Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aušros Vingilės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. V. (toliau – S. V.) apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2019 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio, kuriuo S. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir nuteistas 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinti vienu trečdaliu ir S. V. paskirta galutinė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžia – 2019 m. gruodžio 4 d.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytas S. V. sulaikyme nuo (duomenys neskelbtini) min. (1 para), nuo 2019 m. spalio 26 d. iki 2019 m. gruodžio 4 d. išbūtas laikas.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, S. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams, baudžiamojo poveikio priemonės termino pradžią skaičiuojant nuo 2019 m. liepos 11 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš S. V. nuspręsta išieškoti konfiskuotinos transporto priemonės – automobilio „Subaru Forester“, Norvegijos valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą –2 950 Eur.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. S. V. Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad (duomenys neskelbtini), ties pastatu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo A. B. nuosavybės teise priklausančią kelių (motorinę) transporto priemonę – automobilį „Subaru Forester“, Norvegijos registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas, tai yra, nustatytas 2.47 promilių neblaivumas (alkoholio koncentracija iškvėptame ore).

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo S. V. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistojo S. V. skundu neginčijama jo kaltė ir veikos kvalifikavimas pagal baudžiamąjį įstatymą, tačiau skunde prašoma sušvelninti nuteistajam paskirtą bausmę, todėl nuosprendis, kaip tą numato BPK 320 straipsnio 3 dalis, peržiūrimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

6. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

7. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas S. V. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padaryto nusikaltimo pavojingumą ir skirdamas bausmę išsamiai motyvavo. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam S. V. paskirta bausmė yra adekvati jo padarytam nusikaltimui ir atitinka bausmės paskirtį.

8. S. V. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad S. V. prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kas sąlygojo galimybę teismui taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad S. V. anksčiau teistas vieną kartą už analogiškos nusikalstamos veikos įvykdymą (Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu). Be to, iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 3 metus matyti, kad S. V. septynis kartus baustas administracine tvarka, iš jų du kartus baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir trys administraciniai nusižengimai susiję su jo neblaivumu viešoje vietoje (1 t. 123-128 b.l.). Be to, baudžiamosios bylos medžiagoje yra informacija iš administracinių nusižengimų registro, iš kurio matyti, jog jis nuo 2004 m. vasario 21 d. iki 2019 m. spalio 7 d. buvo baustas net 36 kartus, net tris kartus jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones (1 t. 129 b.l.). Be to, nors ankstesni S. V. teistumai negalioja, tačiau iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro matyti, kad jis anksčiau buvo teistas penkis kartus, iš jų du kartus už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (1 t. 112-117 b.l.). Šie duomenys leido teismui spręsti, kad dabartinis nusikaltimas nebuvo padarytas atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius gyvenimiškoms aplinkybėms, o yra nulemtas susiformavusių neigiamų nuteistojo vertybinių nuostatų, ankstesnio elgesio. Pastebėtina, kad S. V. pirmuosius nusikaltimus pradėjo daryti dar būdamas pakankamai jauno amžiaus ir savo elgesio laikui bėgant nesistengė keisti teigiama linkme, išvadų nedarė, nėra linkęs taisytis ir laikytis teisės normų reikalavimų. Tad galima daryti išvadą, kad dabartinis nusikaltimas yra nuoseklus kaltininko gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio padarinys. Apygardos teismo vertinimu, tokiam asmeniui ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas veikų pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją.

9. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai skyrė laisvės atėmimo bausmę, kurios dydį nustatė artimą sankcijos vidurkiui. Be to, ši bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, dar buvo sumažinta vienu trečdaliu. Todėl, įvertinus apelianto asmenybę, padarytos veikos pobūdį, pavojingumą, bausmė nelaikytina aiškiai per griežta ar neadekvačia priemone pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Apygardos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, bausmių skyrimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka protingumo ir proporcingumo principų reikalavimus, todėl paskirtą bausmę S. V. pagrindo mažinti nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo S. V. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.