- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-07-04
- Bylos Nr.
- 1S-81-519/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-30384-2023-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Boleslovas Kalainis, Gražvydas Poškus, Audrius Sadauskas
- Kaltinamasis
- D. J.
- Advokatai
- Vilmantas Poškus
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Gražvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Audriaus Sadausko,
teismo posėdyje išnagrinėjusi kaltinamojo D. J. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. birželio 17 d. nutarties, kuria kaltinamajam D. J. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 3 (trims) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2024 m. birželio 18 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. D. J. kaltinamas tuo, kad jis sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, o būtent: 2023 m. rugpjūčio 12 d. apie 04.00 val., (duomenys neskelbtini) bendrai veikdamas kartu su Ž. L., apipylė benzinu garažo pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio A. E. duris, ir uždegę degtuką jį numetė link garažo durų, dėl to užsidegė garažo durys, ir apdegė garaže buvęs automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris priklauso K. D., tokiu būdu sugadino svetimą turtą ir padarė nukentėjusiajam A. E. 2 000 eurų turtinę žalą ir nukentėjusiajam K. D. 2 000 eurų turtinė žala, t. y. D. J. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 2 dalyje.
1.1. Be to, D. J. kaltinamas tuo, kad padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, o būtent: 2023 m. rugsėjo 11 d. apie 14.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), prie baro „(duomenys neskelbtini)“, tyčia vieną kartą kumščiu sudavė į galvą V. L., ko pasėkoje jis nugriuvo ir gulinčiam ant žemės kumščiais sudavė ir kojomis spyrė į galvą ir veidą ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių, tuo padarydamas nukentėjusiajam V. L. apatinio žandikaulio kairės pusės skeveldrinį lūžį, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl apatinio žandikaulio kairės pusės skeveldrinio lūžio sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, t. y. D. J. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
2. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2024 m. kovo 19 d. nutartimi įtariamajam D. J. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas nuo jo sulaikymo momento. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu, D. J. sulaikytas 2024 m. balandžio 18 d. 21.30 val. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2024 m. balandžio 19 d. nutartimi palikta galioti 2024 m. kovo 19 d. nutartimi įtariamajam D. J. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas ir nustatytas suėmimo terminas – 2 mėnesiams, nuo 2024 m. balandžio 18 d. iki 2024 m. birželio 18 d. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. birželio 17 d. nutartimi kaltinamajam D. J. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 3 (trims) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2024 m. birželio 18 d.
Šalies argumentai
3. Skundu, pateiktu Šiaulių apygardos teismui, kaltinamasis D. J. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. birželio 17 d. nutartį, kuria jam pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas, ir skirti švelnesnę ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones.
3.1. Skunde nurodo, kad byloje ikiteisminis tyrimas yra baigtas, byla su kaltinamuoju aktu perduota teismui, byloje apklausti visi proceso dalyviai, surinkti visi duomenys. Todėl mano, kad nėra pagrindo jam taikyti kardomąją priemonę – suėmimą.
3.2. Taip pat skunde nurodo, kad jis turi gyvenamąją vietą, nežada slapstytis nuo teismo, supranta, jog turi dalyvauti teismo procese. Iki suėmimo skyrimo jis nebuvo įsidarbinęs, tačiau nevengė darbo, pragyvenimui užsidirbdavo atlikdamas trumpalaikius darbus. Teigia, kad būdamas laisvėje jis aktyviai ieškotųsi darbo. Nurodo, kad jis nevengia atsakomybės, tačiau mano, jog jam pareikštų kaltinimų sunkumas ir gresianti bausmė negali būti laikomi pakankamu pagrindu taikyti jam griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, manant, kad jis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Apelianto nuomone, BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti jam taikant švelnesnę kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą, ar vienu metu taikant kelias švelnesnes kardomąsias priemones.
4. Teismo posėdyje kaltinamojo D. J. gynėjas advokatas Vilmantas Poškus prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė kaltinamojo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas
5. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Teismui pateiktoje bylos medžiagoje yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis D. J. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Šie duomenys yra užfiksuoti kaltinamojo Ž. L., nukentėjusiųjų, liudytojų parodymuose, specialisto išvadoje, įvykio vietos apžiūros protokoluose, taip pat kitoje bylos medžiagoje. Teismas, spręsdamas suėmimo skyrimo, termino pratęsimo klausimą, byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu. Kaltinamojo kaltės ir veikos kvalifikavimo klausimai sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami ir įvertinami.
6. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. birželio 17 d. nutartimi suėmimas kaltinamajam D. J. pratęstas nustačius BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo pagrindus, t. y. kad kaltinamasis būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti naujas nusikalstamas veikas.
6.1. BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, tai yra esant pagrįstam manymui, kad būdamas laisvėje kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimo taikymo klausimas sprendžiamas įvertinus visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju D. J. kaltinamas vieno nesunkaus (BK 138 straipsnio 1 dalis 11 straipsnio 3 dalis) ir vieno apysunkio (187 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 4 dalis) nusikaltimų padarymu, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Pagal formuojamą teismų praktiką nusikaltimo sunkumas ir sankcijoje nustatyta griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau gresiančios bausmės griežtumas taip pat vertinamas kartu su kitomis faktinėmis aplinkybėmis, kuri padidina kaltinamojo bėgimo nuo teismo tikimybę.
6.1.1. Pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi D. J. pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą įvertino ne tik kaltinamajam gręsiančios bausmės griežtumą, tačiau atsižvelgė į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas reikšmingas aplinkybes – kaltinamasis D. J. nevedęs, neturi tvirtų šeiminių ryšių, iki sulaikymo nedirbo, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, t. y. neturi pastovaus pragyvenimo šaltinio, praeityje ne kartą teistas, naujas nusikalstamas veikas kaltinamas padaręs teistumui neišnykus. Pats kaltinamasis D. J. apklaustas įtariamuoju patvirtino, jog tuo metu, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas jis buvo (duomenys neskelbtini), kur dirbo, o šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis turi ryšių užsienyje. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu vengė procesinių veiksmų atlikimo su juo, nuo 2024 m. vasario 2 d. jis buvo paieškomas. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartas aplinkybes, pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog kaltinamasis D. J., būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios bausmės, gali bėgti (slėpsis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 2 dalis).
6.2. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali daryti naujas nusikalstamas veikas, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys. Kaip jau buvo minėta, D. J. kaltinamas vieno nesunkaus ir vieno apysunkio nusikaltimų padarymu, anksčiau ne kartą teistas, iš jų ne kartą teistas už smurtinius nusikaltimus, kas rodo, kad jis yra linkęs nusikalsti, savo gyvenimo būdo nekeičia. Be to, D. J. inkriminuojama nusikalstama veika, numatyta BK 187 straipsnio 2 dalyje, patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. O kaltinamojo nurodytos aplinkybės, susijusios su nuolatine gyvenamąja vieta, darbo paieška, nesudaro pagrindo tikėtis, kad kaltinamasis naujų nusikalstamų veikų nepadarys. Taigi aptarti duomenys leidžia teigti, kad apylinkės teismas pagrįstai padarė išvadą, jog būdamas laisvėje D. J. gali daryti naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
7. BPK 119 straipsnyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Skundžiamoje nutartyje teismas pagrįstai nurodė, kad taikant D. J. švelnesnes nei suėmimas kardomąsias priemones nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenų visumą, D. J. inkriminuotų nusikaltimų pobūdį ir sunkumą, galimai gresiančią bausmę, kaltinamojo asmenybę bei kitus duomenis, daro išvadą, kad šioje proceso stadijoje kaltinamajam skirti vieną ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones, iš jų ir intensyvią priežiūrą, nėra pagrindo.
8. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek kaltinamajam D. J. taikoma kardomoji priemonė – suėmimas, tiek jo trukmė yra proporcinga kaltinamojo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui ir visuomenės interesui būti apsaugotiems nuo galimo naujų nusikaltimų darymo. Skundžiama nutartimi pratęsus suėmimo terminą D. J. dar trims mėnesiams, BPK 127 straipsnio 11 dalies nuostatos dėl suėmimo trukmės viso baudžiamojo proceso metu – nepažeistos. Kaltinamajam D. J. taikoma griežčiausia kardomoji priemonė neabejotinai suvaržo jo teises, tačiau toks kaltinamojo teisių suvaržymas nepažeidžia proporcingumo principo ir yra pateisinamas tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek BPK nuostatų požiūriu. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose taip pat yra ne kartą nurodęs, jog besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę.
9. Esant išdėstytoms aplinkybėms teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi suėmimo terminas kaltinamajam D. J. pratęstas pagrįstai.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,
nutaria:
kaltinamojo D. J. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. birželio 17 d. nutarties atmesti.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.