Šiaulių apygardos teismo nutartis

2013-11-04 · Civilinė byla Nr. 2A-691-357/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-11-04
Bylos Nr.
2A-691-357/2013
Teisminio proceso Nr.
2-35-3-01672-2012-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasa Bartašienė
Pareiškėjas
J. B.
Suinteresuotas asmuo
J. S., Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
Kategorijos
  • 116.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-691-357/2013Teisminio proceso Nr.2-35-3-01672-2012-4Procesinio sprendimo kategorija 116.8;121.18 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. lapkričio 4 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. B. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 31 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal pareiškėjo J. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo suinteresuotiems asmenims J. S. ir Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai,

Teismas, išnagrinėję civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

l.Ginčo esmė

Pareiškėjas J. B. Radviliškio rajono apylinkės teismui pateikė pareiškimą, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog iš 13/100 dalių pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalis yra jo asmeninė nuosavybė.

Žemesnės instancijos teismas

Radviliškio rajono apylinkės teismas 2013 m. gegužės 31 d. sprendimu pareiškėjo J. B. pareiškimo netenkino. Teismas nurodė, kad pareiškėjas prašo pripažinti kaip asmeninę nuosavybę, įregistruotą kito asmens vardu, t.y., 13/100 pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), 1995-04-25 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu, E. B. gim. (duomenys neskelbtini) vardu. Šiuo atveju negali būti nustatomas CPK 444 str. 2 d. 9 p. juridinę reikšmę turintis faktas, kadangi šio pastato – buto, nuosavybė nėra nuginčyta. Pareiškėjui norint pretenduoti į ½ dalį E. B. nuosavybę reiktų įrodinėti ir prašyti nustatyti kitą juridinę reikšmę turintį faktą. Pažymėjo, kad visos aplinkybės, kurias teismo posėdžio metu nurodė pareiškėjas, nėra pagrįstos jokiais rašytiniais įrodymais.Teismas vertino pateiktus įrodymus ir padarė išvadą, kad pareiškėjo prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas, jog ½ dalis 13/100 dalių pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) yra jo asmeninė nuosavybė, negali būti nustatytas.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu pareiškėjas J. B. prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 31d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, pareiškimą tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia tuo, kad sprendimas yra neteisėtas, pagal į bylą pateiktus dokumentus ir liudytojų parodymų turėjo būti daroma išvada, kad pareiškėjas su E. B. nors ir santuokos nebuvo įregistravę, tačiau nuo 1985 m. pradžios iki E. B. mirties gyveno kaip šeima, bendrai tvarkė namų ūkį, įsigijo ir įrengė butą esantį (duomenys neskelbtini), abiejų lėšas naudojo bendroms reikmėms bei ūkio tvarkymui, pažįstami ir kaimynai juos vertino kaip šeimą, viešumoje tarpusavio santykius pateikdavo kaip sutuoktiniai. Šie santykiai atitiko santuokinius ryšius. Pareiškėjas turėjo daugiau pajamų negu E. B., pajamas naudojo bendriems poreikiams tenkinti. Butas buvo įgytas 1995 m. todėl taikytinos 1964 m. CK 472 str. 474 str. 1 dalis. Butas buvo įgytas buitiniams poreikiams tenkinti (bendrai gyventi), pinigais prisidėjo prie buto įsigijimo, vėliau butą remontavo ir tvarkė, pirko baldus, mokėjo mokesčius. Pažymėjo, kad iki šiol nėra jokio įsiskolinimo už patarnavimus, net būdamas neįgalus (amputuota viena mano koja) sugeba bute tvarkytis iki šiol. Turėjo būti pagal 1964 m. CK 474 str. 1 d. nuostatą preziumuojama, kad bendraturčių dalys yra lygios, todėl kuris iš kartu gyvenančių panaudojo lėšų turtui įsigyti, teisiškai nereikšminga. Nurodo, kad toks nuosavybės atsiradimo pagrindas atitinka ir galiojančio CK4,47 str. nustatytus pagrindus. Teigia, kad teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas ir dėl to sprendimas naikintinas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo J. S. prašo pareiškėjo apeliacinį skundą prašau atmesti. Nurodo, kad pareiškėjas nėra pateikęs prašymą pagrindžiančių dokumentų ar jų kopijų. Turtinius santykius tarp vyro ir moters, kurie, įregistravę savo partnerystę įstatymu nustatyta tvarka, gyveno ne mažiau kaip vienerius metus reguliuoja LR CK XV skyrius, nei vienas šio skyriaus straipsnis nesuteikia tokių teisių, kurių prašo pareiškėjas.

Nuosavybės atsiradimo pagrindai yra išvardinti LR CK 4.47 str., nei vienas iš šiame LR CK 4.47 str. išvardintų pagrindų nesuteikia teisės pripažinti pareiškėjui nuosavybės, o asmeninės kito asmens nuosavybės negalima pripažinti pareiškėjo nuosavybe. Pagal LR CPK 445 str. sąlygas, reikalingas juridinę reikšmę turintiems faktams nustatyti teismas nustato tokius faktus tik tuomet, kai pareiškėjas kitokia tvarka negali gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų, o tokių duomenų byloje nėra.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Atsižvelgdama kolegija į CPK 320 str. 1 d. nuostatą, nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų.

Bylos duomenimis nustatyta ir iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad 13/100 pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) 1995-04-25 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu, nuosavybė įregistruota E. B., gim. (duomenys neskelbtini), vardu. Civilinės metrikacijos įraše nurodoma, kad E. B. 2012 m. liepos 15d. mirė. Pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą rodo, kad J. B. 2008-01-10 deklaravo savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). Radviliškio rajono pirmasis notarų biuras pateikė informaciją, kad E. B. palikimą priėmė sesuo J. S., paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas, paveldėjimo byla nebaigta.

Kasacinis teismas dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje yra nurodęs, kad ypatingosios teisenos tvarka teismas kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės:1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t.y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą.

Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai).Teismine tvarka nustatomi tik tokie faktai, su kuriais susietas subjektinės teisės (tame tarpe ir šeimos, civilinės) atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai iš paduoto pareiškimo matyti, kad pareiškėjo prašomas nustatyti faktas nesukurs teisinių padarinių (asmeninių ar turtinių teisių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo), teismas atsisako priimti tokį pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnis), o jeigu priimtas, - bylą nutraukia (CPK 293 straipsnio 1 punktas).

Ypatingosios teisenos tvarka negali būti nustatomi kaip juridinę reikšmę turintys faktai, kurie turi būti įrodinėjimo dalykas kitoje civilinėje byloje. Konkrečiu atveju, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėjo prašomas nustatyti faktas, kad jog iš 13/100 dalių pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalis yra jo asmeninė nuosavybė, turi būti įrodinėjamas kitoje byloje ginčo teisenos tvarka. Kaip nustatyta bylos duomenimis, 13/100 pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), 1995-04-25 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu, nuosavybė įregistruota kito asmens E. B. vardu. Pareiškėjui nenuginčijus ginčo teisenos tvarka kito asmens nuosavybės ar jos dalies, prašomas nustatyti faktas negali sukurti ir nesukurs jokių teisinių pasekmių pareiškėjui J. B..

Pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti priimti J. B. pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo. Priimdamas ir išspręsdamas pareiškimą iš esmės, teismas neteisingai taikė civilinio proceso teisės normas (CPK 444, 455 straipsnius). Apeliacinės instancijos teismas sprendimą panaikina ir bylą nutraukia CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu (CPK 329 straipsnio dalis). Pripažinus, kad byla iš esmės negali būti nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl įrodymų reikšmės, materialinių teisės normų taikymo šiems civiliniams teisiniams santykiams ir apeliacinio skundo argumentus pripažįsta pagrįstais sprendimo teisėtumo aspektu. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną apeliacinio skundo argumentą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str., 1 dalies, 2 punktą

nutaria:

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą panaikinti.

Civilinę bylą pagal pareiškėjo J. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo suinteresuotiems asmenims J. S. ir Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, nutraukti.

Teisėja Rasa Bartašienė