- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-22
- Bylos Nr.
- AN2-351-593/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-34-3-00012-2021-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Daiva Jankauskienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. M.
- Institucija
- Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas Prienų rajono policijos komisariatas
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Jankauskienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjos A. M. atstovo advokato A. G. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2021 m. balandžio 14 d. nutarties, kuria atmestas A. M. skundas dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) 2020 m. gruodžio 21 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Institucijos 2020 m. gruodžio 21 d. nutarimu administracinio nusižengimo bylos teisena pagal A. M. pareiškimą, kuriame ji nurodė, kad 2020 m. spalio mėnesį atvykusi į jai priklausančią sodybą (duomenys neskelbtini), rado be jos žinios išpjautą dvidešimt vieną tują „S.“, vienos tujos kaina 40 Eur, iš viso padaryta 840 Eur žala, nutraukta, nesant administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 115 straipsnyje, požymių.
2. Nesutikdama su šiuo nutarimu, A. M. pateikė skundą Alytaus apylinkės teismui, kuris 2021 m. balandžio 14 d. nutartimi skundą atmetė. Teismas pažymėjo, kad tiek iš karto po įvykio, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu A. G. neneigė, jog nupjovė kaimynei A. M. priklausančias tujas, tačiau nuosekliai aiškino, kad, jo supratimu, jis turėjo kaimynės A. M. sutikimą apgenėti tujas, kadangi siekė netrukdomo savo sodo sklypo naudojimo, t. y. jis siekė įgyvendinti savo, kaip šalia esančio sklypo savininko, teises. A. G. tyčia buvo nukreipta ne į tujų sugadinimą arba sunaikinimą, bet į savo, kaip gretimo savinimo, daiktinių teisių gynimą. A. G. ir J. G. prieš įvykį yra reiškę pretenzijas dėl A. M. sklype augančių tujų, kurių šakos ir šaknys patenka į jų žemės sklypą, taip pat skundėsi ir tujų aukščiu bei tai, kad jos auga per arti tvoros, skiriančios jų ir A. M. žemės sklypus. Apylinkės teismas padarė išvadą, kad tarp šalių susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, todėl šiuo atveju A. M. turi galimybę savo teises ginti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka, pareikšdama civilinį ieškinį.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde A. M. atstovas advokatas A. G. prašo Alytaus apylinkės teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį, kuria tenkinti A. M. skundą – Institucijos 2020 m. gruodžio 21 d. nutarimą panaikinti, įpareigojant policijos įstaigą išsamiai, visapusiškai ir objektyviai atlikti pareiškėjos 2020 m. lapkričio 6 d. pateikto pareiškimo tyrimą.
3.1. Skunde advokatas nurodo, kad apylinkės teismas be jokio pagrindo patikėjo tujas nupjovusio A. G. aiškinimais, jog jis apgenėjo kaimynės A. M. tujas, nes manė, kad kaimynė jam tą leido, ir skundžiamoje nutartyje nepagrįstai konstatavo, kad tujas nupjovusio A. G. veiksmuose nebuvo tiesioginės tyčios, kas akivaizdžiai prieštarauja A. G. atliktiems veiksmams bei faktinėms bylos aplinkybėms. Į policijos įstaigą nukentėjusioji A. M. kreipėsi tą pačią dieną, kai atvykusi į sodybą pamatė nupjautas tujas, kas patvirtina, kad jokio sutikimo apgenėti tujas ji nebuvo davusi. Nukentėjusiosios parodymai buvo nuoseklūs viso proceso metu. A. G., nupjovęs tujas, suprato, jog tokiais veiksmais padarė materialinę žalą A. M., tai akivaizdžiai patvirtina jo nukentėjusiajai rašytos SMS žinutės, žadant atlyginti žalą, tačiau teismas dėl šių aplinkybių nepasisakė ir jų nevertino.
3.2. Advokato teigimu, A. G. nėra pateikęs jokių duomenų, taip pat ir pareigūnai nėra surinkę jokių įrodymų, patvirtinančių, kad A. M. būtų kėsinusis į kaimynų sklypo teritoriją ir kad jiems buvo iškilusi būtinybė „ginti“ savo daiktines teises. A. G. nėra pateikęs duomenų apie tai, kad dėl nukentėjusiosios sklype per arti jo sklypo ribos pasodintų tujų ar jų aukščio būtų kreipęsis į atitinkamas valstybės/savivaldybės institucijas. Byloje nenustatyta, kad A. M. sklype augusių tujų šakos būtų trukdę kaimynams, užstoję saulę ir pan., faktiniai duomenys tvirtina atvirkščiai – tujas sodinusi ankstesnė sklypo savininkė G. Ž. teisme parodė, jog tujos augo šiaurinėje pusėje, todėl jos negalėjo užstoti kaimynams saulės šviesos. Be to, jai gyvenant sodyboje, kaimynai dėl tujų jokių priekaištų ar pastabų nėra reiškę. Skundo autorius pažymi, kad apylinkės teismo konstatuoti konfliktiški šalių santykiai leidžia daryti išvadą, kad A. M. dėl tujų nupjovimo (jei to būtų norėjusi) būtų kreipusis ne į G., bet į svainį V. L., kuris nukentėjusiosios sklype yra ne kartą lankęsis ir padėjęs atlikti įvairius darbus. Nedraugiški, nekaimyniški šalių santykiai leidžia daryti ir kitą pagrįstą išvadą, jog A. G. būtent tyčia siekė pakenkti kaimynei A. M., prisidengdamas formalia priežastimi dėl neva neišlaikyto atstumo, pasodinant tujas.
3.3. Advokato nuomone, šiuo atveju policijos įstaiga turėjo teisinį pagrindą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, pradėtą pagal ANK 115 straipsnį, dėl minėtame straipsnyje nurodytos kvalifikuojančios sudėtinės dalies – padarytos žalos dydžio viršijimo: kaltininko padarytos žalos dydis pagal minėtą straipsnį neturi viršyti 150 Eur, o A. M. jai padarytą žalą įvertino 840 Eur. Policijos įstaiga netinkamai vykdė ANK 592 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nuostatas, nurodančias, jog tais atvejais, jeigu pradėjus administracinio nusižengimo teiseną nustatoma, kad padaryta veika turi nusikalstamos veikos požymių, tyrimą atliekantis pareigūnas motyvuotu nutarimu perduoda surinktą medžiagą ikiteisminio tyrimo institucijai ar prokurorui, kurie Baudžiamojo proceso kodekse nustatyta tvarka nusprendžia, ar pradėti ikiteisminį tyrimą. A. G. puikiai suvokė, kad pjauna ne jam priklausančias ir ne jo sklype augančiais tujas, suvokė, kad tokiais jo veiksmais bus sunaikintos/sugadintos dekoratyvinės tujos, kad pasikeis jų išvaizda, forma ir augimo procesas ir tuo tujų savininkei bus padaryta žala, tačiau sąmoningai leido tokioms pasekmėms atsirasti, t. y. vis tiek jas nupjovė, kas rodo jo elgsenos tiesioginę tyčią. Pažymima ir tai, kad A. G. apie tujų apgenėjimą išgirdo ne iš pačios A. M., o iš savo žmonos J. G., tačiau dėl nesuprantamų priežasčių jis nesiaiškino šio klausimo su pačia kaimyne, nors jam buvo puikiai žinoma apie nedraugiškus jų santykius.
3.4. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad A. G. nukentėjusiosios sklype augančias tujas genėjo ne iš savo sklypo teritorijos, o atėjęs į A. M. asmeninės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, kas rodo jo sąmoningus ir tikslingus veiksmus pakenkti kaimynei ir padaryti jai žalą. Nei policijos tyrėjų atlikto tyrimo metu, nei teisme nebuvo išsiaiškinta, kodėl A. G. tujas pjovė nedalyvaujant sodybos savininkei. Atsižvelgiant į tai, A. G. veiksmuose įžvelgtini ir administracinio nusižengimo – savavaldžiavimo (ANK 518 straipsnis) požymiai arba nusikalstamos veikos (BK 294 straipsnis) požymiai, tačiau policijos įstaiga šių klausimų nesprendė. Nukentėjusioji A. M. dėl neteisėtais kaimynų veiksmais jai padarytos materialinės žalos policijos įstaigai pateikė reikiamo turinio pareiškimą, tikėdamasi visapusiško ir objektyvaus tyrimo, ne jos pareiga buvo nurodyti tyrėjams, kaip turėtų būti kvalifikuojami kaltų asmenų veiksmai.
Atsiliepimas
3.5. Advokato vertinimu, apylinkės teismas nepasisakė ir dėl byloje esančių prieštaravimų. Policijos įstaigos 2021 m. vasario 19 d. atsiliepime į A. M. 2021 m. sausio 29 d. skundą rašoma, kad šios įstaigos tyrėja K. B. 2020 m. gruodžio 21 d. nutarimu nepradėjo administracinio nusižengimo bylos teisenos, tačiau šis atsiliepimas pavadintas „Dėl tyrėjos K. B. 2020 m. rugsėjo 21 d. nutarimo nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos“. Ši tyrėja A. M. 2020 m. lapkričio 12 d. raštu Nr. 79-ANR L-239-2020 informavo, jog policijos komisariate yra pradėta ir atliekama administracinio nusižengimo bylos teisena ir kad ji yra pripažinta nukentėjusiąja. Tyrėjos 2020 m. gruodžio 21 d. surašyto nutarimo tiek aprašomojoje, tiek rezoliucinėje dalyse aiškiai suformuluoti sprendimai administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukti. Iš paminėtų Policijos įstaigos pateiktų priešingų duomenų, datų neatitikimo, visiškai nesuprantama, ar kalbama apie A. M. pareiškimo tyrimą ar kokį kitą pranešimą.
3.6. Skundo autorius nepritaria ir apylinkės teismo nutarties išvadai, kad nagrinėjamu atveju tarp kaimynų A. M. ir Janinos bei A. G. buvo susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, atitinkantys CK 4.42 straipsnyje nurodytas aplinkybes. Šiame straipsnyje nustatyta žemės sklypo savininko teisė nupjauti kaimyniniame sklype augančių medžių šakas ar šaknis turi būti realizuojama, veikiant savo sklypo teritorijoje, neįsibraunant į kaimyninį sklypą, nepatenkant į svetimo sklypo teritoriją. Šiuo atveju A. G. nupjovė kaimyniniame sklype augančių tujų kamienus su šakomis, o ne vien jų šakas, prieš nupjovimą jis nebuvo įspėjęs tujų savininkės A. M. apie savo ketinimus nupjauti tujas ir nenustatęs termino pačiai A. M. patrumpinti tujų šakas. Taigi, policijos įstaiga nukentėjusiosios pareiškimo tyrimą vykdė aplaidžiai, paviršutiniškai ir neišsamiai ištyrė įvykio aplinkybes, o apylinkės teismas neatkreipė pakankamo dėmesio į A. M. skunde išdėstytus argumentus ir faktines įvykio aplinkybes, dėl to priėjo nepagrįstos išvados apie pareiškėjos tujas nupjovusio A. G. veiksmuose nusižengimo ar nusikaltimo nebuvimą.
4. Atsiliepime į apeliacinį skundą Institucija prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti apylinkės teismo nutartį nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
A. M. atstovo advokato A. G. apeliacinis skundas netenkinamas.
5. Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad teismo ar Institucijos procesinis sprendimas administracinio nusižengimo byloje (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai jame išdėstytos išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes bei jų visumą.
6. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Taigi administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. ANK 567 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.
7. Administracinio nusižengimo bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėja A. M. 2020 m. lapkričio 6 d. pareiškimu kreipėsi į Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariatą, nurodydama, kad 2020 m. spalio mėnesio pabaigoje atvykusi į jai priklausančią sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), rado nupjautas prie tvoros augusias dekoratyvines tujas „S.“, iš viso nupjauta 21 tuja. Tai padariusi prisipažino kaimynė J. G.. Pagal šią informaciją buvo pradėtas administracinio nusižengimo, numatyto ANK 115 straipsnyje (turto sunaikinimas ar sugadinimas), tyrimas, o A. M. 2020 m. lapkričio 12 d. nutarimu pripažinta nukentėjusiąja. Tyrimo metu paaiškinimą pateikė A. M. kaimynas A. G., kuris nurodė, kad maždaug 2020 m. rugpjūčio mėnesį A. M. buvo atvažiavusi į savo sklypą ir paprašė jo žmonos patrumpinti tujas, kurios auga prie pat jų sklypo ribos. Žmona kaimynės prašymą perdavė jam ir jis po kelių savaičių rankiniu pjūklu patrumpino tujas, t. y. sulygino jas iki tvoros aukščio. Trumpino tik tas tujas, kurios pasodintos ties jų sklypu. Kadangi tujos pasodintos per arti jų sklypo ribos, jis anksčiau yra prašęs jas patrumpinti pačios savininkės. A. M. nenurodė, kiek ir kaip patrumpinti tujas, tačiau šis veiksmas buvo atliktas jos iniciatyva. Telefonu apklausta nukentėjusiosios kaimynė G. N. paaiškino, jog yra girdėjusi, kaip A. M. su kita kaimyne kažką kalbėjosi apie tujas, tačiau tikslaus pokalbio turinio negirdėjo.
8. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme, A. G. patvirtino savo tyrimo metu duotus parodymus, teigdamas, kad įvykdė pačios A. M. prašymą, kurį ji buvo išsakiusi jo sutuoktinei J. G.. Anksčiau jis pats buvo prašęs nukentėjusiosios vyro apsikarpyti tujas, nes šios augo per arti jų sklypo, užstojo saulės šviesą, dėl ko negalėjo augti jokie augalai ar daržovės. Pastarasis buvo pažadėjęs sutvarkyti tujas, tačiau nespėjo to padaryti, nes numirė. Iš žmonos sužinojęs apie A. M. prašymą apkarpyti tujas, jis tai padarė pjūkliuku, karpė savo nuožiūra, nes anksčiau nėra to daręs. Pjovė tik tujų viršų, šonų nekarpė. Sutuoktinio parodymus patvirtino J. G., kuri pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad buvo reiškusi pretenzijas kaimynams dėl tujų, kurių šakos ir šaknys patenka į jos sklypo teritoriją. Šio pokalbio metu nebuvo nieko suderinta, tačiau po kurio laiko, galimai 2019 m. gegužės mėnesį, A. M. vyras atėjo tartis dėl vandentiekio ir prižadėjo tujas apgenėti, tačiau pora mėnesių ji kaimynų nematė, šie į savo sodybą neatvyko. Galiausiai į sodybą atvažiavo viena A. M., pastarosios ji pasiteiravo, ką ši ketina daryti dėl tujų, kaimynė pradėjo verkti, papasakojo, kad numirė jos vyras, o dėl tujų nurodė, kad šias gali apgenėti kaimynas A. G., kuris A. M. valią įvykdė.
9. Nors nukentėjusioji kategoriškai neigia davusi leidimą kaimynams apkarpyti (patrumpinti) šalia tvoros augančias tujas, tačiau A. G. ir J. G. parodymus patvirtina ir kiti byloje surinkti bei pirmosios instancijos teisme ištirti duomenys. Institucijos atstovas K. L., vadovavęs šio administracinio tyrimo atlikimui, teismo posėdyje pažymėjo, kad tyrimo metu su A. M. telefonu bendravo kelis kartus ir vieno pokalbio metu ji nurodė, kad leido kaimynui šiek tiek patrumpinti tujas, tačiau ne tiek daug, kiek šis nupjovė. Taigi, nukentėjusioji prisipažino davusi sutikimą tujų apgenėjimui, tačiau pamačiusi rezultatą ji liko nepatenkinta, dėl ko ir buvo surašytas pareiškimas policijos įstaigai. Atkreiptinas dėmesys, kad šio pokalbio turinio K. L. administracinio nusižengimo tyrimo metu neįformino surašydamas tarnybinio pranešimo, kas laikytina atlikto tyrimo trūkumu, vis dėlto, duomenų, kad pareigūnas būtų suinteresuotas bylos baigtimi ar turėtų išankstinį nusistatymą vienos iš ginčo šalių atžvilgiu, pateiktoje medžiagoje nėra. Pažymėtina ir tai, kad nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde A. M. neneigė, jog telefonu bendravo su policijos įstaigos atstovu, taip pat nekomentavo ir neginčijo šių pokalbių turinio, todėl nesivadovauti K. L. paaiškinimais, duotais apylinkės teisme, pagrindo nėra.
10. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, jog A. G. ir J. G. ankstesnei kaimyninės sodybos savininkei G. Ž. nebuvo reiškę pretenzijų dėl tujų aukščio bei jų sudaromo pavėsio, negali patvirtinti fakto, kad priekaištai nebuvo išsakyti ir naujiesiems savininkams – A. M. ir jos sutuoktiniui, kuris šiuo metu yra miręs, todėl jo apklausti nėra galimybės. Nors liudytoja G. Ž. pirmosios instancijos teisme parodė, kad sklypo pardavimo metu tujų aukštis galėjo siekti apie 1,70 m, tačiau objektyvių duomenų, koks šių tujų aukštis buvo iš tiesų, apygardos teismui pateiktoje medžiagoje nėra. Be to, A. M. žemės sklypą įsigijo 2019 m. sausio mėnesį, tuo tarpu tujos buvo apgenėtos 2020 m. vasaros pabaigoje, t. y. praėjus maždaug pusantrų metų nuo sodybos savininkų pasikeitimo. Akivaizdu, jog per šį laiką tujos kažkiek paaugo (forumo „Lietuvos sodai“ duomenimis smaragdinės tujos gali paaugti apie 10-20 cm per metus), todėl neatmestina versija, jog tuo metu, kai sodyba priklausė G. Ž., tujos dar nebuvo itin aukštos ir išsikerojusios, todėl gretimo sklypo savininkams netrukdė, tačiau joms ir toliau stiebiantis į viršų bei sudarant pavėsį, dėl kurio šalimais esančiame sklype prasčiau augo daržovės ir kiti augalai, atsirado poreikis kreiptis į tujų savininkus dėl jų apgenėjimo.
11. Atkreiptinas dėmesys, kad A. M. (duomenys neskelbtini) esančioje sodyboje pastoviai negyvena, atvyksta tik savo malonumui pailsėti ir susitvarkyti aplinką – nupjauti žolę ir pan. Taigi, jei A. G. iš tiesų būtų siekęs savavališkai sunaikinti kaimynės tujas, jis tai būtų galėjęs padaryti bet kuriuo jam patogiu metu, nelaukdamas pusantrų metų. Iš byloje esančios nuotraukos (b. l. 24) matyti, kad tujų aukštis sulygintas su tvoros aukščiu, kuris siekia apie 1,5 m (b. l. 29). Tujų viršūnės nugenėtos (nustuobrintos), nors ir netaisyklingai (rekomenduojama pjauti stiebą įstrižai, o ne horizontaliai), tačiau tvarkingai, be to, A. G. pažymėjo, kad patirties trumpinant tujas neturi, tačiau stengėsi, kad vaizdas būtų estetiškas. Būtent dėl šios priežasties tujos buvo trumpinamos iš nukentėjusiosios sklypo pusės, t. y. kad viršūnių patrumpinimas būtų vienodo aukščio ir sudarytų lygią gyvatvorę. (duomenys neskelbtini) universiteto Botanikos sodo direktorius dr. A. S. 2021 m. vasario 24 d. raštu „Dėl informacijos pateikimo“ nurodė, kad tujos yra gana gyvybingos ir daugeliu atvejų, net ir ženkliai pažeistos, išgyvena (b. l. 33–34). Duomenų, kad tujų viršūnių patrumpinimas būtų ženkliai pakenkęs tujų augimo procesui, tyrimo metu negauta.
12. Nukentėjusiosios atstovo teigimu, A. G. veiksmų tiesioginę tyčią įrodo ir susirašinėjimas SMS žinutėmis, kuriose A. M. buvo siūloma atlyginti padarytą materialinę žalą dėl tujų apgenėjimo, vadinasi, A. G. suvokė savo veiksmų neteisėtumą ir bandė ištaisyti situaciją, siūlydamas susitarti be teismo, t. y. sumokėdamas tam tikrą pinigų sumą. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš byloje esančio susirašinėjimo SMS žinutėmis turinio (b. l. 81–86) matyti, jog nukentėjusiajai iš tiesų buvo siūloma atlyginti padarytą žalą, tačiau tai niekaip neįrodo A. G. savavališkų, tyčinių veiksmų. Priešingai, susirašinėjimo turinys liudija, kad A. G. ir J. G. jautėsi nesmagiai dėl to, jog kaimynei nepatiko jos pačios leidimu atlikto tujų apgenėjimo rezultatas. Kadangi nebuvo tartasi, kiek konkrečiai centimetrų leidžiama patrumpinti tujas, todėl jos buvo nustuobrintos A. G. nuožiūra. Būtent dėl to (neįtikusio galutinio rezultato) buvo jaučiamasi nepatogiai ir draugiškai pasiūlyta kaimynei atlyginti patirtą žalą. Tačiau A. M. į geranorišką kaimynų pasiūlymą sureagavo nepagrįstai piktai ir agresyviai, t. y. ji nesutiko taikytis, iš karto pradėjo kaltinti A. G. ir A. G. įvairiais pažeidimais (vandalizmu), cementinės tvoros nuo jų sklypo pusės statymu ir pan. Atkreiptinas dėmesys, kad A. G. ir J. G. susirašinėjimo metu pažymėjo, jog yra garbaus amžiaus (senatvės pensijos gavėjai), internetu nesinaudoja, todėl nežino, kokią konkrečiai žalą galimai padarė. Mano, jog tujos ataugs ir sužaliuos, todėl jų iškasti ir keisti kitomis nereikia. Visos A. G. ir J. G. siųstos SMS žinutės yra mandagios ir korektiškos, tuo tarpu A. M. žinučių turinys rodo grubią bendravimo manierą (beveik visos žinutės yra parašytos su šauktukais, daugtaškiais ir pan.).
13. Aptarti duomenys, apygardos teismo vertinimu, leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad šiuo atveju A. G. tyčia kaip nors pakenkti A. M. nėra nustatyta, todėl nėra pagrindo kalbėti apie jo veiksmuose esančius administracinio nusižengimo ar nusikaltimo požymius. Nenustačius subjektyviosios pusės kriterijaus, nėra pagrindo svarstyti nei turto sugadinimo ar sunaikinimo, nei savavaldžiavimo veikų sudėties. Apylinkės teismas taip pat pagrįstai pasiūlė nukentėjusiajai savo galimai pažeistas teises ginti civilinio proceso tvarka, reiškiant civilinį ieškinį. A. G. ir J. G. aiškiai nurodė, kad A. M. sklype, greta tvoros, skiriančios jų sklypus, augusios tujos trukdė naudotis jų žemės sklypu dėl sudaromo pavėsio, taigi, jie įgyvendino jiems, kaip žemės sklypo savininkams, priklausančią CK 4.42 straipsnio 1 dalyje numatytą teisę. Jei A. M. su šios teisės įgyvendinimo forma ir būdu nesutinka, gali bylinėtis, jau minėta, civilinio proceso tvarka.
14. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, kad tam tikri Institucijos apylinkės teismui teiktame atsiliepime (b. l. 30–31) nurodyti netikslumai (neteisingai nurodyta nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną data bei neteisingai įvardyta, jog administracinio nusižengimo bylos teisena buvo nepradėta, iš tiesų ji buvo pradėta ir atlikus tyrimą nutraukta) nesudarė kliūčių apylinkės teismui priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Minėti netikslumai pripažintini rašymo apsirikimais, kurie nesutrukdė A. M. tinkamai ir laiku įgyvendinti savo, kaip nukentėjusiosios, teises. Tai, kad priimtas sprendimas atmesti skundą netenkina jos lūkesčių, nėra skundžiamos nutarties neteisėtumą įrodanti aplinkybė. Kadangi A. M. atstovas advokatas nenurodė naujų argumentų, dėl kurių nebūtų pasisakęs apylinkės teismas, o byloje surinktų įrodymų visuma įvertinta teisingai, todėl pateiktas apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,
nutaria:
palikti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2021 m. balandžio 14 d. nutartį nepakeistą ir pareiškėjos A. M. atstovo advokato A. G. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.