Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

2020-09-30 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1085-1083/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-09-30
Bylos Nr.
e1-1085-1083/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-26207-2020-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Marius Jankauskas
Kaltinamasis
G. K.
Kategorijos
Byla Nr. e1-1085-1083/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26207-2020-4Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.3.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.7.13.; 1.1.8.12.; 1.2.4.6.1.; 2.12.1.3; 2.12.1.4. (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 30 d.Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Marius Jankauskas, išnagrinėjęs Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Rimos Matulionienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje

G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, teistas 11 kartų, paskutinį kartą – Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 10 mėnesių,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. G. K. 2020 m. liepos 2 d. apie 2.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu tyčia kairiu kumščiu sudavė nukentėjusiajai J. B. ne mažiau 4 smūgių į veido sritį, po to sugriebęs už kairio žasto ir stipriai spausdamas pargriovė nukentėjusiąją ant grindų, ant dešinio šono ir spyrė jai ne mažiau 2 kartų į kairę šlaunį; nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios J. B. sveikatą (padarė jai poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, dešinės akies išoriniame kampe, kairiame žaste, kairėje šlaunyje, muštinę žaizdą viršutinės lūpos gleivinės kairėje) ir sukėlė jai fizinį skausmą.

2. Kaltinamasis G. K. savo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką pripažino visiškai ir parodė, kad 2020 m. liepos 1 d. vakare savo namuose su broliais A. K. ir R. K. bei su draugu D. S. gėrė alkoholį. Tuo metu jam paskambino draugė J. B. ir pasikvietė pas save, todėl jis su broliais ir D. S. nuėjo pas ją į namus, esančius (duomenys neskelbtini) gatvėje (tikslaus adreso nežino). Jiems būnant pas J. B. (tikslaus laiko nepamena), tarp jo ir J. B. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu jis supykęs sudavė ne mažiau 4 smūgių J. B. į veidą, pataikydamas į kairę ir dešinę akis. Po to tos pačios rankos kumščiu jis J. B. sudavė į lupą. Dėl savo neblaivumo visų įvykio aplinkybių nepamena. Nepamena, ką konkrečiai kalbėjo J. B. ir nežino, kodėl jis sugriebė J. B. už kairio žasto ir stipriai spausdamas jai ranką, pargriovė ant žemės. Po to, kai įspyrė gulinčiai ant grindų J. B. ne mažiau 2 smūgių į kairę šlaunį, jis paliko ją gulinčią ant žemės ir su broliais bei D. S. išėjo iš J. B. namų. Dėl tokio poelgio gailisi, atsiprašė J. B. ir ji jam atleido. Jei tą vakarą būtų nepadauginęs alkoholio, taip nebūtų pasielgęs (135–136, 143 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

3. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais:

3.1. nukentėjusiosios J. B. pareiškimu ir parodymais apie tai, kad 2020 m. liepos 2 d. apie 02.30 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kilus abipusiam konfliktui, ją sumušė pažįstamas G. K. – kairės rankos kumščiu smogė jai į veidą bei pargriovęs ant grindų ir užlaužęs kairę ranką, spyrė į kairės pusės šoną. Dėl to ji juto stiprų fizinį skausmą. G. K. pas ją buvo atėjęs su broliu Antanu ir draugu Donatu. Praėjus kiek laiko po įvykio G. K. jos atsiprašė, ji atleido jam. Su G. K. neveda bendro ūkio ir gyvena atskirai, su juo susitinka tik retkarčiais (5, 19–20, 23–24 b. l.);

3.2. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad įvykio vieta yra bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta, nieko nepaimta (10–11, 13–14 b. l.);

3.3. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje konstatuota, jog nukentėjusiajai J. B. padaryta poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, dešinės akies išoriniame kampe, kairiame žaste, kairėje šlaunyje, muštinė žaizda viršutinės lūpos gleivinės kairėje, paveikus kietais bukais daiktais, septynių smūgių pasekoje, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku; sužalojimuose nėra požymių, pagal kuriuos būtų galima nustatyti konkretų žalojantį daiktą ar įrankį; nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu; pagal sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją visumoje galima atmesti galimybę, kad nukentėjusioji galėjo susižaloti nugriuvusi; nustatytų sužalojimų padarymas sukelia fizinį skausmą (38 b. l.).

3.4. Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus pateikta informacija ir jos apžiūros protokolu, iš kurių matyti, jog 2020 m. liepos 2 d. 19.13 val. buvo pranešta apie tai, kad 2020 m. liepos 2 d. naktį bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kaltinamasis G. K. sumušė nukentėjusiąją J. B. (45, 46–48 b. l.).

4. Pirmiau išdėstytų įrodymų visetas leidžia pagrįstai tvirtinti, kad kaltinamasis G. K. kaltinime nurodytu laiku, nurodytoje vietoje ir nurodytomis aplinkybėmis panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją J. B., nežymiai sutrikdė jos sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą. Bylos aplinkybės yra aiškios, teismui kaltinamojo G. K. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką jokių abejonių nekelia – jis savo kaltę pripažino ir patvirtino apklausų metu, be to, kaip jau paminėta pirmiau, jo kaltė visiškai įrodyta pirmiau nurodytų įrodymų visetu ir veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

5. BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos kelios alternatyvios bausmės, todėl prokurorė pagrįstai galėjo kaltinamajam G. K. pasiūlyti baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 2 dalis). Kaltinamajam sutikus, 2020 m. rugsėjo 4 d. buvo surašytas pranešimas (149–151 b. l.), kuriame nurodyta, jog jis žino apie galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, jam suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės bei jis sutinka su prokurorės sprendimu, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu.

6. Kaltinamojo G. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu ir apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai).

7. Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, jis baigtas), padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę (recidyvistas; baustas administracine tvarka ir paskutinės jam paskirtos baudos nesumokėjo; nedirba ir neregistruotas Užimtumo tarnyboje (73–93, 95–121 b. l.)), į tai, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir dvi ją sunkinančios aplinkybės. Šios aplinkybės suteikia pagrindą manyti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus prokurorės siūlomą bausmę – laisvės apribojimą, kuri yra švelnesnė už numatytą tokios bausmės vidurkį, tačiau artima jam. Ši bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažinama vienu trečdaliu.

8. Kaltinamajam 2020 m. liepos 13 d. nutarimu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (146–147 b. l.), kuri paliekama galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinama.

9. Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas, taip pat nėra proceso išlaidų ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veiklai tirti ir nagrinėti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 421 straipsniu teismas

nusprendžia:

G. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam laisvės apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių.

Taikyti BK 64¹ straipsnį ir šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki laisvės apribojimo 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 2 ir 4 punktais, įpareigoti G. K.: 1) per visą laisvės apribojimo laikotarpį pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje; 2) per 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 120 (vieną šimtą dvidešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

G. K. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Nesutikdamas su paskirta bausme G. K. per 14 dienų nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo įteikimo jam, o jeigu jis išvykęs – nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, tame tarpe ir laisvės atėmimo bausmę. G. K. per nurodytą terminą nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Marius Jankauskas