- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-29
- Bylos Nr.
- AN2-128-875/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00129-2022-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Nerijus Masiulis (pirm.)
- Pareiškėjas
- M. K.
- Institucija
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
- 3.1.2Tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams (ANK 73 str.)
- 21.11.11Apygardos teismo nutarimų ir nutarčių įsiteisėjimas (ANK 654 str.)
- 21.19.18pavadinimo nepavyko patikrinti
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjo M. K. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. spalio 6 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. M. K. (toliau – Pareiškėjas) su pareiškimu kreipėsi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių (toliau – VT (duomenys neskelbtini) skyrius) dėl V. V. atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 73 straipsnio 1 dalį už tai, kad ji be jo žinios ir rašytinio sutikimo išsivežė dukrą V. K. gyventi į užsienio valstybę (J. K.), nutraukė dukros mokslą (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijoje, nutraukė šeimos ryšius su juo, su seneliais iš tėvo pusės, taip pažeisdama Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnyje įtvirtintą vaiko teisę į šeimos ryšius bei jų išsaugojimą, 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą vaiko teisę bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, tokiu būdu panaudojo CK 3.155 straipsnyje numatytą motinos valdžią priešingai dukros interesams.
Žemesnės instancijos teismas
2. VT (duomenys neskelbtini) skyriaus 2022 m. birželio 16 d. nutarimu nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena, nurodant, kad nenustatyta vaiko teisių pažeidimo faktų ar aplinkybių, sudarančių pagrindą konstatuoti, jog buvo pažeisti vaiko interesai bei teisė bendrauti su tėvu.
3. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. spalio 6 d. nutartimi M. K. skundas dėl 2022 m. birželio 16 d. nutarimo panaikinimo atmestas. Nutartyje konstatuota, kad vaiko nuomonės išklausymo aktu ir telefono ekrano nuotraukomis įrodyta, kad vaikas gyvena kartu su savo mama V. V. ir iš šių įrodymų matyti, kad vaikas dėl to nejaučia streso ar nepatogumų: ji lanko mokyklą, į kurią yra palydima, turi savo kambarį. Tomis pačiomis ekrano nuotraukomis įrodyta, kad mergaitė palaiko nuolatinius ryšius su Pareiškėju, kuris žino, kur mergaitė yra, ji nuo jo neslepiama. Pareiškėjas posėdyje patvirtino, kad turi vaiko telefono kontaktus ir su juo susisiekia, dėl to atmetami jo argumentai, kad pažeidžiamos vaiko teisės į šeimos ryšius ir ribojama jo teisė bendrauti su atskirai gyvenančiu tėvu. Iš tų pačių ekranų nuotraukų, vertinant užfiksuotus tekstus, jų pobūdį, dėstymo raišką, teismui nekyla abejonė, kad tekstai rašyti mažamečio vaiko, o ne vaiko mamos, kaip teigia Pareiškėjas. Detali bendravimo su vaiku tvarka, pasimatymo ir bendravimo su juo forma yra civilinės bylose dalykas, sprendimas joje bus paskelbtas artimiausiu laiku. Teismas daro išvadą, kad administracinę teiseną nutraukę pareigūnai pakankamai detaliai ir kruopščiai ištyrė faktines aplinkybes ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
II. Apeliacinio skundo argumentai
4. Apeliaciniu skundu aukštesniajam teismui M. K. prašo panaikinti skundžiamą 2022 m. spalio 6 d. nutartį ir VT (duomenys neskelbtini) skyriaus 2022 m. birželio 16 d. nutarimą.
4.1. Skunde nurodo, kad tiek teismas, tiek Institucija visiškai ignoravo tą faktą, kad V. V. nepilnametę dukrą V. K. nuolat gyventi į užsienio valstybę (J. K.) išvežė be tėvo M. K. sutikimo. Teismas ignoravo vieną iš pagrindinių teisės principų, kad iš neteisėtų veiksmų negali kilti teisėtos pasekmės, reiškiantį, kad teisė negali ginti tokių teisių, kurios naudojamos priešingai jos tikslams ir paskirčiai.
4.2. ANK 73 straipsnio 1 dalis yra blanketinė teisės norma, todėl sprendžiant ar buvo padarytas pažeidimas, turėjo būti vertinama, ar yra pažeista kokia konkreti teisės norma. V. V. nepilnametę dukrą be tėvo M. K. žinios ir rašytinio sutikimo, kaip tai numatyta CK 3.174 straipsnio 3 dalyje, ji tokio sutikimo net neprašė ir tėvo neinformavo, kad dukrą ketina išvežti, dukrą išvežė pas savo motiną, o pati ten nuvyko tik po kelių mėnesių.
4.3. Pažymi, kad kol M. K. nesikreipė dėl vaiko grąžinimo pagal Hagos konvenciją, jam net nebuvo žinoma, kur dukra yra. Jeigu nuolat gyventi į kitą šalį su vaiku išvykstama be sutikimo ar teismo leidimo, toks vaiko išvežimas laikomas neteisėtu. Vaikas išvykti gyventi į kitą šalį gali su tuo iš tėvų, su kuriuo teismo sprendimu yra nustatyta jo gyvenamoji vieta, o nepilnametės V. K. gyvenamoji vieta su motina nebuvo nustatyta. V. V. 2021 m. gruodžio 21 d. kreipėsi į teismą dėl dukros gyvenamosios vietos nustatymo su ja, kai jau vaikas buvo išvežtas. Kol dukra gyveno Lietuvoje, tėvas su ja bendraudavo nuolat, kartu leisdavo laisvalaikį, dukra nakvodavo pas tėvą, ten yra jos kambarys, išvežusi dukrą į užsienį, V. V. nesirūpino dėl dukros bendravimo su tėvu, tėvas nuolat skambindavo dukrai, rašydavo SMS, dažnai dukros telefonas neveikdavo, o motina tyčiodavosi. Nuo dukros išvežimo iš Lietuvos, tėvas neturi galimybės pilnavertiškai bendrauti su dukra net nuotoliniu būdu, nuo išvežimo į užsienį 2021 m. rugsėjo mėn., V. V. dukros nei karto nebuvo parvežusi į (duomenys neskelbtini). Iš pokalbių telefonu su dukra matyti, jog dukra nuteikinėjama prieš tėvą, kalba tais pačiais tekstais, kaip motina ir močiutė, tėvas kaltinamas dėl to, kad kreipėsi dėl dukros grąžinimo į (duomenys neskelbtini). Daugiau kaip metai dukra neteisėtai išvežta į užsienį ir atskirta nuo tėvo, bendravimui su tėvu trukdoma, tai yra piktnaudžiavimas motinos teisėmis, didelė žala vaiko teisėtiems interesams, vaiko teisių pažeidimas, galintis įtakoti vaiko emocinius ir elgesio sutrikimus, psichologinę raidą. Skundžiamoje nutartyje minimą dukros nuomonę Institucijos specialistai išklausė per mesenger ryšį, dalyvaujant motinai. Toks Institucijos požiūris į vaiko interesus itin ydingas. Nėra pagrindo teigti, kad dukra išreiškė savo nuomonę, kad jos nuomonė atitinka jos interesus, kad jos nuomonei nedaro įtakos motina ir močiutė.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
Apeliacinis skundas netenkinamas
5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).
6. Apygardos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą VT (duomenys neskelbtini) skyriaus 2022 m. birželio 16 d. nutarimą palikti nepakeistu ir M. K. skundo netenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
7. Pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Įvertinus ANK 73 straipsnio 1 dalies dispoziciją matyti, kad objektyvusis šio nusižengimo požymis yra tėvų netinkamas valdžios panaudojimas ar nepanaudojimas. Siekiant patraukti asmenį pagal šį straipsnį, taip pat turi būti nustatyta, kad toks tėvų valdžios panaudojimas ar nepanaudojimas yra priešingas vaiko interesams.
8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai privalo sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis ir tobulėti, turi auklėti savo vaikus humaniškai, dorais žmonėmis. Tiek tarptautiniuose, tiek nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko teisių apsaugos principas, t. y. visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus (J. T. vaiko teisių konvencija, Lietuvos Respublikos Konstitucija, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas ir kiti teisės aktai). Draudžiamas bet koks valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams, taip pat ir fizinio ar psichologinio smurto demonstravimas vaiko akivaizdoje. Valstybė į privatų šeimos gyvenimą gali ir turi įsikišti tik dviem atvejais: teikdama tėvams paramą, reikalingą tinkamam vaikų auklėjimui ir priežiūrai (Konvencijos 18 straipsnis), ir imdamasi visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir švietimo priemonių, siekiant apginti vaiką nuo priežiūros nebuvimo ar nerūpestingo elgesio, kuriuos vaikas gali patirti iš tėvų ar kitų jį globojančių asmenų (Konvencijos 19 straipsnis).
9. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio, tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku (CK 3.170 straipsnis).
10. Byloje nustatyta, kad atliekant M. K. pareiškime nurodytas aplinkybes buvo apklausta pati V. K., kuri, kaip matyti iš vaiko nuomonės išklausymo akto nurodė, kad lanko mokyklą, bendrauja su vaikais, su močiute. Aprodė savo kambarį, kuriame lova, stalas, kėdė, spintelė, spinta, žaislai. Nurodė, kad bendrauja su tėčiu socialinių tinklų pagalba. Iš V. V. pateiktų susirašinėjimų dukros V. K. su tėvu M. K. matyti, kad dukra nori gyventi su mama, nenori į (duomenys neskelbtini). Tėvui paklausus gal vasarą ji grįš pas jį, dukra nurodo, kad tik atostogoms. M. K. nurodo, kad mama nori, kad ji (dukra) grįžtų į (duomenys neskelbtini) su kuo dukra nesutinka. Kaip nustatyta iš bylos duomenų, dukrai V. K. nėra draudžiama bendrauti su tėvu, ji turi visas galimybes su tėvu bendrauti socialiniais tinklais, ką patvirtina ir byloje esantys duomenys, turi sudaryti tinkamas gyvenimo bei vystymosi sąlygas. Pažymėtina ir tai, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimas yra civiliniame kodekse reglamentuojami civiliniai santykiai, kas kaip matyti iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų ir yra daroma (neįsiteisėjusiu Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. spalio 4 d. sprendimu dukros V. K. gyvenamoji vieta nustatyta su motina V. V. ir leista V. V. su dukra gyventi J. K., M. K. yra padavęs apeliacinį skundą), t. y., vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimas sprendžiamas naudojantis civilinio proceso kodekso normomis.
11. ANK 5 straipsnio 1 dalyje, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis.
12. Būtinumą atskleisti asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltės turinį yra akcentavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Kaltės, jos formos, rūšies subjektyviųjų (vidinių psichinių) administracinio teisės pažeidimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo prisipažinimu padarius administracinį teisės pažeidimą, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio teisės pažeidimo padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio teisės pažeidimo požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-69-2014, 2AT-9- 746/2015, 2A T-44-976/2016).
13. Taigi, nagrinėjamu atveju tam, kad būtų konstatuota V. V. kaltė, nepakanka nustatyti fakto, kad ji dar nesant teismo sprendimo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir nesant tėvo raštiško sutikimo išsivežė dukrą gyventi į J. K.. Dukrai nėra apribotos galimybės bendrauti su tėvu, to nenurodo ir M. K., bei pati mergaitė, kurie bendrauja messenger programa, o pats mergaitės pasirinktas bendravimo būdas su tėvu, negali suponuoti V. V. kaltės. Aukštesniojo teismo vertinimu administracinio nusižengimo byloje nustatyti duomenys nesuponuoja išvados, kad V. V. veiksmuose yra aiškus subjektyvusis kaltės požymis – draudimas ar trukdymas dukrai bendrauti su tėvu, ar objektyvusis šio nusižengimo požymis - netinkamas valdžios panaudojimas ar nepanaudojimas dukros atžvilgiu, t. y., nenustatytas V. V. tėvų valdžios panaudojimas ar nepanaudojimas priešingas dukros V. K. interesams.
14. Įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad šiuo atveju V. V. veiksmuose nėra įrodyti visi ANK 73 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusižengimo požymiai, todėl remiantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, administracinių nusižengimų teisena jos atžvilgiu teisėtai nutraukta. Esant išdėstytoms aplinkybėms, VT (duomenys neskelbtini) skyriaus 2022 m. birželio 16 d. nutarimas, kuriuo administracinio nusižengimo teisena nutraukta ir apylinkės teismo 2022 m. spalio 6 d. nutartis paliktini kaip teisėti ir pagrįsti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. spalio 6 d. nutartį nepakeistą ir pareiškėjo M. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.