Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Virginijos Volskienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-21495-640/2010 pagal pareiškėjos I. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo A. K.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos I. M. atskirasis skundas netenkintinas.

Pareiškėja I. M. kreipėsi į teismą siekdama gauti teismo patvirtinimą, kad 2006-04-19 buvo sudaryta jos ir suinteresuoto asmens A. K. paskolos sutartis. Toks patvirtinimas pareiškėjai reikalingas dėl to, kad paskolos sutarties originalas yra dingęs, o siekdama pradėti priverstinį skolos išieškojimą iš A. K., teismui turi pateikti šios sutarties originalą.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos išvada, kad pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pareiškėjas gali kreiptis tuo atveju, jei negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 str.) Nagrinėjamu atveju pareiškėja savo pareiškime nurodė, kad turi notariškai patvirtintą paskolos sutarties nuorašą bei jį pateikė su pareiškimu. Vadinasi, nėra pagrindo nustatinėti juridinę reikšmę turintį faktą dėl 2006-04-19 I. M. ir A. K. paskolos sutarties sudarymo, nes yra šį faktą patvirtinantis dokumentas, atitinkantis CPK 114 str. 1 d. reikalavimus.

Kadangi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2010 m. birželio 23 d. nutartimi pareikalavo pateikti rašytinius įrodymus dėl paskolos sutarties sudarymo fakto nustatymo, pareiškėja buvo priversta kreiptis į teismą dėl dokumento, kuris galėtų pakeisti paskolos sutarties originalą. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja savo teises turėjo ginti kreipdamasi į teismą su pareiškimu ypatingosios teisenos tvarka dėl paskolos sutarties dokumento originalo pripažinimo negaliojančiu (CPK 517-523 str.). Pastarieji CPK straipsniai reglamentuoja bylų dėl teisių atkūrimo pagal prarastus pareikštinius vertybinius dokumentus nagrinėjimą (šaukiamoji teisena). CPK 517 str. nustato, kad asmuo, praradęs vertybinį dokumentą, gali prašyti teismą pripažinti šį dokumentą negaliojančiu ir atkurti teises pagal prarastą pareikštinį vertybinį dokumentą. CK 1.101 str. 1 d. nustato, kad kaip civilinių teisių objektas vertybinis popierius yra dokumentas, patvirtinantis jį išleidusio asmens (emitento) įsipareigojimus šio dokumento turėtojui. CK 1.101 str. 5 d. nustatyta, kad vertybiniai popieriai gali būti vardiniai, pareikštiniai arba orderiniai. Į šias rūšis jie skirstomi pagal disponavimo būdą. Pareikštiniame dokumente, skirtingai nuo vardinio, nenurodomas konkretus jo turėtojas, todėl tokį dokumentą apmokėti arba daiktui gauti gali pateikti bet kuris jį turintis asmuo. Šaukiamoji teisena taikytina todėl, kad pareikštinį vertybinį dokumentą gali pateikti apmokėti arba gauti daiktus bet kuris jį turintis asmuo. Kadangi paskolos sutartyje aiškiai nurodomos sutarties šalys, kuri šalis kuriai, kiek ir kada turi sumokėti, paskolos sutarties negalima pripažinti pareikštiniu vertybiniu popieriumi. Be to, pateikiant pareiškimą šaukiamosios teisenos tvarka, prašoma pripažinti prarastą pareikštinį vertybinį dokumentą negaliojančiu, o nagrinėjamu atveju pareiškėjai priešingai svarbu ne tik nustatyti, kad paskolos sutartis tarp jos ir A. K. buvo sudaryta, bet ir tai, kad skola nėra grąžinta. Taigi pareiškėjai I. M. nėra pagrindo kreiptis į teismą dėl savo teisių gynimo šaukiamosios teisenos tvarka. Ji turėtų kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti skolą. Įrodymu, patvirtinančiu, kad tarp jos ir atsakovo A. K. 2006-04-19 buvo sudaryta atitinkamo turinio sutartis, gali būti ir notaro patvirtintas sutarties nuorašas, tačiau nesant sutarties originalo, gali būti ginčijama pati teisė reikalauti skolos grąžinimo, ir ji gali būti apginta tik ieškinio teisena nagrinėjamoje civilinėje byloje.

Kolegija, įvertinusi atskirojo skundo argumentus, byloje esančią medžiagą, sprendžia, jog skundžiama teismo nutartis yra priimta iš esmės tinkamai taikant procesinės teisės normas, reglamentuojančias galimybę kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymą bei atsisakymą priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme, tačiau keičia skundžiamos nutarties motyvus dėl galimybės pareiškėjai savo teises ginti šaukiamosios teisenos tvarka, nurodydama, kad I. M. dėl paskolos priteisimo 2006-04-19 tarp jos ir A. K. sudarytos sutarties pagrindu turėtų kreiptis į teismą ieškinio teisenos tvarka.

Remiantis Vilniaus apygardos teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 2,80 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (b.l. 21). Netenkinus atskirojo skundo, procesinių dokumentų siuntimo išlaidos priteistinos iš pareiškėjos I. M. (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 p., 338 str., 339 str., teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjos I. M. 2,80 Lt teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidų į valstybės biudžetą.