- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-31
- Bylos Nr.
- 1S-98-312/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė
- Nuteistasis
- M. D.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. D. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 2 d. nutarties, kuria tenkintas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokuroro skundas - nepatvirtintas Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. sausio 25 d. nutarimas Nr. 58-5 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam M. D., panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. M. D. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 12 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos Apeliacinio teismo 2017 m. spalio 12 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 9 metams.
2. Bausmės pradžia – 2017 m. spalio 26 d., pabaiga – 2023 m. sausio 26 d. Pusę paskirtos bausmės nuteistasis atliko 2018 m. liepos 27 d. (įskaityta 3 metai 8 mėnesiai 30 dienų laikino sulaikymo ir suėmimo). Neatliktos bausmės dalis 2022 m. sausio 21 d. – 1 metai 5 dienos.
3. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 58-5 nutarta taikyti nuteistajam M. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktu.
4. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija, vadovaudamasi BVK 164 straipsnio 3 dalimi, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus nutarė taikyti M. D. lygtinį paleidimą BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Komisija nustatė, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Bausmės atlikimo metu nebaustas, 5 kartus skatintas. Atlikta didelė bausmės dalis. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu dirba. Anksčiau nuteistasis turėjo neapmokėtų baudų už važiavimą viešuoju transportu neturint bilieto, tačiau šias baudas yra padengęs iš gaunamo atlyginimo, mokamo už darbą pataisos namuose. 2021 m. gruodžio 13 d. Vilniaus pataisos namų Turto valdymo skyriaus pažymoje „Dėl vykdomųjų dokumentų“ nurodyta, kad M. D. vykdomųjų dokumentų dėl skolos išieškojimo neturi. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos rekomendacijas vykdo. Nuostatos į darbinę veiklą pataisos įstaigoje teigiamos. Nuo 2022 m. sausio 10 d., Vilniaus pataisos namų direktoriaus įsakymu Nr. 7-11, nuteistasis M. D., jo prašymu, paskirtas į 0,75 etato pagalbinio darbininko pareigas, į Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Mokymo centrą, nustatant 0,34 minimalios mėnesinės algos dydžio koeficientą. Nuteistasis vykdo Individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, įsitraukia į resocializacijos procesą. Du Komisijos nariai pareiškė atskirąsias nuomones dėl lygtinio paleidimo netaikymo M. D.. Savo nuomones motyvavo tuo, kad jis kaltės nepripažįsta, nuo bausmės atlikimo pradžios nemažėja pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nepatvirtinta galimybė įsidarbinti po galimo lygtinio paleidimo. Dalyvavo tik pozityvaus užimtumo priemonėse, tačiau nedalyvavo programose, nukreiptose į kriminogeninių veiksnių mažinimą (b. l. 2-5).
5. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras Komisijos nutarimą apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui.
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas prokuroro skundą tenkino - nepatvirtino Komisijos 2022 m. sausio 25 d. nutarimo Nr. 58-5 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam M. D.. Teismas pažymėjo, jog svarstymui Lygtinio paleidimo iš pataisos namų komisijai M. D. pristatytas penktą kartą, ankstesnių Lygtinio paleidimų komisijų nutarimų taikyti lygtinį paleidimą apylinkės teismai netvirtino, laisvės atėmimo bausmę atlieka trečią kartą, jo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, per paskutinius lygtinio paleidimo svarstymo periodus nemažėjo. Atsižvelgė į tai, kad atlikdamas bausmę M. D. kartą (2018 m. balandžio 13 d.) padarė drausmės pažeidimą (lokalizacijos pažeidimas), tačiau baustas nebuvo, buvo apsiribota pokalbiu. Per visą bausmės laikotarpį buvo skatintas penkis kartus už gerus mokslo rezultatus, už stropų darbą, pažangą, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau nuo 2020 m. liepos mėn. jokių paskatinimų negauta, kas leidžia daryti prielaidą, kad paskutiniu bausmės periodu pažangumo mažinant nusikalstamo elgesio riziką nebuvo stebima. Teismo manymu, nors nusikalstamos veikos pobūdis, sunkumas, kaltinamojo elgesys baudžiamojo proceso metu bei jo požiūris dėl įvykdytų nusikalstamų veikų jau buvo įvertinti teismo nagrinėjant baudžiamąsias bylas, tačiau tiek paminėtos aplinkybės, tiek ir neatliktos bausmės dydis negali būti visiškai sumenkinami. Sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes privalu atsižvelgti. Nagrinėjamoje byloje nuteistasis M. D. yra nuteistas už labai sunkaus nusikaltimo įvykdymą, kaltės dėl jo pilnai nepripažino, jam paskirta bausmė yra mažesnė, nei numatoma minimali bausmė už nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį įstatymą (BK 260 str. 3 d.), nusikaltimas įvykdytas esant nuteistajam brandaus amžiaus. Teismas atsižvelgė į tai, kad tokių nusikaltimų (disponavimo labai dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų) pasėkoje padaroma žala dideliam žmonių ir jų artimųjų ratui, dėl asmenų įtraukimo į narkotinių medžiagų vartojimą, po to dažnai sekantį kriminalinį elgesį, siekiant patenkinti poreikį šioms medžiagoms. Šios aplinkybės verčia abejoti, ar yra suformuota kategoriška vidinė nuostata ateityje nesiimti nusikalstamų veiksmų. Taip pat atsižvelgė ir į tai, kad Komisijos narių nuomonė dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą nebuvo vieninga. Teismo nuomone, šiuo atveju nuteistojo paleidimas į laisvę anksčiau laiko prieštarautų teisingumo principui bei visuomenės interesui, be to, sudarytų nebaudžiamumo įspūdį.
II. Skundo argumentai ir prašymai
7. Skundu nuteistasis Mykolas D. R. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 2 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
7.1. Pažymi, kad nuteistojo nusikaltimo padarymo aplinkybės neturi sąlygoti prokuroro pozicijos pasisakant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, nes tai jau buvo įvertinta teisme skiriant bausmę. Teismas skundžiamoje nutartyje taip pat nepagrįstai vertina ne jo resocializacijos progresą, ne jo asmenybės pažangą bausmės atlikimo metu, o jo praeitį. Nuteistojo teigimu, tai, jog jam paskirta bausmė yra mažesnė, nei numatyta minimali bausmė už nusikalstamą veiką pagal BK 260 straipsnio 3 dalyje, neturėjo būti vertinama kaip jo padėtį bloginanti aplinkybė.
7.2. Nuteistasis nesutinka su skundžiamos nutarties teiginiu, jog jis yra neatlikęs pakankamai žymios bausmės dalies, pažymėdamas, kad atliko daugiau nei 8 metus iš paskirtos 9 metų laisvės atėmimo bausmės.
7.3. M. D. teigimu, tai, jog jis atitinka formalius lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos kriterijus, yra ne tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, kaip klaidingai teigia prokuroras bei su tuo sutinka apylinkės teismas, o realus ir įstatymu numatytas pagrindas lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos.
7.4. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad jo nusikalstamo elgesio rizika nuo 69 balų sumažėjo iki 44 balų, t. y. sumažėjo net trečdaliu, taigi, padaryta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kaip to reikalauja įstatymas. O priežastis, dėl ko pažanga nebėra stebima pastaruoju metu (ką pažymėjo ir apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje) yra ta, kad jis iš Marijampolės pataisos namų buvo perkeltas į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją, o vėliau į Vilniaus pataisos namus, dėl ko nebuvo nustatyti ir perskaičiuoti jo pakartotinos nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai.
7.5. Apylinkės teismas, anot nuteistojo, nepagrįstai akcentavo aplinkybę, jog du Komisijos nariai pareiškė atskirąsias nuomones dėl lygtinio paleidimo jam netaikymo, nes Komisija yra kolegialus organas. BVK 158 straipsnyje nėra numatyta, jog lygtinis paleidimas negali būti taikomas tiems nuteistiesiems, už kurių lygtinį paleidimą ne vienbalsiai prabalsavo visi Komisijos nariai.
7.6. Skunde nuteistasis teigia, jog skundo surašymo dieną jam iki bausmės pabaigos yra likę 10 mėnesių ir 22 dienos. Tuo atveju, jei jis būtų lygtinai paleistas iš įkalinimo įstaigos, jo atžvilgiu būtų vykdoma probacija ir jis gautų visokeriopą pagalbą, kuri padėtų jam palaipsniui vėl integruotis į visuomenę.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo ir kitų prašymų negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
9. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pateiktoje medžiagoje užfiksuotais duomenimis, skundžiamos nutarties motyvais ir nuteistojo M. D. skundo argumentais, daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 2 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o jos naikinti dėl skunde nurodomų argumentų nėra pagrindo.
10. BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį – pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės (nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija 4 metus laisvės atėmimo, bet neviršija 10 metų laisvės atėmimo).
11. BVK 8 straipsnyje ir 9 straipsnyje įtvirtintas bausmių vykdymo individualizavimo ir visuomenės dalyvavimo nuteistųjų pataisos procese bei teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principai, kurių pagalba turi būti vertinamas nuteistojo elgesys ir galimybė jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, esant pagrindui manyti, kad jis integruosis į visuomenę bei būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.
12. Nagrinėjamu atveju, byloje esantys duomenys patvirtina, kad 1/2 paskirtosios laisvės atėmimo bausmės dalį M. D. yra atlikęs, tačiau nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, kaip pagrįstai konstatavo apylinkės teismas, nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistasis šiuo metu gali būti lygtinai paleistas.
13. Pažymėtina, kad, sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, yra svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įgyvendinimo rezultatas, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai (BVK 164 straipsnio 2 dalis). Tokia įstatymo nuostata leidžia daryti išvadą, jog komisijai vertinant, ar nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba lygtinio paleidimo netaikyti, o teismui vertinant komisijos sprendimo pagrįstumą, privalu atsižvelgti į komisijai bei teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuotus duomenis. Tuo pačiu konstatuotina, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos gali būti taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, jo galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau galima keisti nuteistojo elgesį teigiama linkme neizoliuojant jo nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.
14. Teismas pabrėžia, kad atitikimas formalioms įstatyme numatytoms sąlygoms nėra savaiminis pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. Sprendžiant taikyti ar netaikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, būtina įvertinti, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pabrėžtina, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, teigiami asmenybės pokyčiai turi būti neabejotini, akivaizdūs ir leidžiantys daryti vienareikšmišką išvadą, jog nebėra būtinybės nuteistąjį laikyti izoliuotą nuo visuomenės.
15. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apylinkės teismo nutarties turinį, nustatė, kad teismas išsamiai, nuosekliai ir pagrįstai pasisakė dėl visų reikšmingų aplinkybių, kurių pagrindu nuspręsta netaikyti M. D. lygtinio paleidimo. Sutiktina su skundo argumentu, jog anksčiau padarytų nusikaltimų sunkumas, jų pobūdis ir skirta bausmė negali būti kliūtimi taikyti lygtinį paleidimą, tačiau pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju teismas esmine aplinkybe laikė nuteistojo M. D. nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinant.
16. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, jog bausmės atlikimo metu nuteistojo elgesio dinamika nebuvo įvertinta teigiamai – priešingai, pastarųjų keturių nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo peržiūrų metu M. D. nusikalstamo elgesio rizikos įverčiai (taškai) išliko nepakitę, paskutinį kartą mažėjimas fiksuotas tik 2020 m. balandžio 8 d. Teismo vertinimu, tai rodo, kad nuteistasis nėra pakankamai orientuotas veiklai, susijusiai su jam aktualių kriminogeninių veiksnių valdymu, nors iš jam nustatytų 44 nusikalstamo elgesio rizikos taškų didesnė dalis – 24 – yra dinaminiai, kurie kinta priklausomai nuo nuteistojo elgesio, mąstymo požymių ir kitų kriminogeninių veiksnių. Teismo manymu, M. D. savo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą dar gali ženkliai sumažinti toliau atlikdamas laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas vertina, kad šiuo metu nėra pagrindo teigti, kad nuteistasis M. D. padarė akivaizdžią pažangą, mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, todėl negalima teigti, kad jis atitinka šią BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytą formalią sąlygą. Šiame kontekste aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima (likusi iki statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų sumos) tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai. Nėra pagrindo abejoti Socialinio tyrimo išvadoje nurodytais kriminogeniniais rizikos veiksniais (tiek statiniais, tiek dinaminiais), kadangi jie nustatyti atsižvelgiant tiek į nuteistojo praeitį, tiek į jo elgesį bausmės atlikimo metu.
17. Pirmosios instancijos teismas nutartyje atsižvelgė ir vertino ne tik bausmės skyrimo tikslus, bet ir resocializacijos reikšmę nuteistajam taikomo pataisos proceso metu. Vis tik, vien nuteistojo siekiui būti paleistam lygtinai iš pataisos įstaigos negali būti teikiamas prioritetas prieš visuomenės saugumą bei interesą, kad asmenys laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Teismas įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatė, kad M. D. bausmės tikslai gali būti pasiekti tik faktiškai atliekant terminuotą laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje, todėl jos atlikimo sąlygų pakeitimas jas švelninant galimas tik nustačius tokią asmens pažangą pataisos proceso metu, kuri šiuo metu dar nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad jis lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu laikysis įstatymų ir nebenusikals. Šiuo atveju, aptartos aplinkybės, be kita ko, ir tai, kad nuteistasis iki šiol pakankamai kritiškai nevertina jo teisei priešingą elgesį sąlygojančių veiksnių, sudaro pagrindą spręsti, kad pataisos procesas pataisos įstaigoje jam vis dar nėra pakankamas, o socialinio tyrimo išvadoje išskiriami aptarti riziką pakartotinai nusikalsti didinantys aspektai nepatvirtina nuteistojo pažangos.
18. Skundžiamoje nutartyje teismas argumentuotai nurodė, kokių lygtinio paleidimo kriterijų nuteistasis neatitinka ir išdėstė aiškius atsisakymo taikyti lygtinį paleidimą motyvus, tiek BVK, tiek BPK nuostatas pritaikydamas tinkamai. Dėl šios priežasties, remiantis M. D. skundo argumentais, negalima spręsti, kad apylinkės teismas neteisingai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą.
19. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad nuteistasis šiuo metu dar neatitinka BVK 157 straipsnio nuostatų lygtiniam paleidimui taikyti, tai yra šiuo metu pakankama nuteistojo pažanga, kuri yra materialusis kriterijus probacijai taikyti, nėra nustatyta. Skunde nurodyti duomenys, kurie teisingai buvo įvertinti ir pirmosios instancijos teismo, priešingo vertinimo nesąlygoja, todėl pagrindo manyti, jog lygtinio paleidimo atveju nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, šiuo metu dar nėra. Konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus nuteistojo socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų jam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą nuteistajam vis dar sudaro ne tik statiniai, bet, didžiąja dalimi, ir dinaminiai balai, taigi, M. D. pataisos namuose privalo mažinti dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką bei savo nuosekliu elgesiu įrodyti, jog pozityvūs pokyčiai yra ilgalaikiai ir nuolatiniai, jie tęsis lygtinio paleidimo metu ir jam pasibaigus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo M. D. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 2 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.