Vilniaus apygardos teismo nutartis

2007-10-31 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-1082-533-2007

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-10-31
Bylos Nr.
1A-1082-533-2007
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Viktoras Dovidaitis (pirm.), Vilmantas Antanas Gaidelis, Virginija Švedienė
Nuteistasis
P. R., Biržų rajono apylinkės teismo
Kategorijos

Pranešėjas Viktoras Dovidaitis Baudžiamoji byla Nr. 1A-1082/07

Teisėja Sigita Vainauskienė Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.8.; 2.5.5

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2007 m. spalio 31 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Dovidaičio,

teisėjų Virginijos Švedienės, Vilmanto Antano Gaidelio,sekretoriaujant Linai Butkuvienei,dalyvaujant prokurorei Dianai Kasparavičienei,nuteistajam P. R.,gynėjai adv. Jolantai Teresei Litvinskienei,

teismo posėdyje Lietuvos Respublikos BPK 364 str. tvarka išnagrinėjo P. R. skundą dėl Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo 2007 m. spalio 5 d. nutarties, kuria atmestas Vilniaus 1-ųjų pataisos namų teikimas dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų.

Kolegija, išnagrinėjusi medžiagą dėl P. R. lygtinio paleidimo, jo asmens bylą,

Aprašomoji dalis

n u statė:

P. R. nuteistas Biržų rajono apylinkės teismo 2005 m. sausio 24 d. nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d., 187 str. 1 d., 149 str. 2 d., 150 str. 2 d., 303 str. 1 d., 63 str. 1 ir 2 d., laisvės atėmimu keturiems metams ir dešimčiai mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžia - 2004 m. birželio 11 d., pabaiga – 2009 m. balandžio 11 d. Nuteistasis atliko 2/3 paskirtos bausmės, laikomas pataisos namuose paprastosios grupės sąlygomis.

Vilniaus miesto trečiasis apylinkės teismas, išnagrinėjęs Vilniaus 1-ųjų pataisos namų teikimą dėl P. R. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų, 2007 m. spalio 5 d. nutartimi jį atmetė. Teismas nurodė, kad nuteistasis bausmę atlieka paprastoje grupėje, bausmės atlikimo metu nuobaudų neturėjo, pataisos namuose dirba, už stropų darbą bei mokymąsi skatintas buvo 4 kartus. Taip pat teismas atsižvelgė į tai, kad P. R. atlieka bausmę už sunkius nusikaltimus, susijusius su fizinio smurto panaudojimu prieš asmenis, be to, savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino tik iš dalies. Teismas įvertino nuteistojo charakteristikoje nustatytas aplinkybes apie tai, kad P. R. stokoja valios, pasitikėjimo savo jėgomis, linkęs pasiduoti svetimai įtakai. Taip pat nurodė, kad per buvimo pataisos namuose laikotarpį buvo užfiksuotas vienas nuteistojo vidaus tvarkos taisyklių nesilaikymo atvejis. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, padarė išvadą, jog nėra pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistąjį įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą.

Šalies argumentai

Nuteistasis P. R. pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo 2007 m. spalio 5 d. nutartį ir patenkinti Vilniaus 1-ųjų pataisos namų teikimą dėl jo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta, nes netenkindamas teikimo, jis rėmėsi aplinkybe, kad nuteistasis kaltu prisipažino tik iš dalies. Tačiau ši aplinkybė buvo įvertinta teismo, skiriant bausmę. Svarstydamas šį klausimą teismas išėjo už teikimo teisminio nagrinėjimo ribų, nes turi būti nagrinėjamas ne nuosprendžio teisėtumo, o bausmės vykdymo klausimas. Apelianto manymu, lygtinio atleidimo nuo bausmės prieš terminą esmę sudaro tai, kad asmuo, sąžiningai vykdydamas teismo nustatytus įpareigojimus ir nepažeisdamas nustatytų draudimų, leidžia manyti, kad pasitaisė ir ateityje laikysis valstybėje galiojančių įstatymų, nedarys naujų nusikaltimų. Nurodo, kad apeliantas atitinka BK 77 str. nustatytus reikalavimus. Pažymi, kad įstatymų leidėjas diferencijuoja laisvės atėmimo terminus, kuriuos nuteistasis privalo atlikti, priklausomai nuo padaryto nusikaltimo sunkumo, todėl antrą kartą remtis padaryto nusikaltimo sunkumu, neteisinga, nes tokiu būdu yra revizuojamas teismo nuosprendis. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta tik nuosprendyje nustatytomis aplinkybėmis. Aplinkybės, kad vieną kartą jis buvo pažeidęs vidaus tvarkos taisykles bei jo asmeninės savybės – valios stoka, pasidavimas svetimai įtakai, nesudaro pagrindo netenkinti teikimo.

Nuteistasis ir jo gynėja prašė skundą tenkinti, o prokuroras - atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pagal Bausmių vykdymo kodekso 157 str. 1 d., laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys asmenys, kuriuos įmanoma toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, bet prižiūrimus, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Įstatymas palieka spręsti teismui, ar nuteistuosius įmanoma toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės.

BVK 157 str. 2 d. nurodyta, kad nuteistasis gali būti lygtinai paleistas, jeigu jis yra įsipareigojęs doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, kad pasitaisys.

Teismas, spręsdamas klausimą ar įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, turi visapusiškai įvertinti nuteistojo asmenybę, jo elgesį visos bausmės atlikimo laikotarpiu, požiūrį į darbą, taikytas socialinės reabilitacijos priemones, faktiškai atliktą paskirtos bausmės dalį, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą, pataisos įstaigos administracijos nuomonę, pataisos įstaigos psichologinės tarnybos išvadą ir kitas aplinkybes.

Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo nutartis atmesti Vilniaus 1-ųjų pataisos namų teikimą dėl P. R. lygtinio paleidimo iš pataisos namų yra pagrįsta. Priimdamas tokį sprendimą, teismas visapusiškai įvertino reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes.

Vilniaus 1-ųjų pataisos namų charakteristikoje apie nuteistąjį nurodyta, kad P. R. bausmės atkimo metu pataisos namuose charakterizuojamas patenkinamai, drausminių nuobaudų neturi, dėl padaryto nusikaltimo savo kaltę pripažįsta iš dalies. Jo nusikaltimu padaryta turtinė žala solidariai nukentėjusiosios naudai sudaro 1657,34 Lt. Charakteristikoje nurodoma, kad nuteistasis stokoja valios, pasitikėjimo savo jėgomis, linkęs pasiduoti svetimai įtakai. Per buvimo pataisos namuose laikotarpį vieną kartą buvo pažeidęs vidaus tvarkos taisykles. Nuteistasis dirba autošaltkalviu, dėl darbo kokybės pastabų nėra. Už stropų darbą bei mokymąsi buvo 4 kartus skatintas. Atlikdamas bausmę, nuteistasis mokėsi Vilniaus komunalinių paslaugų mokyklos skyriuje, kur įgijo staliaus bei siuvėjo specialybes. Šiuo metu mokosi Vilniaus jaunimo ir suaugusiųjų konsultacinio bendrojo lavinimo centro 11 klasėje, dalyvauja pataisos, laisvalaikio užimtumo, integracijos į visuomenę, rengiamų paleisti iš laisvės atėmimo vietų asmenų teisinio ir socialinio švietimo socialinės reabilitacijos programose. Atlikdamas bausmę, susituokė, sukūrė šeimą. Palaiko socialinius ryšius su žmona, tėvu ir kitais artimaisiais (b.l. 5-6). Šias nurodytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas įvertino, taip pat atsižvelgė ir į tai, kad nuteistasis psichologiškai yra nusiteikęs įsijungti į visuomenės gyvenimą laisvės sąlygose.

Esant nurodytoms aplinkybėms, nuteistasis atitinka formalius lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos kriterijus: dirba, dalyvauja įvairiose programose, palaiko ryšius su sutuoktine, artimais žmonėmis, yra atlikęs du trečdalius bausmės, yra įsipareigojęs doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, kad pasitaisys. Tačiau formalių kriterijų atitikimas tėra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Vis dėlto, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, teismui reikšminga aplinkybė yra paties nuteistojo asmenybė. Teismas įvertino, kad P. R. praeityje teistas nebuvo, dalyvavo įvairiose programose, buvo skatintas. Tačiau teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nuteistojo charakteristikoje nurodyta, jog P. R. stokoja valios, pasitikėjimo savo jėgomis, linkęs pasiduoti svetimai įtakai. Tokios aplinkybės sudaro pagrindo manyti, jog rizika naujų nusikaltimų darymui išlieka.

Nežiūrint į tai, kad nagrinėjamu atveju faktiškai yra BVK 157 str. 3 d. 3 p. numatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos, tačiau vien to nepakanka nuteistojo atžvilgiu taikyti BVK 157 str. numatytą lygtinį paleidimą. Įstatymas suteikia teismui teisę ir pareigą įvertinti, ar nuteistasis gali būti toliau taisomas, neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas, tik visapusiškai įvertinus visas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo asmenybę. Tokie duomenys, kaip nusikaltimo pavojingumo laipsnis, kaltinamojo požiūris į padarytą nusikaltimą, atspindi nuteistojo asmenybę. Todėl pirmosios instancijos teismas, svarstydamas P. R. lygtinio paleidimo galimybę iš laisvės atėmimo vietos, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad P. R. yra nuteistas už tyčinį smurtinį bei kolegijos nuomone, pakankamai brutalų nusikaltimą, kuris nebuvo atsitiktinis. Tyčinių nusikaltimų padarymas dažniausiai rodo, kad kaltininkas sąmoningai siekia pažeisti teisės normas, ignoruoja moralės nuostatas, negerbia visuomenės. Tokia asmenybė yra susiformavusi nusikalsti ir taisyti ją neizoliavus nuo visuomenės, bet prižiūrimą, teismo nuomone negalima. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti teikimą, P. R. padarytų nusikaltimų pobūdį (sunkūs) įvertino visų aplinkybių bei sąlygų, sudarančių lygtinio paleidimo materialų pagrindą, kontekste. Aplinkybė, jog nuteistasis tik iš dalies prisipažino kaltu dėl padarytų nusikaltimų, taipogi įvertinta bendrame byloje esančių duomenų kontekste, o ne atskirai.. Taigi, pirmosios instancijos teismas, tik įvertinęs byloje esančių duomenų, sudarančius lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų pagrindus, visumą, o ne atlikęs fragmentinį jų vertinimą, pagrįstai konstatavo, kad nuteistasis negali būti toliau taisomas, neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas. Juolab, kad teismas svarbiomis aplinkybėmis, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, pripažino ir jo asmenines savybes: valios ir pasitikėjimo savo jėgomis stoką bei polinkį pasiduoti svetimai įtakai. Be to, nuteistasis buvo pažeidęs ir pataisos namų vidaus tvarkos taisykles. Taip pat sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, teismas įvertina ir aplinkybę, ar nuteistasis atlygino nusikaltimu padarytą žalą. Byloje esantys rašytiniai įrodymai liudija, kad nuteistasis nukentėjusiajai žalos nėra atlyginęs, o jo sutuoktinė E. R. tik 2007-09-21 pervedė dalį pinigų nukentėjusiajai padarytos žalos atlyginimui (b.l. 18). Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos P. R. negali būti taikomas, o skundo teiginiai, kad teismas remdamasis aplinkybėmis, jog nuteistasis kaltu prisipažino tik iš dalies bei jo padaryti nusikaltimai sunkūs, pažeidė teikimo teisminio nagrinėjimo ribas bei revizavo nuosprendį, atmestini kaip nepagrįsti.

Išdėstytų aplinkybių kontekste nėra teismui pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistasis yra pasiruošęs vykdyti savo įsipareigojimą doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, jog pasitaisys neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas. Tokiu būdu nuteistojo skundas negali būti tenkinamas, jo skundo argumentai, esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindas keisti teisėtą ir pagrįstą apylinkės teismo sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 364 str. 8 d. 2 p.,

n utarė:

nuteistojo P. R. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo 2007 m. spalio 5 d. nutartį.

Nutartis galutinė, neskundžiama ir įsigalioja nuo jos paskelbimo dienos.

Kolegijos pirmininkas Viktoras DovidaitisKolegijos teisėjai Virginija ŠvedienėAntanas Vilmantas Gaidelis