- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-24
- Bylos Nr.
- eB2-653-638/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Labokaitė
- Ieškovas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus, A. Š.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei ,,Sūduvos mėsinė“
- Kategorijos
- 3.4.3.4Bankrutavusios įmonės likvidavimas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Sūduvos mėsinė“ ir ieškovo A. Š. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Sūduvos mėsinė“ ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apygardos teisme 2016 m. gruodžio 29 d. priimtas ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI prie LR FM) pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Sūduvos mėsinė“. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad bendrovė laiku nesumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymais nustatytų privalomųjų mokėjimų biudžetui. Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui 2016 m. lapkričio 29 d. sudaro 79 023,64 Eur. Mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2015 m. spalio 26 d. pagal pateiktas deklaracijas. VĮ „Registrų centras“ duomenimis, paskutinė pateikta įmonės finansinė atskaitomybė yra už 2015 metus. Bendrovės pateiktame balanse už mokestinį laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31 matyti, kad bendrovė turėjo turto 147 399 Eur sumai, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 166 835 Eur. Finansiniai bendrovės dokumentai patvirtina, kad 2015 finansiniais metais bendrovė buvo nemoki.
Šalies argumentai
Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 13 d. nutartimi priimtas ieškovo A. Š. pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos UAB ,,Sūduvos mėsinė“ iškėlimo. Pareiškime nurodė, kad 2017 m. kovo 1 d. vienintelis įmonės akcininkas nusprendė patvirtinti UAB „Sūduvos mėsinė“ restruktūrizavimo plano metmenis ir kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. UAB „Sūduvos mėsinė“ pradelsti įsipareigojimai neženkliai viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės, tačiau įmonė vykdo ūkinę-komercinę veiklą, yra sudariusi ilgalaikius didelės vertės sandorius, užtikrinančius pajamų gavimą, todėl nėra nemoki.
Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 13 d. nutartimi civilinės bylos Nr. eB2-1533-638/2017 pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos priimtą nagrinėti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Sūduvos mėsinė“ ir Nr. B2-1810-638/2017 pagal ieškovės UAB „Sūduvos mėsinė“ direktoriaus A. Š. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „Sūduvos mėsinė“ sujungtos, suteikiant bylai numerį Nr. eB2-1533-638/2017.
Šalies argumentai
Ieškovė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyrius 2017 m. kovo 13 d. pateikė teismui pareiškimą dėl bankroto bylos UAB ,,Sūduvos mėsinė“ iškėlimo. Pareiškime nurodė, kad UAB „Sūduvos mėsinė“ už apdraustuosius vidutiniškai prisiskaičiuoja po 3300 – 3500 Eur per mėnesį valstybinio socialinio draudimo (toliau – VSD) įmokų, tačiau priskaičiuotų įmokų į biudžetą nemoka. Skola 2017 m. vasario 1 d. sudarė 24407,77 Eur, iš jų: VSD įmokų – 23820,12 Eur ir delspinigių – 587,65 Eur.
Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartimi civilinės bylos Nr. eB2-1911-638/2017 pagal ieškovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos UAB ,,Sūduvos mėsinė“ iškėlimo ir Nr. eB2-1533-638/2017 pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB ,,Sūduvos mėsinė“ ir ieškovo A. Š. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „Sūduvos mėsinė“ sujungtos, paliekant bylos numerį eB2-1533-638/2017.
Restruktūrizavimo bylą atsakovei UAB „Sūduvos mėsinė“ atsisakytina iškelti, o pareiškimai dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Sūduvos mėsinė“ tenkintini.
Restruktūrizavimo proceso tikslas yra išsaugoti ir plėtoti įmonės, kuri turi laikinų finansinių sunkumų, veiklą, išsaugoti darbo vietas, sumokėti skolas, atkurti mokumą ir išvengti bankroto. Įmonė, turinti finansinių sunkumų – tai įmonė, negalinti vykdyti prievolių ir sumažinti nuostolių, kurie, kreditoriams nesuteikus pagalbos, priverstų ją nutraukti veiklą ir bankrutuoti (Lietuvos Respublikos Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau ĮRĮ) 2 straipsnio 1 dalis).
ĮRĮ reglamentuoja atvejus, kada restruktūrizavimo byla negali būti iškelta. Teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu: 1) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė neatitinka bent vienos iš ĮRĮ 4 straipsnyje išdėstytų sąlygų; 2) buvo pažeisti ĮRĮ 5 straipsnyje ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyti reikalavimai; 3) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalis). Tai reiškia, kad spręsdamas restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą, teismas kompleksiškai vertina pateiktus dokumentus ir įmonės finansinę būklę bei restruktūrizavimo plano metmenis, tačiau nustatęs, kad egzistuoja bent viena iš ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų sąlygų, kurioms esant turi būti atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą, teismas neprivalo nustatinėti ir įsitikinti, kad įmonė neatitinka kiekvienos iš ĮRĮ 4 straipsnyje nurodytų sąlygų. Kitaip tariant, įmonei gali būti atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą nepaisant to, kad įmonė atitinka ĮRĮ 4 straipsnyje nustatytas vieną ar kelias sąlygas (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 1 punktas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2340/2013).
Kaip minėta, vienas iš atsisakymo iškelti restruktūrizavimo bylą pagrindų – jeigu įmonė yra nemoki (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalis 3 punktas). Tam, jog būtų galima atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą šiuo pagrindu, iš teismui pateiktų duomenų turi būti akivaizdu, jog įmonės finansiniai sunkumai yra ne laikino pobūdžio, ir negali būti pašalinti restruktūrizavimo proceso metu. Pagal bendrąją taisyklę, faktinė įmonės mokumo būsena vertinama pagal aktualius (naujausius) finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinių duomenis, tačiau rėmimasis balanso duomenimis, nustatant įmonės mokumą (nemokumą), paprastai yra pakankamas tik kai nekyla abejonių dėl balanso duomenų patikimumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-678-381/2015).
Teismų praktikoje akcentuojama, kad sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne balanse įrašyta, bet reali turto vertė, ir ne visi įmonės finansiniai įsipareigojimai, o tik pradelsti (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 2 d. nutartis c. b. Nr. 2-1273/2010, 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis c. b. Nr. 2-2599/2013, Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1511/2014).
Motyvuojamoji dalis
Byloje nustatyta, kad UAB „Sūduvos mėsinė“ įregistruota Juridinių asmenų registre 2011 m. sausio 10 d., bendrovės vadovas A. Š.. Juridinių asmenų registro duomenimis, UAB „Sūduvos mėsinė“ veiklos rūšys: mėsos perdirbimas, konservavimas ir mėsos produktų gamyba (b. l. 16–18).
Iš byloje pateikto atsakovės 2015 metų balanso matyti, kad UAB „Sūduvos mėsinė“ turėjo turto iš viso už 147 347 Eur, kurį sudarė ilgalaikis turtas – 5 378 Eur, trumpalaikis turtas 141 969 Eur (atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys – 26 994 Eur, per vienerius metus gautinos sumos – 416 Eur, kitas trumpalaikis turtas – 338 Eur, pinigai ir pinigų ekvivalentai – 113 221 Eur), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 166 775 Eur (b. l. 120). Iš 2015 m. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad įmonė dirbo nuostolingai, ir nuostoliai sudarė 20 375 Eur (b. l. 121). Iš 2016 metų balanso matyti, kad įmonė turėjo turto už 129 049 Eur, kurį sudarė ilgalaikis turtas – 24 862 Eur, trumpalaikis turtas 104 187 Eur (atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys – 55 478 Eur, per vienerius metus gautinos sumos – 1 271 Eur, kitas trumpalaikis turtas – 1 238 Eur, pinigai ir pinigų ekvivalentai – 46 200 Eur), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 167 771 Eur (b. l. 110). Iš 2016 m. pelno (nuostolių) ataskaitos už 2016 metus matyti, kad įmonė dirbo nuostolingai, ir nuostoliai sudarė 39 003 Eur (b. l. 112). Taigi, vien iš pateikto įmonės 2016 metų balanso duomenų matyti, kad įmonės pradelsti įsipareigojimai viršija įmonės balanse įrašyto turto vertę (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis).
Teismas atkreipia dėmesį, kad civiliniame procese vyrauja rungimosi principas. Juo grindžiama įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė, pagal kurią kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Ši įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė iš esmės visa apimtimi taikoma ir sprendžiant pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei pagrįstumo klausimą. Taigi, įmonė, kuriai siekiama iškelti bankroto bylą, nėra atleidžiama nuo įrodinėjimo pareigos. Pažymėtina, kad pagal 2016 metų balansą, didžiąją dalį atsakovės turto sudaro trumpalaikis turtas – 104 187 Eur (atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys – 55 478 Eur, pinigai ir pinigų ekvivalentai – 46 200 Eur), kurio realumas teismui kelia abejonių. Atsakovės vadovas nepateikė jokių įrodymų apie vykdomas sutartis, apie gautus apmokėjimus, taip pat nepateikė aktualių duomenų apie turimų pinigų ir jų ekvivalentų sumą (banko sąskaitos išrašų), nepateikta įrodymų, kas sudaro atsakovės 2016 m. balanse nurodytą ilgalaikį turtą. Atsižvelgiant į tai spręstina, kad atsakovės realiai turimo turto vertė tikėtinai yra kur kas mažesnė, nei apskaityta balanse. Viešai prieinamais duomenimis taip pat nustatyta, kad pagal VĮ Registrų centro duomenis, atsakovė nuosavybės teise priklausančio turto neturi, VĮ „Regitra“ duomenimis UAB „Sūduvos mėsinė“ turi registruotą vieną transporto priemonę.
Nustatant įmonės (ne)mokumą esminės reikšmės turi įmonės pradelstų įsipareigojimų ir į jos balansą įrašyto turto vertės santykis. Pažymėtina, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu teikė skirtingus kreditorių, debitorių sąrašus. Iš atsakovės pateikto įmonės kreditorių sąrašo (pavadintas „Tiekėjai“) matyti, jog skolos kreditoriams 2016 m. gruodžio 31 d. sudarė 59 817,44 Eur (b. l. 42), debitorių (pavadintas „Pirkėjai“) skolos sudarė 377, 89 Eur (b. l. 44). Prie patikslinto pareiškimo atsakovė taip pat pateikė 2016 m. gruodžio 31 d. sudarytą kreditorių sąrašą (b. l. 115–116), kuriame nurodyta, kad iš viso skola kreditoriams sudaro 167 770,97 Eur, tačiau nenurodyta bendra pradelstų įsipareigojimų suma, nurodyti ne visų kreditorių atsiskaitymo terminai, tai sudaro prielaidas abejoti šio sąrašo išsamumu, jo pilnumu, pareiškėjas teismui teikia netikslius, prieštaringus duomenis, nurodydamas tam tikras aplinkybes (pvz., apie atsiskaitymo su tam tikrais kreditoriais faktą, nepateikdamas tai patvirtinančių įrodymų, dėl ko teismas negali įvertinti šių faktų teisingumo).
Atsakovės restruktūrizavimo plano metmenyse pateiktame 2016 m. gruodžio 31 d. kreditorių sąraše (b. l. 98–99) nurodyta, kad iš viso pradelsta įsipareigojimų suma sudaro 109 560,25 Eur, tačiau prie įsipareigojimų, kurie atsakovės nurodyti kaip nepradelsti, nenurodyta atsiskaitymo terminai (suėję/nesuėję), nei jokių išsamių paaiškinimų, susijusių su pateikta suminių skolų lentele (CPK 178 straipsnis). Pareiškėja VSDFV Kauno skyrius pareiškime nurodė, kad atsakovės skola 2017 m. vasario 1 d. sudarė 24 407,77 Eur. Remiantis viešais Sodros duomenimis, 2017 m. kovo 21 d. UAB „Sūduvos mėsinė“ skola Sodrai jau sudaro 27 795,17 Eur ( b. l. 144). Pareiškime VMI prie LR FM nurodė, kad 79 023,64 Eur skola biudžetui susidarė nuo 2015 m. spalio 26 d. Pagal viešus VMI prie LR FM duomenis, atsakovės skola 2017 m. kovo 23 d. d. jau sudarė 90 861,88 Eur. Taigi, atsakovė pakankamai ilgą laiką nevykdo įsipareigojimų ir skolos nuolat didėja. Teismas, įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, sprendžia, jog pradelsti atsakovės UAB „Sūduvos mėsinė“ įsipareigojimai kreditoriams sudaro ne mažesnę kaip 121 122,99 Eur sumą. Minėti duomenys tik patvirtina, kad įmonės pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis).
Iš pateikto 2016 m. gruodžio 31 d. sudaryto debitorių sąrašo matyti, kad 30 223,36 Eur suma, kuri atsakovės įvardinta kaip gautinos sumos iš debitorių, nėra įtraukta į atsakovės 2016 m. balansą, išskyrus balanse nurodytą gautiną 1 271 Eur sumą per vienerius metus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad remiantis atsakovės pateiktais restruktūrizavimo plano metmenimis, ši debitorių įsiskolinimų suma numatyta kaip atsakovės numatomos gauti pajamos bendrovės restruktūrizavimo plano vykdymo laikotarpiu. Pažymėtina, jog teismų praktikoje vertinant trumpalaikio turto sudėtį preziumuojama, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išsiieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 19 d. nutartis c. b. Nr. e2-1312-464/2015). Be to, pripažįstama, kad skolų susigrąžinimas iš debitorių visa apimtimi praktikoje apskritai nėra dažnas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis c. b. Nr. 2-1938/2014, Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartis c. b. Nr. 2-1473-407/2015). Teismui nepateikta duomenų, kokiu pagrindu susidarė debitorių įsiskolinimai, iš pateikto debitorių sąrašo neaišku, ar šie įsipareigojimai yra pradelsti ar ne, nes nenurodyti atsiskaitymo terminai. Jeigu mokėjimai pradelsti, neaišku, kodėl atsakovė nesikreipė į teismą dėl skolų išieškojimo. Be to, atsakovės metmenyse numatomos gauti 550 000 Eur pajamos bendrovės restruktūrizavimo plano vykdymo laikotarpiu nepagrįstos jokiais įrodymais (b .l. 101).
Nors atsakovė pateiktuose restruktūrizavimo plano metmenyse (b. l. 100) nurodo, kad UAB „Sūduvos mėsinė“, siekdama išvengti ilgalaikio nemokumo ir pagerinti įmonės veiklos rodiklius, vykdė ir tebevykdo šias priemones: siekia išieškoti iš įmonės skolininkų (debitorių) skolas, vykdo einamąją veiklą, uždirba pajamas, įmonė nuolatos mažina savo išlaidas, diegia ekonomiškai pigesnes veiklos koordinavimo sistemas, siekia sumažinti įmonės veiklos sąnaudas, ketina reklamuoti įmonės parduodamas prekes internete, spaudoje, ant transporto priemonių ir panaudojant kitas priemones, ketina dalyvauti įvairiose parodose, ketina įsitvirtinti ir vykdyti veiklą kitose rinkose pvz. kitose Europos sąjungos šalyse, įmonė šiuo metu vykdo mažmeninę prekybą įvairiose prekybos vietose, turi pastovius klientus, nepateikė šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Teismo vertinimu, sprendžiant mokumo problemas tokius bendrovės ateities planus yra pagrindas vertinti kaip nepagrįstus, kadangi nei kartu su pareiškimu dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, nei bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo pateikta įrodymų, pagrindžiančių metmenyse nurodytų mokumo ir veiklos atkūrimo priemonių realumą. Vien tai, kad bendrovė planuoja atlikti aukščiau nurodytus veiksmus, nepateikdama jokių šių planų realaus įgyvendinimo perspektyvų, savaime neužtikrina jos veiklos tęstinumo ir augimo. Atsakovė patikslintame pareiškime dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo teigia, kad UAB „Sūduvos mėsinė“ vykdo ūkinę-komercinę veiklą, yra sudariusi ilgalaikius didelės vertės sandorius, užtikrinančius pajamų gavimą, todėl nėra nemoki ( b. l. 91). Šioms aplinkybėms pagrįsti atsakovė taip pat jokių įrodymų nepateikė. Taigi, atsakovė neįrodė ir aplinkybės, kad šiuo metu nėra nutraukusi ūkinės komercinės veiklos ir turi pakankamai resursų įgyvendinti restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytus įmonės mokumo atkūrimo planus. Be to, atsakovas metmenyse apibūdindamas įmonės veiklą (b. l. 96), t. y. teigdamas, kad maisto produktų prekyba yra stabilus ir patikimas pajamų šaltinis, o bendrovės prekės turi paklausą rinkoje, įmonė yra dinamiška, sėkmingai auganti, prieštarauja pats sau nurodydamas priežastis, sukėlusias įmonei finansines problemas, t. y., kad finansinius sunkumus lėmė įmonės turto ir banko sąskaitų areštas, sumažėję pardavimai, konkurencija rinkoje, apyvartinių lėšų trūkumas ir kt. (b. l.96–97).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, jeigu įmonės finansiniai sunkumai tęsiasi keletą metų, tokie tęstinio pobūdžio sunkumai teismo gali būti pripažinti paneigiančiais įmonės restruktūrizavimo galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2009). Aptariamu atveju atsakovės deklaratyviais argumentais, kurie nepagrįsti jokiais įrodymais, iš esmės nepaneigiamos teismo nustatytos faktinės aplinkybės dėl įmonės nemokumo. Įmonės patiriami finansiniai sunkumai yra ilgai besitęsiantys, nuolatinio pobūdžio, todėl restruktūrizavimo proceso taikymas atsakovės įmonei nėra tikslingas. Nustačius, kad atsakovė UAB „Sūduvos mėsinė“ yra nemoki, restruktūrizavimo byla minėtai įmonei negali būti keliama. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tik ekonomiškai pagrįstų priemonių visuma (kompleksas) ir jų įgyvendinimo realumas gali įtikinti dėl restruktūrizavimo tikslų pasiekimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2010). Teismo vertinimu, aukščiau nustatytų aplinkybių visetas leidžia daryti išvadą, kad atsakovė UAB „Sūduvos mėsinė“ yra nemoki, laiku nemoka įstatymų nustatytų mokesčių, kitų privalomųjų įmokų, byloje nepateikta įrodymų, kad įmonė vykdytų veiklą ar gautų pajamas, pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto faktinės (realios) vertės, įmonė veikia nuostolingai. Darytina išvada, jog UAB „Sūduvos mėsinė“ yra nemoki dėl ko jai keltina bankroto byla ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punkto pagrindu.
Dėl administratoriaus kandidatūros.
Administruoti atsakovo UAB „Sūduvos mėsinė“ bankroto procedūrą skirtina bankroto administratorė S. Š., kurios kandidatūra atrinkta naudojantis Bankroto administratorių atrankos kompiuterine programa (ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalis, 4 dalis).
Iškėlus bankroto bylą UAB „Sūduvos mėsinė“, areštuotinas įmonės turtas iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (ĮBĮ 10 str. 4 d. 2 p.).
Pažymėtina, kad bankroto bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus, jog įmonė pajėgi vykdyti prievoles, bankroto byla bet kurioje stadijoje gali būti nutraukta ĮBĮ 27 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartis c. b. Nr. e2-1312-464/2015). Taigi, atsakovei gavus lėšų ir pavykus atstatyti mokumą ir atsiskaityti su kreditoriais, galėtų būti sprendžiamas klausimas dėl bankroto bylos nutraukimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 7 dalimi, 10 straipsniu, 11 straipsniu, Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 7 straipsnio 5 dalimi, teismas
nutaria:
atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą uždarajai akcinei bendrovei „Sūduvos mėsinė“ (juridinio asmens kodas 302581429).
Iškelti uždarajai akcinei bendrovei „Sūduvos mėsinė“ (juridinio asmens kodas 302581429, registracijos adresas: Marijampolės sav. Narto k. Parko g. 3) bankroto bylą.
Paskirti uždarosios akcinės bendrovės „Sūduvos mėsinė“ bankroto administratore S. Š. (įmonių bankroto administravimo paslaugas teikiančių asmenų sąrašo Nr. B-FA262).
Uždėti uždarosios akcinės bendrovės „Sūduvos mėsinė“, juridinio asmens kodas 302581429, registracijos adresas: Marijampolės sav. Narto k. Parko g. 3 nekilnojamajam ir kitam ilgalaikiam materialiam turtui areštą, galiojantį iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos.
Nustatyti 40 dienų terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos kreditoriniams reikalavimams pareikšti.
Nustatyti, kad uždarosios akcinės bendrovės „Sūduvos mėsinė“ valdymo organai (vadovas) ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus.
Apie bankroto bylos iškėlimą nedelsiant pranešti Juridinių asmenų registrui, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, pareiškėjui, atsakovui, bankroto administratoriui. Taip pat informaciją apie bankroto bylos iškėlimą pateikti antstoliams adresu antstoliai@antstoliai.lt.
Pavesti bankroto administratoriui atlikti kitus ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktuose nustatytus veiksmus. Jam taip pat pavesti sušaukti pirmąjį kreditorių susirinkimą ĮBĮ 22 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu.
Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti Turto areštų aktų registrui.
Ši nutartis, išskyrus jos dalį dėl administratoriaus kandidatūros skyrimo, per 10 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.