Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-11-22 · Administracinė byla Nr. I-7102-171/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-11-22
Bylos Nr.
I-7102-171/2016
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Irena Paulauskienė
Pareiškėjas
S. P.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-7102-171/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01699-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos: 15.2.3.2, 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. lapkričio 22 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė,dalyvaujant pareiškėjui S. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. P. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, priteisti 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas nurodo, kad 2016 m. vasario 25–kovo 5 d. buvo gydomas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (toliau – ir LAVL) sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų, – nebuvo užtikrintas teisės aktuose nustatytas minimalus gyvenamasis plotas. Pareiškėjas paaiškina, kad buvo gydomas Chirurgijos skyriaus palatoje su dar 7 asmenimis.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundą ir prašė jį patenkinti. Papildomai paaiškino, kad jis sutinka su gydymosi laikotarpiu, kurį nurodo atsakovas atsiliepime.

Šalies argumentai

Atsakovės atstovė LAVL su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovė paaiškino, kad pareiškėjas buvo gydomas 2016 m. vasario 26–kovo 4 d. Chirurgijos skyriaus 1 palatoje (32,60 m², 8 lovos).

Atsakovės atstovė teigia, kad Lietuvos higienos normoje HN 135:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – HN 135:2015), patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. 908, ploto normos asmenims, laikomiems laisvės atėmimo vietose, nenustatomos.

LAVL yra teikiamos stacionariosios asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Jų teikimas yra nepertraukiamas procesas, kuris būtinas teikiant tokio pobūdžio paslaugas, užtikrinant paslaugų kokybę bei tinkamą nepertraukiamą gydymą. Įstaiga negali daryti įtakos atvykstančių gydytis suimtųjų ir (arba) nuteistųjų asmenų skaičiui. Palatos yra minimaliai aprūpintos baldais ir kitu inventoriumi, kuris nuolat remontuojamas ir / arba keičiamas. Visos dviaukštės LAVL esančios lovos pirktos iš Pravieniškių arba Alytaus pataisos namų, o LAVL Ūkio skyrius visus defektus ar lovų lūžius taiso nedelsdamas. Patalpos remontuojamos eilės tvarka pagal poreikį, nepažeidžiant HN 134:2015 reikalavimo.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovė paaiškina, kad LAVL administracija visada stengiasi pagal galimybes paskirstyti pacientus į palatas, atsižvelgdama į rekomendacijas dėl ploto normų vienam asmeniui. Tik atsiradus galimybei suimtiesiems ir nuteistiesiems iš karto užtikrinamas teisės aktuose nustatytas plotas.

LAVL Chirurgijos skyriuje, kuriame buvo gydomas pareiškėjas, yra sudaryta galimybė nuo 6 val. ryto iki 22 val. vakaro laisvu nuo medicininių procedūrų laiku būti gryname ore šio skyriaus lokaliniame sektoriuje. Taigi, minimalaus ploto neatitiktis teisės aktų reikalavimams buvo kompensuota sudarant pareiškėjui galimybę laisvai judėti lokaliniame sektoriuje ir gyvenamosiose patalpose (laisvame korpuse).

LAVL turi Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013 m. liepos 29 d. išduotą leidimą-higienos pasą Nr. (12-6) 12.12-690. Šis dokumentas įrodo, kad ligoninės patalpos atitinka Lietuvos Respublikos higienos normų reikalavimus, kurie privalomi veiklai vykdyti.

Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nėra pakankama nustatyti, kad ligoninės darbuotojai deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo kilo pareiškėjo nurodyta žala.

Atsakovės atstovė teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo prašomos priteisti neturtinės žalos atlyginimo dėl tinkamų sąlygų LAVL neužtikrinimo.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų (jų tarnautojų, pareigūnų) neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Įvardyto atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas jų yra tai, kad šio delikto padarymas lemia griežtą civilinę atsakomybę, t. y. civilinę atsakomybę be kaltės. Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (įstatymuose nustatytos pareigos neįvykdymo (neteisėtas neveikimas) arba įstatymuose draudžiamų veiksmų atlikimo (neteisėtas veikimas); 2) asmens patirtos žalos ir 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų būti tenkinamas nustačius neteisėtus LAVL administracijos veiksmus, neturtinės žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos.

Norint konstatuoti neteisėtumą pagal CK 6.271 straipsnį reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Nagrinėjamu atveju ginčui aktualios Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. balandžio 1 d.) (toliau – ir Taisyklės), kurios reguliuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – BVK) nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų ir principų įgyvendinimą, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką.

Taisyklių 6 ir 7 punktuose nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmė turi būti vykdoma tokiomis sąlygomis, kurios užtikrintų žmogaus saugumą bei atitiktų Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Su nuteistaisiais turi būti elgiamasi taip, kad būtų išsaugota jų sveikata ir savigarba ir, kiek leidžia bausmės vykdymo trukmė, formuojamas atsakomybės jausmas bei skatinami tie požiūriai ir įgūdžiai, kurie geriausiai padėtų jiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje, atsižvelgiant į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, laikomasi pozicijos, jog pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą dėl netinkamų suėmimo vykdymo ar bausmės atlikimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti ginčui reikšmingų suėmimo ar laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygų apibūdinimą detalizuojančias aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2016 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1796-858/2015, 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014, 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-602-84/2013).

Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktika, pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, įrodinėjimo našta dėl suėmimo vykdymo ar laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka suėmimo ar laisvės atėmimo bausmės vykdymo įstaigos administracijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr., pvz., EŽTT 2012 m. sausio 10 d. sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją, LVAT 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1346/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-977/2013, 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1251/2013, 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-525-197/2013).

Pareiškėjas skunde teigia, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų LAVL patyrė 2 000 Eur dydžio neturtinę žalą.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus, nustatyta, kad pareiškėjas LAVL buvo gydomas 2016 m. vasario 26–kovo 4 d. Chirurgijos skyriaus 1 palatoje (plotas 32,60 m², įrengtos 8 lovos). Pareiškėjas skunde nurodė, kad kartu su juo nuo 2016 m. vasario 26 d. iki 2016 m. kovo 4 d. palatoje buvo gydomi dar 7 asmenys, atsakovės atstovė LAVL nepateikė įrodymų, kiek asmenų buvo gydoma šiuo laikotarpiu kartu su pareiškėju. Taigi kadangi atsakovės atstovė nepaneigė pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl palatoje laikomų asmenų skaičiaus, teismas konstatuoja, kad nuo 2016 m. vasario 26 d. iki 2016 m. kovo 4 d. Chirurgijos skyriaus 1 palatoje pareiškėjui įvertinus lovų skaičių teko 4,075 m² kameros ploto. Taisyklių 11¹.4 papunktyje nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 5,1 m². Taigi 8 dienas pareiškėjui nebuvo užtikrintas plotas pagal Taisykles nustatytą minimalų gyvenamąjį plotą. Nors pareiškėjas nurodo, kad buvo gydomas 2016 m. vasario 25–kovo 5 d., tačiau, kaip matyti iš LAVL pateiktų duomenų, 2016 m. vasario 25 d. ir 2016 m. kovo 5 d. jis šioje įstaigoje gydomas nebuvo.

EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija) įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukelia šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamam (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudla prieš Lenkiją, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą). Be to, pagal EŽTT praktiką vien teisės aktais nustatyto kalinčiam asmeniui kameros ploto neužtikrinimas atsižvelgus į konkrečias aplinkybes gali sudaryti prielaidas žalai priteisti (žr. EŽTT sprendimą Mandić ir Jović prieš Slovėniją (pareiškimo Nr. 5774/10 ir 5985/10) ir Štrucl ir kt. prieš Slovėniją (pareiškimo Nr. 5903/10, 6003/10 ir 6544/10). Manytina, kad toks aiškinimas taikytinas ir LAVL atveju. Ta aplinkybė, kad asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų ir neužtikrinant jo teisės į aktuose nustatytą palatos plotą, pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti.

Taigi atsakovės atstovės LAVL neveikimas taip, kaip turėjo veikti pagal Taisykles, t. y. neteisėti veiksmai pagal CK 6.271 straipsnį, sukėlė pareiškėjui atitinkamas neigiamas pasekmes (nepatogumus, fizinį ir dvasinį diskomfortą), kurios patenka į CK 6.250 straipsnio apibrėžtį kaip neturtinė žala, kuri priežastiniu ryšiu susijusi su minėtais neteisėtais atsakovės atstovės veiksmais.

Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, t. y. kad teisės pažeidimas yra trumpalaikis (pareiškėjas palatoje buvo laikomas tik aštuonias dienas), sukeltas nedidelio laipsnio nepatogumas (79,9 proc. minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto buvo užtikrinta), pareiškėjas LAVL administracijai neteikė skundų dėl netinkamų kalinimo sąlygų, jam laisvu nuo medicininių procedūrų laiku sudaryta galimybė būti gryname ore skyriaus lokaliniame sektoriuje, taip pat tai, kad LAVL yra gydymo įstaiga, kurioje ypač svarbu užtikrinti tinkamas pacientų laikymo sąlygas, bei EŽTT ir LVAT jurisprudenciją šio pobūdžio bylose, konstatuoja, kad pareiškėjo patirta žala negali būti įvertinta jo nurodoma suma – 2 000 Eur, o patirtą neturtinę žalą teisingai atlygins 80 Eur sumos priteisimas.

Teismas pažymi, kad nors ši byla nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalis, 8 straipsnio 2 dalis), tačiau Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas nustato pareiškėjams palankesnį vieno mėnesio sprendimo apskundimo terminą, todėl jis taikytinas vietoje anksčiau galiojusio keturiolikos dienų apskundimo termino.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) ir 132 straipsnio 1 dalimi (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija),

nusprendžia:

Pareiškėjo S. P. skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti S. P. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 80 (aštuoniasdešimt) eurų neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Irena Paulauskienė