- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-04-17
- Bylos Nr.
- 2A-266-227/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-05269-2013-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Margarita Dzelzienė (pran.), Laimantas Misiūnas, Laimutė Sankauskaitė
- Ieškovas
- Panevėžio miesto savivaldybės
- Atsakovas
- J. G.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-266-227/2014 Rita Dambrauskaitė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-05269-2013-1
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. balandžio 17 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Margaritos Dzelzienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Panevėžio miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-6452-589/2013 pagal ieškovo Panevėžio miesto savivaldybės ieškinį atsakovui J. G., trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio ir delspinigių išieškojimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas 2013-07-24 ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo J. G. 7.366,94 Lt skolos už valstybinės žemės nuomą ir 571,65 Lt delspinigių. 2013-11-12 atsakovas J. G. sumokėjo 7.366,94 Lt valstybinės žemės nuomos mokestį, todėl ieškovas šioje dalyje ieškinio atsisakė. Delspinigiai paskaičiuoti, nes atsakovas ne laiku ir netinkamai vykdė prievolę sumokėti valstybinės žemės nuomos mokestį už 2008- 2012 metus. Ieškovas delspinigius paskaičiavo vadovaudamasis Panevėžio miesto savivaldybės Tarybos patvirtintu administraciniu teisės aktu - Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo Panevėžyje tvarkos aprašu, kuris buvo patvirtintas 2007 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. 1-7-21, 2009 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-33-1, 2012 m. birželio 21 d. sprendimu Nr. 1-163, kuris yra galiojantis ir nepanaikintas. Delspinigiai už 2009 -2011 metus paskaičiuoti už 200 dienų, vadovaujantis 2009 m. gegužės 28 d. Panevėžio miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-33-1 patvirtinto Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo Panevėžyje tvarkos aprašo 41 punktu. Delspinigiai už 2012 m. paskaičiuoti už 180 dienų, vadovaujantis 2012 m. birželio 21 d. Panevėžio miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-163 patvirtinto Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo Panevėžyje tvarkos aprašo 43 punktu.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimu civilinę bylą dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio išieškojimo nutraukė, ieškinį dėl delspinigių priteisimo- atmetė, priteisė iš atsakovo J. G. 55 Lt žyminio mokesčio ir 28 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Teismas nustatė, kad J. G. nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa - prekybos patalpos, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas atsisakė nuo reikalavimo priteisti 7.366,94 Lt valstybinės žemės nuomos mokestį, kadangi atsakovas 2013 m. lapkričio 12 d. pavedimu šią sumą sumokėjo. Teismas atsisakymą priėmė ir šią civilinės bylos dalį nutraukė vadovaudamasis CPK 293 str. 1 d. 4 p.
Teismas nustatė, kad pagal 2009 m. rugpjūčio 27 d. Panevėžio miesto savivaldybės tarybos sprendimą Nr. 1-37-2 už 0,0412 ha ir 0,0165 ha žemės sklypo dalis, esančias (duomenys neskelbtini), atsakovui buvo taikomas 2,5 proc. žemės nuomos mokesčio tarifas. Pagal 2009 m. rugpjūčio 27 d. Panevėžio miesto savivaldybės tarybos sprendimą Nr. 1-37-2 už 0,0576 ha žemės sklypo dalį, esančią (duomenys neskelbtini), atsakovui yra taikomas 1,25 proc. žemės nuomos mokesčio tarifas. Atsakovas liko skolingas už 2008 metus 754,27 Lt, už 2009 metus - 1.813, 68 Lt, už 2010 metus – 1.721,58 Lt, už 2011 metus - 1.558,09 Lt ir už 2012 metus – 1.519,80 Lt valstybinės žemės nuomos mokesčio. Atsakovas 7.366,94 Lt valstybinės žemės nuomos mokestį sumokėjo 2013 m. lapkričio 12 d. Atsakovui nesumokėjus valstybinės žemės nuomos mokesčio buvo priskaičiuoti delspinigiai, kurie sudaro 571,65 Lt. Valstybinės žemės nuomos sutartis buvo sudaryta 2001 m. lapkričio 9 d. tarp Panevėžio apskrities viršininko ir G. M. (b.l. 13) bei 2002 m. rugpjūčio 7 d. tarp Panevėžio apskrities viršininko ir UAB „Kelio restoranai“ (b.l. 14). Teismas nesutiko su ieškovo pozicija, kad atsakovas, įsigijęs nuosavybės teise pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), perėmė visas nuomininko teises ir įgijo pareigą ne tik mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį, bet ir delspinigius už laiku nesumokėtą žemės nuomos mokestį. Valstybinės žemės nuomos sutartis tarp ieškovo ir atsakovo J. G. nebuvo sudaryta, iš 2006 m. spalio 30 d. sudaryto nekilnojamojo turto priėmimo akto tarp UAB „Hansa lizingas“ ir J. G. nustatyta, kad UAB „Hansa lizingas“ perleido žemės nuomos teisę į dalį sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pagal 2002-08-07 valstybinės žemės nuomos sutartyje Nr. 27/02-0135 ir 2001-11-29 valstybinės žemės nuomos sutartyje Nr. 27/01-0128 nurodytus naudojimosi sklypu sąlygas ir apribojimus, kuriose numatyta, jog užmokestis už žemės sklypo nuomą dydis nustatomas teisės aktų nustatyta tvarka. Įvertino, kad atsakovui buvo perleista teisė į žemės sklypo nuomą neaptariant rašytine forma delspinigių mokėjimo, todėl pripažino, kad tarp šalių nėra rašytinės formos susitarimo dėl delspinigių (CK 6.72 straipsnis). Valstybinės žemės nuomos sutartyse su kitais asmenimis taip pat nebuvo aptartas delspinigių mokėjimas, yra tik nurodoma sąlyga, jog mokestis už žemės nuomą mokamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir pagal Panevėžio miesto savivaldybės nustatytą terminą einamiesiems metams. Nurodė, kad įstatymu (o ne poįstatyminiu aktu) delspinigiai už pavėluotą mokesčio už valstybinės žemės nuomos mokėjimą nėra numatyti (CK 6.71 str. 1 d.). Esant situacijai šioje byloje, kada įstatymų nėra nustatyti delspinigiai už pavėluotą mokesčio už valstybinės žemės nuomą mokėjimą ar kitus sutarties pažeidimus (jie nenustatyti ir Vyriausybės priimamais poįstatyminiais aktais), o savivaldybės tarybos sprendimais nustatytos netesybos (delspinigiai), už prievolės mokėti nuomos mokestį pažeidimus nėra išreikštos rašytine forma sutartimi, pripažino, kad reikalavimas priteisti netesybas (delspinigius) neatitinka CK 6.71 straipsnio nuostatų dėl prievolinių netesybų (delspinigių) sampratos („įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma“), todėl laikytinas teisiškai nepagrįstu ir atmestinas. Kadangi atsakovas sumokėjo valstybinės žemės nuomos mokestį 2013 m. lapkričio 12 d., t.y. jau po ieškinio pateikimo teismui, iš atsakovo priteisė 25 proc. mokėtino žyminio mokesčio bei bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 92 str.).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas Panevėžio miesto savivaldybė prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-12-30 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį dėl delspinigių išieškojimo patenkinti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad valstybinės žemės nuomos sutartys buvo sudarytos 2001 m. lapkričio 29 d. tarp Panevėžio apskrities viršininko ir G. M. dėl 0,0165 ha ploto žemės dalies, adresu (duomenys neskelbtini), bei 2002 m. rugpjūčio 7 d. tarp Panevėžio apskrities viršininko ir UAB „Kelio restoranai“ dėl 0,0412 ha ploto žemės dalies, adresu (duomenys neskelbtini). Šiems asmenims priklausė negyvenamosios patalpos – kavinės, valstybinės žemės dalys buvo naudojamos patalpoms eksploatuoti. Vėliau minėtos patalpos perleistos UAB „Hansa lizingas“, o 2006-10-30 priėmimo perdavimo aktais Nr. 13459 ir 13460 perleistos atsakovui J. G., kuris įgijo teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas, t. y. pagal 2001, 2002 metais sudarytas valstybinės žemės nuomos sutartis. Šių sutarčių sudarymo metu valstybinės žemės nuomos mokestį administravo Valstybinės mokesčių inspekcijos teritoriniai padaliniai, vadovaudamiesi Mokesčių administravimo įstatymu, nebuvo reikalinga aptarti klausimo dėl delspinigių mokėjimo sutartyse. Valstybinės žemės nuomos sutarčių šalys yra Nacionalinė žemėtvarkos tarnyba (nuomotojas) ir žemės nuomininkas. Savivaldybė yra trečioji šalis, kuri kontroliuoja, kaip vykdoma valstybinės žemės nuomos sutarties sąlygos dėl žemės nuomos mokesčio mokėjimo. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2002 metais priėmė nutarimus reglamentuojančius žemės nuomos mokesčio administravimą ir nuo 2003 m. šio mokesčio administravimo funkcija perduota savivaldybėms. Nuo 2004 m. gegužės 1 d. neteko galios LR mokesčių administravimo įstatymo 5 straipsnis „Mokesčiai, valstybės rinkliava ir kitos įmokos“ 1 dalies 16 punktas „nuompinigiai (užmokestis) už valstybinės žemės ir valstybinio vandens fondo telkinių nuomą“ ir valstybinės žemės nuomos mokestis nėra įtrauktas į pagal šį įstatymą administruojamų mokesčių sąrašą, Vadovaudamasi teisės aktais savivaldybių taryba pasitvirtino savo teritorijoje galiojančias valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo tvarkas, kuriose nustatė žemės nuomos mokesčio mokėjimo, nepriemokų išieškojimo, o taip pat ir delspinigių mokėjimo tvarką. Nuostata, kuri galiojo tam pačiam mokesčiui Mokesčio administravimo įstatyme (39 p.), buvo įtvirtinta Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo Panevėžyje tvarkoje, kuri galioja visiems asmenims, kurie naudojasi valstybine žeme, nepriklausomai nuo to, ar jie sudarę žemės nuomos sutartį, ar ne. LR Vyriausybės nutarimuose 2002 m. lapkričio 19 d. Nr. 1798 ir 2003 m. lapkričio 10 d. Nr. 1387 yra nustatytas mokesčio sumokėjimo terminas - einamųjų metų lapkričio 15 d., todėl atsakovas žemės nuomos mokestį turėjo sumokėti iki nurodytos dienos. Savivaldybės taryba rašytine forma valstybinės žemės nuomos mokesčio, kurio sumokėjimo terminas nustatytas LR Vyriausybės nutarimais, administravimo tvarkoje aptarė delspinigių mokėjimą. Savivaldybė neturi teisės su minimo mokesčio mokėtojais sudaryti papildomų susitarimų dėl valstybinės žemės nuomos, mokesčio sumokėjimo terminų ir juose aptarti delspinigius. Pareiga mokėti mokestį bei delspinigius už valstybinės žemės naudojimą naudotojui atsiranda ne tik sutarties, bet ir teisės aktų pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovas J. G. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o jei apeliacinės instancijos teismas sprendimą panaikintų, prašo jį atleisti nuo civilinės atsakomybės (dėl 571,65 Lt delspinigių priteisimo) esant kreditoriaus kaltei arba delspinigių atžvilgiu taikyti ieškinio senaties terminą, delspinigių dydį mažinti iki 0,02 % ir atitinkamai sumažinti prašomą priteisti delspinigių sumą.
Nurodo, kad skundas yra grindžiamas prielaidomis ir samprotavimais, kad netesybas galima reikalauti priteisti ir nesant rašytinio susitarimo, nors įstatymas (CK 6.72 str.) nurodo priešingai. Apeliantas prašė jam priteisti delspinigius už 2008-2012 metų laikotarpį. Vadovaujantis CK 1.124 str. 5 d. 1 p. ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) ieškojimo yra nustatytas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas, todėl ieškovas gali reikšti reikalavimą priteisti delspinigius tik už paskutinius šešis mėnesius iki ieškinio pareiškimo dienos. Apeliantas savo priminimus apie skolos apmokėjimą siuntė netinkamu adresu ((duomenys neskelbtini)), tuo tarpu atsakovo gyvenamoji ir registracijos vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Todėl dėl neapmokėtos skolos yra ir kreditoriaus kaltė, todėl yra pagrindas CK 6.248 str. 4 d. taikymui. Apelianto prašomi priteisti 0,04 % delspinigiai yra neprotingo dydžio, teismų praktikoje bylose dėl netesybų priteisimo yra laikoma, kad normalus (atitinkantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus) delspinigių dydis yra 0,02 %.
Tretysis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą tenkinti. Nurodo, kad Valstybinės žemės nuomos sutartyse Nr. N27/01-0128 (sudaryta su G. M.) ir Nr. N27/01-0135 (sudaryta su UAB „Kelio restoranai“) dėl valstybinės žemės sklypo dalies adresu (duomenys neskelbtini), nuomos numatyta, kad nuomininkas privalo mokėti užmokestį už žemės nuomą Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatyta tvarka. Žemės sklypo dalys minėtiems asmenims buvo išnuomotos šiuo adresu esančioms patalpoms eksploatuoti, šias patalpas vėliau įsigijo J. G.. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.394 straipsnis nustato, kad jeigu nekilnojamojo daikto savininkas nėra žemės sklypo, kuriame daiktas yra, savininkas, tai kai toks nekilnojamasis daiktas parduodamas, pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis, kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas. Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu 1999-03-09 Nr. 260 45 punktas nustatė, kad perleidžiant žemės nuomos teisę į visą žemės sklypą, pakeičiama valstybinės žemės nuomos sutartis - joje įrašomas naujasis nuomininkas, tačiau valstybinės žemės nuomos sutarties sąlygos nekeičiamos. Nors minėtos valstybinės žemės nuomos sutartys, pasikeitus patalpų savininkui, nebuvo pakeistos, įrašant naują nuomininką, tačiau nuomos sutarčių su J. G. faktai yra įregistruoti VĮ „Registrų centre“, ir tai patvirtina, kad atsakovas perėmė tas pačias pareigas, kylančias iš valstybinės žemės nuomos sutarčių 2001-11-29 Nr. 27/01-0128 ir 2002-08-07 Nr.27/02-0135. CK 6.552 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad valstybinės žemės, nuomojamos ne aukciono būdu, nuomos mokesčio dydis nustatomas teisės aktų nustatyta tvarka. Nuo teisės aktuose nustatytų nuomos mokesčių dydžio šalys negali nukrypti tarpusavio susitarimais, tas pats reikalavimas taikomas ir delspinigiams, todėl net jei žemės nuomos sutartyje ir būtų numatytas delspinigių dydis, sutartyje jis turėtų būti nurodytas toks, koks nustatytas teisės aktais.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl delspinigių pritesimo naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinį dėl delspinigių priteisimo tenkinti iš dalies (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
Kolegija bylą nagrinėja neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str. 2d.).
Byloje nustatyta, kad J. G. nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa - prekybos patalpos, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Valstybinės žemės nuomos sutartys buvo sudarytos 2001 m. lapkričio 29 d. tarp Panevėžio apskrities viršininko ir G. M. dėl 0,0165 ha ploto žemės dalies, adresu (duomenys neskelbtini), bei 2002 m. rugpjūčio 7 d. tarp Panevėžio apskrities viršininko ir UAB „Kelio restoranai“ dėl 0,0412 ha ploto žemės dalies, adresu (duomenys neskelbtini). Šiems asmenims priklausė negyvenamosios patalpos – kavinės, valstybinės žemės dalys buvo naudojamos patalpoms eksploatuoti. Vėliau minėtos patalpos perleistos UAB „Hansa lizingas“, o 2006-10-30 priėmimo perdavimo aktais Nr. 13459 ir 13460 perleistos atsakovui J. G.. Priėmimo perdavimo aktuose nurodoma, kad žemės nuomos teisė perleidžiama pagal 2001, 2002 metais sudarytose valstybinės žemės nuomos sutartyse nurodytas naudojimosi sklypu sąlygas ir apribojimus (b.l. 122-127). VĮ Registrų centro išrašuose nurodyta, kad dėl žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 0,0165 ha sudaryta nuomos sutartis su J. G., įregistravimo pagrindas - 2001 m. lapkričio 29 d. valstybinės žemės nuomos sutartis, 2006-10-30 priėmimo – perdavimo aktas Nr. 13459, dėl žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 0,0412 ha sudaryta nuomos sutartis su J. G., įregistravimo pagrindas - 2002 m. rugpjūčio 7 d. valstybinės žemės nuomos sutartis, 2006-10-30 priėmimo – perdavimo aktas Nr. 13460. Vadovaujantis CK 6.559 straipsniu, kad kai dėl žemės savininko mirties arba kitu teisiniu pagrindu žemės nuosavybės teisė pereina kitam savininkui, taip pat kai pasikeičia valstybinės žemės nuomotojas, žemės nuomos sutartis galioja naujajam žemės savininkui arba valstybinės žemės nuomotojui, jeigu sutartis buvo įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre, darytina išvada, kad atsakovui galiojo ankstesniųjų žemės sklypo nuomininkų teisės ir pareigos. Atsakovas savo pareigos sumokėti žemės nuomos mokestį nustatytu terminu neįvykdė, liko skolingas už 2008 metus - 754,27 Lt, už 2009 metus - 1813,68 Lt, už 2010 metus - 1721,58 Lt, už 2011 metus - 1558,09 Lt ir už 2012 metus - 1519,80 Lt valstybinės žemės nuomos mokesčio; 7366,94 Lt valstybinės žemės nuomos mokestį, susidariusį už 2008-2012 metus, sumokėjo tik 2013 m. lapkričio 12 d. Byloje kilo ginčas, ar atsakovas turi pareigą mokėti ieškovui delspinigius.
Žemės nuoma yra privatinės teisės institutas, o savivaldybė, būdama tam tikro turto savininkė (Konstitucijos 47 straipsnis), civiliniuose teisiniuose santykiuose dalyvauja lygiais pagrindais kartu su kitais civilinių teisinių santykių subjektais (CK 1.1 straipsnio 1 dalis). Žemės nuomos santykius reglamentuoja CK šeštosios knygos XXIX skyrius, CK 6.552 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jei valstybinė žemė užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais arba jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, ši žemė jiems išnuomojama ne aukciono būdu, o nuomos mokesčio dydis nustatomas teisės aktų nustatyta tvarka. Žemės įstatymo 9 straipsnio 12 dalyje įtvirtinta nuostata, kad be aukciono išnuomotos valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžio nustatymo ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. Žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinės žemės sklypų naudotojai, kuriems žemės sklypai suteikti teisės aktų nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka už naudojimąsi žeme iki nuomos sutarčių sudarymo moka žemės nuomos mokestį. Vadovaujantis CK 6.552 straipsnio 2 dalies nuostata, valstybinės žemės, nuomojamos ne aukciono būdu, nuomos mokesčio dydis nustatomas teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat vadovaujantis Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę ir valstybinio vidaus vandenų fondo vandens telkinius“ bei Vyriausybės 2003 m lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ nuostatomis. Vyriausybės nutarimų nuostatos įtvirtina minimalią ir maksimalią valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifo ribas, o teisę nustatyti konkretų tarifą neviršijant nurodytų dydžių ir mokesčio mokėjimo terminus suteikia savivaldybei (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2010). Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę ir valstybinio vidaus vandenų fondo vandens telkinius“ 1.6 p. numatyta, kad valstybinės žemės nuomininkai žemės nuomos mokestį sumoka į savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojama valstybinė žemė, biudžetą iki kalendorinių metų lapkričio 15 dienos. Savivaldybėms valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifo nustatymo srityje LR Vyriausybės suteikti įgaliojimai priimti norminius teisės aktus, savivaldybės vykdomoji institucija apskaičiuoja fiziniams asmenims žemės nuomos mokesčio dydį, valstybinės žemės sklypų naudotojai žemės nuomos mokestį sumoka į savivaldybės, kurios teritorijoje yra naudojami valstybinės žemės sklypai, biudžetą, savivaldybė sprendžia atleidimo nuo mokesčio ar mokesčio mažinimo klausimus, todėl manytina, kad savivaldybėms, nors tai tiesiogiai LR Vyriausybės nutarimuose ir nenurodyta, yra perduoti įgaliojimai ne tik organizuoti žemės mokesčio apskaičiavimą, surinkimą, bet taip pat spręsti dėl sankcijų asmenims dėl nesumokėto žemės nuomos mokesčio taikymo (baudų, delspinigių nustatymo), žemės nuomos mokesčio išieškojimo. Atsakovui galiojo ankstesniųjų žemės sklypo nuomininkų teisės ir pareigos, kylančios iš valstybinės žemės sklypo nuomos sutarčių 11 p., kuriuo jie įsipareigojo mokėti užmokestį už žemės nuomą LR Vyriausybės nustatyta tvarka ir pagal Panevėžio miesto savivaldybės nustatytą terminą einamiesiems metams. Todėl apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad iš atsakovo pagrįstai yra reikalaujama priteisti delspinigius, numatytus Panevėžio miesto savivaldybės tarybos, kuriai LR Vyriausybė suteikė tokiu įgaliojimus, sprendimais.
Ieškovas delspinigius paskaičiavo taip: vadovaudamasis 2008-04-17 Panevėžio miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-16-46 ir 2007-04-17 tarybos sprendimu Nr. 1-7-21 už 2008 metus paskaičiavo 0,04 proc. dydžio delspinigius (už 180 dienas), kurių suma 54,75 Lt; vadovaudamasis 2009-05-28 sprendimu Nr. 1-33-1 patvirtinto Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo Panevėžyje tvarkos aprašo 41 p. paskaičiavo 0,04 proc. dydžio delspinigius (už 200 dienų), kurių suma 145,09 Lt, už 2009 metus, toks pats delspinigių skaičiavimas taikytas paskaičiuojant delspinigius už 2010 metus (137,73 Lt), už 2011 metus (124,65 Lt); vadovaudamasis 2012-06-21 sprendimu Nr. 1-163 patvirtinto Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo Panevėžyje tvarkos aprašo 43 p. paskaičiavo 0,04 proc. dydžio delspinigius (už 180 dienų), kurių suma 109,43 Lt.
Atsakovas J. G. teigia, kad prašomi priteisti 0,04 proc. delspinigiai yra neprotingo dydžio, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog normalus delspinigių dydis yra 0,02 proc. Teisėjų kolegija pažymi, kad jeigu netesybos yra akivaizdžiai per didelės, neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus, teismas jas gali sumažinti iki protingos sumos. Sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 str. 2 d.) arba „neprotingai didelės netesybos“ (CK 6.258 str. 3 d.) įstatymo nesukonkretintos. Kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos netesybas vertina teismai, nagrinėdami konkrečias bylas. Teismas, nustatydamas, ar yra pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros. Priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos. Atitinkamai negali būti ir vieno iš anksto nustatyto konkretaus dydžio, kuris reikštų protingas netesybas visiems galimiems atvejams ir iki kurio netesybos turi būti mažinamos. Tokios pozicijos laikomasi ir atsakovo nurodomoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-20 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2012. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju įvertina aplinkybę, kad atsakovas 5 metus vengė mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį, nors tokia prievolė numatyta valstybinės žemės nuomos sutartyse, teisės aktuose, dėl ko į Panevėžio miesto savivaldybės biudžetą nepateko planuojamos pajamos, kurios naudojamos visuomenės poreikių tenkinimui, pripažįsta, kad nėra pagrindo spręsti, jog priteistos netesybos, palyginus jas su skolos suma, sudaro sąlygas ieškovui piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pagrindų konstatuoti sutartinių netesybų dydį kaip neprotingą (akivaizdžiai per didelį) nagrinėjamu atveju nėra. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui ieškovas 2010-01-01, 2010-06-08, 2011-01-18, 2011-12-19 siuntė priminimus J. G. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, atsakovo teiginys, kad ieškovas nepakankamai bendradarbiavo su skolininku, dėl ko jis negalėjo įvykdyti prievolės, laikytinas nepagrįstu. Atsakovas neinformavo ieškovo apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą, be to, atsakovas turėjo ir galėjo pasidomėti, kokios yra mokėtinos žemės nuomos mokesčio įmokos, tuo tarpu paskutinį dalinį mokėjimą ieškovui už valstybinės žemės nuomą J. G. atliko 2008-12-02, vėliau valstybinės žemės nuomos sutartyse, teisės aktuose nustatytos pareigos nebevykdė. Esant nurodytoms aplinkybėms nėra pagrindo pripažinti, kad dėl neapmokėtos skolos egzistuoja ir ieškovo kaltė, kas galėtų būti pagrindu sprendžiant dėl skolininko atleidimo nuo civilinės atsakomybės ar nuostolių mažinimo vadovaujantis CK 6.248 str. 4 d. nuostatomis.
Atsakovas J. G. bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme prašė taikyti 6 mėnesių ieškinio senaties terminą, numatytą CK 1.124 str. 5 d. 1 p. ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) ieškojimo, teigė, kad ieškovas gali reikšti reikalavimą priteisti delspinigius tik už paskutinius šešis mėnesius iki ieškinio pareiškimo dienos. Atsižvelgiant į tai, kad nuomos mokestis yra periodinis, kurį ieškovas apskaičiuoja ir įgyja teisę reikalauti pasibaigus kalendoriniams metams, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad atsakovui prašant taikyti ieškinio senatį delspinigiai priteistini ne daugiau kaip už 180 dienų už kiekvieną mokėjimo laikotarpį. Kadangi laikotarpiais už 2009, 2010, 2011 metus ieškovas delspinigius paskaičiavo vadovaudamasis 2009-05-28 sprendimu Nr. 1-33-1 patvirtinto Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo Panevėžyje tvarkos aprašo 41 p. už 200 dienų, taikytinas 6 mėn. ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl delspinigių, apskaičiuotų už papildomas 20 dienų, priteisimo. Ieškovui už 2009 m. priteistina 130,58 Lt delspinigių (1813,68 Lt mokestis x 180 dienų x 0,04 proc.), už 2010 m. priteistina 123,95 Lt delspinigių (1721,58 Lt mokestis x 180 dienų x 0,04 proc.), už 2011 m. priteistina 112,18 Lt delspinigių (1558,09 Lt mokestis x 180 dienų x 0,04 proc.). Viso ieškovui už 2008-2012 metus priteistina 530,89 Lt delspinigių. Likusioje dalyje ieškinys netenkintinas.
Esant nurodytoms aplinkybėms pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, nepagrįstai visa apimtimi atmetė ieškovo reikalavimą dėl delspinigių priteisimo, todėl iš dalies priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies, iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 530,89 Lt delspinigių. Likusioje dalyje sprendimas paliktinas nepakeistas.
Iš dalies patenkinus ieškovo ieškinį dėl delspinigių priteisimo, iš atsakovo priteistinas 72 Lt žyminis mokestis. Nutraukus civilinę bylą dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio priteisimo, nes atsakovas mokestį sumokėjo, iš atsakovo priteista 55 Lt žyminio mokesčio, todėl viso iš atsakovo priteistinas 127 Lt žyminis mokestis, mokėtinas pirmosios instancijos teisme. Ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo paduodant apeliacinį skundą, todėl iš dalies skundą patenkinus, iš atsakovo priteistina 66,96 Lt žyminio mokesčio (CPK 96 str. 1 d.). Viso iš atsakovo priteistinas 193,96 Lt žyminis mokestis valstybei.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nusprendžia:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimo dalį dėl delspinigių priteisimo panaikinti ir priimti naują sprendimą:
Ieškinį dėl delspinigių priteisimo tenkinti iš dalies.
Priteisti iš J. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 530,89 Lt delspinigių Panevėžio miesto savivaldybei, kodas 288724610.
Kitą ieškinio dalį dėl delspinigių priteisimo atmesti.
Priteisti iš J. G. 193,96 Lt žyminio mokesčio, 28 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, priteistą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodu 5660 ir pateikiant įrodymą Panevėžio miesto aplinkės teismui.
Likusią Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.