Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja V. Š., rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kurioje

T. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, besiverčiantis individualia veikla, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 1997 m. lapkričio 18 d. Raseinių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 271 straipsnio 4 dalį;

2) 1998 m. vasario 5 d. Raseinių rajono apylinkės teismo pagal BK 271 straipsnio 4 dalį;

3) 1998 m. rugsėjo 21 d. Kelmės rajono apylinkės teismo pagal BK 118 straipsnio 3 dalį – 6 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo;

4) 2006 m. balandžio 11 d. Vilniaus apygardos teismo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį ir BK 135 straipsnio 1 dalį - 12 metų laisvės atėmimo;

5) 2006 m. gegužės 4 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal BK 153 straipsnio - 1 metams ir 2 mėnesiams laisvės atėmimo. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 18 d. nutartimi bausmės subendrintos ir paskirta galutinė bausmė - 12 metų ir 9 mėnesiai laisvės atėmimo. 2018 m. birželio 6 d. paleistas iš Vilniaus pataisos namų, teistumas neišnykęs

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. Z. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis. T. Z. 2019 m. balandžio 27 d., apie 19.12 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. 206, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Audi 80, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,33 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo T. Z. kaltė įrodyta rašytine bylos medžiaga.

Kaltinamasis T. Z., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pilnai pripažino, parodė, kad teisės vairuoti transporto priemonių neturi ir jos niekada neturėjo. Jo draugas S. D. turi automobilį Audi 80, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) 2019 m. balandžio 27 d., laikotarpiu nuo 11.00 val. iki 19.00 val., jis kartu su S. D. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholį, išgėrė apie 0.7 l degtinės, Sigitas buvo davęs jam savo automobilio raktelius. Tos pačios dienos vakare, apie 19.12 val., jis norėjo važiuoti namo, tuo metu S. D. kažkur dingo, todėl važiavo automobiliu Audi 80, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) link savo namų. (duomenys neskelbtini) gatvėje, jį sustabdė policijos pareigūnai. Pareigūnų reikalavimu jis pūtė į alkoholio kiekio matuoklį, jam buvo nustatyta virš dviejų promilių girtumas. Po keliolikos minučių jis pūtė antrą kartą į alkoholio kiekio matuoklį, jam taip pat buvo nustatytas virš dviejų promilių girtumas. Buvo nušalintas nuo transporto priemonių vairavimo ir uždarytas į areštinę. Dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi (b. l. 26).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas D. T. parodė, kad 2019 m. balandžio 27 d., patruliuojant kartu su vyresn. tyrėja I. S., buvo gautas pranešimas, kad Vilniuje, Architektų g. 206, dideliu greičiu važinėja automobilis Audi, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) sidabrinės spalvos, kurio vairuotojas galimai neblaivus. Vykstant nurodytu adresu, gatvėje pastebėjo važiuojantį automobilį Audi, valstyb. (duomenys neskelbtini) sidabrinės spalvos, kuris be priežasties vingiavo po kelią. Vairuotojas, pamatęs jų tarnybinį automobilį, sustojo šalikelėje. Vairuotojas jam pateikė pasą, išduotą T. Z. vardu. T. Z. iš burnos sklido alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti, todėl, įtardamas, kad vairuotojas gali būti neblaivus, patikrino jo blaivumą. 19.10 val., alkotesteriu nustatytas 2.52 prom. girtumas. T. Z. nurodė, kad visą dieną vartojo alkoholinius gėrimus, važiavo į parduotuvę alkoholinių gėrimų. 19.41 val. kolegė antrą kartą patikrino T. Z. girtumą, nustatė 2.33 prom. T. Z. buvo sulaikytas ir pristatytas į komisariatą (b. l. 14, 15).

Iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes pareigūnas D. T. nurodė ir 2019 m. balandžio 27 d., tarnybiniame pranešime (b. l. 4).

Alcotesteriu Alcotest 7510 (patikros sertifikatas Nr. 0854784) T. Z. 2019 m. balandžio 27 d., 19:10:16 val., nustatytas 2,52 promilių girtumas (b. l. 32).

VĮ „Regitra“ duomenimis automobilis Audi 80, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso V. D. (b. l. 6).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis vidutinė transporto priemonės - automobilio Audi 80 Avant 2.0 E kaina Lietuvoje – 620 eurų su PVM (b. l. 7).

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad T. Z. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, paaiškino jos padarymo aplinkybes, kurias patvirtina kiti byloje surinkti duomenys. Policijos pareigūnas D. T. patvirtino, jog gavus pranešimą apie galimai neblaivų vairuotoją, Architektų gatvėje buvo sustabdytas automobilis, kurio vairuotojui nustatytas 2.33 prom. girtumas. Liudytojo teigimu, asmuo neneigė vartojęs alkoholinius gėrimus. Alcotesterio Alcotest 7510 duomenys, patvirtina, jog T. Z. 2019 m. balandžio 27 d., 19:10:16 val., nustatytas 2,52 promilių girtumas. T. Z. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, kadangi jis vairavo transporto priemonę, būdamas vidutinio girtumo būsenos, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punkto reikalavimus.

Kaltinamasis T. Z. neprieštaravo proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu, tačiau prašė prokurorės skirtą baudą leisti sumokėti dalimis (b. l. 45-46).

Skirdamas bausmę T. Z., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, vairuotojui nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. T. Z. teistas, baustas administracine tvarka, verčiasi individualia veikla, duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje nepateikta. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – baudą. Teismo vertinimu, prokurorės siūlomas baudos dydis yra tinkamas ir pakankamas pasiekti bausmės tikslus – užtikrinti tiek bendrąją, tiek ir individualią prevenciją. Švelniausia BK 281¹ straipsnio 1 dalyje sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda, ir prokurorės siūlomas baudos dydis yra artimas minimaliam baudos, kurią galima skirti už tokio sunkumo nusikalstamą veiką, dydžiui. T. Z. padaryta nusikalstama veika yra pavojinga, ja buvo sukelta reali grėsmė kelių eismo dalyvių sveikatai, turtui ir tik atsitiktinumo dėka pavyko neigimų pasekmių išvengti.

Teismo vertinimu, tikslinga nustatyti ilgesnį baudos sumokėjimo terminą, nei Bausmių vykdymo kodekse numatytas 2 mėnesių terminas, kas leistų kaltinamajam proporcingai paskirstyti gaunamas pajamas, kad jų užtektų ir baudai išmokėti, ir būtiniems asmeniniams poreikiams tenkinti.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, bylą baigiant teismo baudžiamuoju įsakymu skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki trejų metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės esmė yra asmeniui nustatytas draudimas naudotis konkrečia specialia teise, nepriklausomai nuo to, yra ją teisėtai įgiję ar ne. Ir tuo atveju, kai asmuo neturi tokios teisės įgijęs šios priemonės poveikis yra prevencinis, nes realiai tokios priemonės taikymas ne tik užkerta kelią naudotis specialia teise, bet ir apribojama galimybė ją įgyti. Būtent prevencinį šios priemonės poveikį yra akcentavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje nutartyje Nr. 2K-122/2012. Taip pat pažymėtina, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 2 dalimi, teisė vairuoti motorines transporto priemones, traktorius, savaeiges mašinas nesuteikiama, jei nėra pasibaigęs šios teisės atėmimo, įstatymų nustatyta tvarka paskirto asmeniui už KET pažeidimus, tarp jų ir už transporto priemonės vairavimą neturint tam teisės, terminas. Nagrinėjamojoje byloje T. Z. nusikalstamą veiką padarė neatsakingai vairuodamas transporto priemonę ir šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles, ir nors jis nėra įgijęs teisės vairuoti transporto priemones, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones 2 (dviejų) metų laikotarpiui.

BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Įstatymas tiesiogiai nenumato, kas BK 72 straipsnio prasme laikytina nusikaltimo padarymo įrankiu ar priemone. Pagal teismų praktiką nusikalstamos veikos įrankiais pripažįstami daiktai, kuriais, siekdamas sumažinti pastangas ar koncentruoti jėgas, kaltininkas tiesiogiai daro poveikį nusikalstamos veikos dalykui ar nukentėjusiam asmeniui ir taip padaro žalą baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Nusikalstamos veikos priemonėmis paprastai pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas minėtas automobilis atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau bylos duomenimis, automobilis priklauso V. D., todėl, šiuo konkrečiu atveju svarstytinas klausimas dėl automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai numato BK 72 straipsnio 5 dalis. Kreiptinas dėmesys, jog turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš esmės yra imperatyvus, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš kaltinamojo būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui ar asmenybei. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – jos vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,51 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Tokiu atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnio, požymius. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad T. Z. vairavo kelių transporto priemonę – automobilį Audi 80, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, taigi tyčia padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, jog vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo T. Z. turi būti išieškota automobilio, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, vertę atitinkanti pinigų suma. VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio, kurį neblaivus vairavo T. Z., vidutinė rinkos vertė Lietuvoje –620 Eur su PVM, todėl būtent tokia suma išieškotina iš kaltinamojo.

Vadovaujantis BK 65-66 straipsnio nuostatomis, į skirtiną bausmę įskaitytinas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2019 m. balandžio 27 d., 20.25 val., iki 2019 m. balandžio 28 d., 19.17 val. (b. l. 19, 29).

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus - panaikintina.

Pagal BPK 103 straipsnio 6 punktą, proceso išlaidas sudaro ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis, tačiau, kaip nustatyta BPK 105 straipsnio 1 dalyje, teismas turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas priimdamas nuosprendį. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad automobilis Audi 80, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2019 m. balandžio 27 d., iki 2019 m. balandžio 30 d., buvo saugomas UAB „Sauda“ aikštelėje. Automobilio Audi 80, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) transportavimo ir saugojimo išlaido sudaro 1,04 eurų ir šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis bei priteistinos iš T. Z. Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

T. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 51 MGL (2550 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. Z. paskirti galutinę 34 MGL (1700 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsnių nuostatomis, į paskirtąją bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. balandžio 27 d. iki 2019 m. balandžio 28 d. (vieną parą), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 2 (dviejų) MGL dydžio baudai, ir T. Z. paskirti galutinę bausmę – 32 MGL (1600 Eur) baudą.

P. T. Z. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 2 (dvejiems) metams uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš T. Z. konfiskuotino automobilio Audi 80, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 620 Eur (šešis šimtus dvidešimt eurų).

Priteisti Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui turėtas proceso išlaidas 1,04 eurų iš T. Z..

Kardomąją priemonę –rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

1. Bauda turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, į vieną iš pasirinktų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas); LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius); LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo Dokumentų priėmimo skyriui (Laisvės pr. 79A, Vilnius,1 aukštas).

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė bus vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.

5. Kaltinamasis nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas teisinės galios neįgyja.

6. Jei kaltinamasis pasinaudoja teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

7. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir teismo paskirta bausmė vykdoma įstatymais nustatyta tvarka.

8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.