darbo biržoje. Kaip matyti iš UAB (duomenys neskelbtini) 2021 m. gegužės 26 d. rašto, bendrovė, jeigu teismas netaikytų kardomosios priemonės suėmimo, Ž. Ž. priimtų į darbą pagal neterminuotą darbo sutartį šaltkalvio pareigoms. Priešingai nei nurodyta skundžiamoje nutartyje, iki nusikalstamos veikos padarymo Ž. Ž. dirbo, darbdavių buvo charakterizuojamas teigiamai ir šiai dienai, jeigu Ž. Ž. suėmimas būtų pakeistas į švelnesnes kardomąsias priemones, kaltinamasis turėtų galimybę dirbti ir tokiu būdu teikti išlaikymą savo vaikams bei atlyginti civiliniam ieškovui padarytą žalą.

7. Suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu gali būti skiriama arba pratęsiama, kai turima duomenų, kad įtariamasis (kaltinamasis, nuteistasis) gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų apysunki nusikaltimų, taip pat, jeigu yra duomenų, kad būdamas laisvėje asmuo, įtariamas grasinimu ar pasikėsinimu padaryti nusikaltimą, gali tą nusikaltimą padaryti. Šiuo atveju duomenų, leidžiančių konstatuoti tokias aplinkybes, byloje nėra. Priešingai nei teigiama skundžiamoje nutartyje, Ž. Ž. nuo 2019 m. birželio 20 d. nedaro jokių nusikalstamų veikų, kadangi yra suimtas. Todėl visiškai nepagrįstos yra teismo išvados, jog Ž. Ž. toliau daro panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas ir kaltinamojo nusikalstami veiksmai akivaizdžiai sunkėja. Gynėjo teigimu tai, kad Ž. Ž. yra praeityje teistas, neturi nieko bendro su jo elgesiu ateityje. Ž. Ž. ikiteisminio tyrimo metu davė išsamius parodymus, visiškai pripažino savo kaltę, gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, gynėjo nuomone, teismas galėjo apsiriboti švelnesnės kardomosios priemonės ar kelių švelnesnių už suėmimą kardomųjų priemonių Ž. Ž. paskyrimu.

8. Teismo posėdyje prokurorė prašė kaltinamojo gynėjo skundą atmesti, kaltinamojo gynėjas prašė skundą tenkinti.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo Ž. Ž. gynėjo skundas tenkinamas

4. Skundžiama Klaipėdos apygardos teismo nutartimi suėmimo terminas Ž. Ž. pratęstas nustačius BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo taikymo pagrindus, t. y. konstatavus, jog yra pagrįstas manymas, kad būdamas laisvėje kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo bei darys naujus, BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus, nusikaltimus.

5. BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

6. Klaipėdos apygardos teismas skundžiamoje nutartyje įvertinęs tai, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. vasario 23 d. nutartimi baudžiamąją bylą, kurioje Ž. Ž. kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, grąžino iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, motyvuodamas tuo, jog paaiškėjo naujos aplinkybės, kurios iš esmės skiriasi nuo pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių ir kurios gali nulemti kaltinamojo Ž. Ž. teisinės padėties pabloginimą, o tuo pačiu ir galimą griežtesnės bausmės paskyrimą, bei teisingai konstatavęs, kad vien tik gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, ją turi patvirtinti kitos BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, visgi kitas minėtame straipsnyje nurodytas ir byloje nustatytas aplinkybes įvertino netinkamai. Nors Ž. Ž. kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, tačiau ši aplinkybė negali būti vertinama atsietai nuo visų byloje esančių faktinių duomenų apie kaltinamojo asmenybę, padarytų veikų pobūdį ir jo elgesį ikiteisminio tyrimo metu ir anksčiau nagrinėjant bylą teisme. Vien nusikaltimo, kurio padarymu asmuo įtariamas, sunkumas negali būti pagrindu skirti griežčiausią kardomąją priemonę, kai kitos bylos aplinkybės neduoda pagrindo manyti, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Priešingai nei skundžiamoje nutartyje nurodė apygardos teismas, Ž. Ž. socialiniai ryšiai Lietuvoje yra gana tvirti. Ž. Ž. turi pastovią gyvenamąją vietą, du nepilnamečius vaikus, su kuriais kartu nors ir negyvena, tačiau pagal galimybes rūpinasi jais, prisideda prie jų išlaikymo. Iki Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. birželio 20 d. apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo ir Ž. Ž. suėmimo teismo posėdžių salėje, kaltinamasis niekur nedirbo, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad tuo metu jis buvo užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje. Be to, byloje esančios ankstesnių Ž. Ž. darboviečių vadovų pateiktos kaltinamojo charakteristikos rodo, kad jis nevengia dirbti ir legaliai užsidirbti pragyvenimui, buvusių vadovų kaltinamasis charakterizuojamas teigiamai, kaip pareigingas ir atsakingas darbuotojas. 2021 m. gegužės 26 d. UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus D. G. pateiktame patvirtinime nurodyta, jog jeigu teismas netaikytų kardomosios priemonės suėmimo Ž. Ž., tai UAB (duomenys neskelbtini) priimtų jį į darbą pagal neterminuotą darbo sutartį šaltkalvio pareigoms ir teismas neturi pagrindo tokiu patvirtinimu netikėti. Byloje nėra duomenų apie kokius nors Ž. Ž. turimus ryšius užsienyje, kuriais kaltinamasis būtų bandęs pasinaudoti siekdamas išvengti baudžiamojo persekiojimo arba tą ketintų daryti ateityje. Šių faktinių duomenų visuma patvirtina, jog kaltinamąjį su Lietuvos Respublika sieja gana stiprūs socialiniai ryšiai, kurių buvimas nepatvirtina ir neleidžia pagrįstai manyti, kad būdamas laisvėje Ž. Ž. bėgs (slėpsis) nuo teismo. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo termino kaltinamajam Ž. Ž. pratęsimo pagrindas nustatytas nepagrįstai.

7. Kardomoji priemonė suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu gali būti skiriama arba pratęsiama, jeigu asmuo kaltinamas padaręs bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti nurodytus nusikaltimus gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, kiti duomenys.

8. Ž. Ž. kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo, patenkančio į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikalstamų veikų sąrašą, padarymu. Iš bylos duomenų matyti, jog jis anksčiau tris kartus teistas, tame tarpe ir už smurtinių nusikaltimų padarymą. Šios aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad Ž. Ž. yra linkęs pažeidinėti įstatymus bei nesilaikyti visuomenėje priimtų elgesio ir moralės normų, iš ankstesnių teistumų išvadų dėl savo elgesio nepadarė. Tai leidžia daryti išvadą, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali daryti naujus nusikaltimus, todėl Klaipėdos apygardos teismas pagrįstai nustatė ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo skyrimo (jo termino pratęsimo) pagrindą.

9. Tačiau net ir formaliai nustačius BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo taikymo pagrindą, teismas gali, bet neprivalo skirti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą ar pratęsti šios kardomosios priemonės terminą. Suėmimas yra išimtinė (ultima ratio) kardomoji priemonė, kuri turėtų būti taikoma tik tais atvejais, ir kai esant pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, kitomis kardomosiomis priemonėmis neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje nurodytų tikslų, t. y. užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Sprendžiant kardomosios priemonės parinkimo ar jau paskirtos kardomosios priemonės termino pratęsimo klausimą BPK 121 straipsnio 4 dalyje nurodyti subjektai: ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pirmiausia turi svarstyti galimybę užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytus kardomųjų priemonių tikslus taikant kitas – švelnesnes už suėmimą, kardomąsias priemones.

10. BPK 139 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskirta kardomoji priemonė, įskaitant ir suėmimą, panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės. Toks teisinis reglamentavimas įpareigoja teismą nuolat tikrinti ar neišnyko suėmimo taikymo pagrindai ir ar nėra galimybės BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.

11. Griežčiausia kardomoji priemonė suėmimas Ž. Ž. taikoma jau beveik dvejus metus. Šiuo metu baudžiamosios bylos nagrinėjimas Klaipėdos apygardos teisme yra sustabdytas, kol byla bus išnagrinėtas kasacinis skundas. Akivaizdu, jog šios baudžiamosios bylos nagrinėjimas užtruks. Be to, svarbu ir tai, jog iki Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. birželio 20 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. Ž. buvo pripažintas kaltu pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jam paskirtas suėmimas, priėmimo kaltinamajam viso bylos proceso metu buvo taikomos švelnesnės už suėmimą kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas, kurių sąlygų kaltinamasis nepažeidė. Ž. Ž. buvo suimtas pirmosios instancijos teismui paskelbus nuosprendį, kuriame tokio sprendimo motyvų nėra. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytų aplinkybių visumą, daro išvadą, jog šioje proceso stadijoje nėra pagrindo tęsti griežčiausios kardomosios priemonės taikymą Ž. Ž.. Baudžiamosios bylos išnagrinėjimo kaltinamasis gali laukti nesuimtas, turėdamas galimybę dirbti ir išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, todėl kaltinamajam paskirta ir pratęsta kardomoji priemonė suėmimas keičiama kitomis kardomosiomis priemonėmis – intensyvia priežiūra ir dokumentų paėmimu. Šių kardomųjų priemonių kompleksas turėtų užtikrinti BPK 119 straipsnyje keliamus tikslus, t. y. užtikrinti kaltinamojo Ž. Ž. dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gegužės 20 d. nutartimi kaltinamajam Ž. Ž. trims mėnesiams pratęstą kardomąją priemonę - suėmimą pakeisti į dokumentų paėmimą ir intensyvią priežiūrą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant Ž. Ž. dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą bei neišeiti iš namų, esančių (duomenys neskelbtini), jei tai nesusiję su dalyvavimu teismo posėdžiuose ir darbinėmis funkcijomis.

Išaiškinti Ž. Ž., kad asmeniui už nustatytų intensyvios priežiūros sąlygų pažeidimą, taip pat už elektroninio stebėjimo įtaiso nusiėmimą, gadinimą ar sunaikinimą gali būti paskirtas suėmimas, jei tam būtų pagrindas (BPK 131¹ straipsnio 5 dalis, 7 dalis).

Nutarties dalį dėl kaltinamajam Ž. Ž. paskirtos intensyvios priežiūros vykdymo pavesti Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Kaltinamąjį Ž. Ž. paleisti iš suėmimo, laikantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2014 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr.1V-863 patvirtintų Intensyvios priežiūros vykdymo ir kontrolės taisyklių.

Teisėjai Vitalija NorkūnaitėAlenas PiesliakasRegina Pocienė